28 spalio, 2020
Lietuvos inovacijų centras

Kaip Europa gelbėja savo verslus nuo koronaviruso?

Per Europos šalis ritantis antrajai koronaviruso bangai, tiek fiziniai asmenys, tiek ir verslai pradeda gūžčioti pečiais ir bando nuspėti, ar šalių vyriausybės imsis dar kartą stiprinti galiojančius apribojimus bei sugrąžins ekonomiką stingdantį karantiną. Nors ne visos Europos šalys bandė išspręsti susidariusią situaciją į pagalbą pasitelkdamos vienodus būdus, tačiau didžioji dalis priemonių buvo ir vis dar yra sėkmingai veikiančios. Minėtos priemonės yra skirtos regionų ar visos šalies atsparumui pramonės struktūriniams pokyčiams didinti, įskaitant ir COVID-19 sukeltą ekonominę ir socialinę suirutę.

Už stambiųjų įmonių vairo stoja darbuotojai

Vienas novatoriškiausių pandemijos krizės akivaizdoje išryškėjusių priemonių pavyzdžių – tai galimybė uždaromos įmonės darbuotojams perimti tokios kompanijos valdymą. Italijoje, kuri tapo pirmuoju koronaviruso židiniu visoje Europoje, įmonių darbuotojams siūloma jungtis į darbo kooperatyvus ir taip įgyti teisę valdyti įmonės veiklą. Vadovaujantis šiuo būdu, darbuotojams sudaromos sąlygos išlaikyti savo darbo vietas, jie yra apsaugomi nuo galimo persikvalifikavimo ir bedarbystės.

Visgi, kartais minėtų pastangų neužtenka ir persikvalifikavimas tampa būtinybe. Jau beveik dešimtmetį Ispanijoje sėkmingai vykdoma „Speed Up“ mokymo ir kuravimo programa yra orientuota į krizę išgyvenančių ekonomikos sektorių darbuotojus, kuriems yra siūloma   pagerinti turimus verslumo įgūdžius, įgyti kitas specialybes. Dėl koronaviruso pandemijos labiausiai nukentėjusiam Ispanijos statybų sektoriui ši programa tapo tikru išsigelbėjimu: ji nereikalauja didelių investicijų, tačiau yra pajėgi išspręsti vis aktualesnę darbų praradimo problemą.

Pagalbos paketai – iniciatyvų šūsnis

Pandemijos apribojimų laikotarpiu tapo itin patogu viešojo sektoriaus veikėjams pasiūlyti palaikomuosius pagalbos paketus, kuriuose sutelpa ne viena džiuginančius rezultatus lemianti iniciatyva. Vėlyvą šių metų pavasarį Aukštutinėje Austrijoje pradėtas vykdyti „Clusterland“ projektas, kurio sumanytojai įsipareigoja teikti visokeriopą pagalbą regione įsikūrusioms įmonėms: verslams padedama prisidedant prie inovatyvių projektų kūrimo ir įsiliejant į besiplečiančią asmens apsaugos priemonių gamybos grandinę. Tokiu būdu yra ne tik stengiamasi atstatyti smukusį regioninės ekonomikos lygį, bet taip pat didinti tarptautinį konkurencingumą.

Kiek kitokias iniciatyvas akistatoje su koronaviruso krize vykdo Jungtinės Karalystės Mančesterio miesto viešojo sektoriaus atstovai. Kampanija „Here for Business“ rengia seminarus, verslo narysčių susitikimus smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms, palaiko jų siekį dirbti visą parą, aprūpina paklausą atitinkančia asmens apsaugos priemonių gamyba bei tiekimu. Per šį laikotarpį „Here for Business“ daugiau nei vienuolikai tūkstančių verslų padėjo gauti vietos valdžios institucijų skiriamas dotacijas bei sudarė palankias sąlygas susipažinti su vyriausybės schemų organizavimu bei vykdymu.

Naujoji tradicija – verslo steigimas ir plėtros skatinimas

Nors naujo verslo steigimas kriziniu laikotarpiu nebūtinai baigiasi sėkmingai, tačiau ilgą laiką vystomos verslo steigimo ir plėtros skatinimo iniciatyvos gali padidinti regiono ar šalies atsparumą struktūriniams pokyčiams. Airijoje vykdoma „New Frontiers“ programa įkvepia į darbo vietų kūrimą orientuotą tvarią esamų įmonių plėtrą, o naujai įgyvendinamoms idėjoms augti skiria tūkstantines stipendijas, suteikia patalpas, moko rinkodaros, verslo modeliavimo, rinkos tyrimų paslapčių. Panašių priemonių koronaviruso pasekmėms sušvelninti ėmėsi ir Pakarpatės vaivadija Lenkijoje – įmonėms suteikiamos paskolos, nukeliant lėšų grąžinimą, o mažiems verslams, sukuriantiems iki 49 darbo vietų, skiriamos subsidijos.

Į atsparumą struktūriniams ekonomikos pokyčiams didinančias iniciatyvas vis dažniau įsitraukia ir vietos valdžia, vykdanti priemones nedidelėse, apibrėžtose teritorijose. Vieno Vengrijos miesto valdžia vienijasi su stambiaisiais regiono darbdaviais ir skatina piliečius pirkti vietinę produkciją ir prisijungti prie internetinių paslaugų tiekimo populiarinimo, o gaunamas socialines išmokas išleisti atsakingai. Tuo tarpu Suomijos kaimo vietovėse įsisteigę verslai yra skatinami bendradarbiauti tarpusavyje, plėstis tarptautiniu mastu – ši iniciatyva yra akylai prižiūrima jos sumanytojų, kurie atlieka tarpininko vaidmenį.

Lietuvos gerosios praktikos pavyzdys

Karantino apribojamai neigiamai paveikė daugelį lietuviškų verslų – smulkios ir vidutinio dydžio įmonės, neturinčios galimybių teikti paslaugas ar parduoti savo prekes internetu, buvo priverstos sustabdyti savo veiklą. Vos per pirmąją karantino Lietuvoje savaitę viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ paleido verslo skatinimo iniciatyvą „Internete karantino nėra“, kuri po vienu stogu jau subūrė daugiau nei tūkstantį internetinių parduotuvių, daliai iš jų sukurdama naujas internetines prekybos svetaines.

Nedidelių žmogiškųjų ir finansinių resursų pareikalavusi lietuviška iniciatyva karantino laikotarpiu pritraukė daugiau nei šimtą mentorių ir ypač daug dalyvių. Virtualų prekybos centrą internete ir verslų bendruomenę sukūrę iniciatyvos autoriai verslams taip pat siūlo specialias nuolaidas bei nemokamas paslaugas, gelbsti skaitmenindami įmonių pardavimus ir šalindami technines kliūtis, dalinasi sukauptomis e-parduotuvės valdymo žiniomis, teikia konsultacijas ir prisideda prie  įgūdžių gilinimo.

„Skirtingos Europos valstybės didino regionų bei visos šalies atsparumą pramonės struktūriniams pokyčiams pasitelkdamos skirtingas priemones: finansinę pagalbą, mentorystę, pritaikydami novatoriškas idėjas, siūlydami persikvalifikavimo galimybę, skatindami kurti naujas darbo vietas ir išlaikyti senąsias. Visgi, nesvarbu, kokia priemonė ar jų rinkinys yra pritaikomas konkrečioje šalyje, svarbiausia, kad toks viešojo sektoriaus sprendimas neša naudą koronaviruso paveiktų šalių verslo sektoriams bei visai ekonominei sistemai“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras. 


19 kovo, 2024

Nuo klausimų apie Kaziuko mugę iki prašymų sutvarkyti antakius. Nuo deklamuojamų eilėraščių iki modemo inkile – tai tik keli pavyzdžiai, […]

19 kovo, 2024

Sprendžiant dėl to, kurį valstybei priklausantį žvyrkelį asfaltuoti, vietos gyventojų interesai ir poreikiai turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų, teigia savivaldybių […]

19 kovo, 2024

Kokie 2024 metais bus mūsų (namų ūkių) akimis: ko tikimės ir dėl ko nerimaujame? Ko viliasi darbdaviai ir su kokiais […]

19 kovo, 2024

Inovacijų agentūra skelbia du finansavimo kvietimus viešojo sektoriaus organizacijoms eksperimentuoti skaitmeninių technologijų srityje. 2024 m. „GovTech“ (inovatyvių viešojo sektoriaus technologijų) […]

18 kovo, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos […]

18 kovo, 2024

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) pirmadienį pasveikino „rekordinę“ Vladimiro Putino pergalę prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo opozicijos, ir teigė, kad tai […]

18 kovo, 2024

Auganti geopolitinė įtampa skatina investuotojus atsigręžti į gynybos sektoriaus įmonių akcijas. Didėjantis sandorių skaičius paremtas prielaida, jog būtent ši sektoriaus […]

18 kovo, 2024

Dažniausiai, kai vykstame į oro uostą ir ruošiamės skrydžiui lėktuvu, labai atidžiai peržiūrime bagažą, įsitikindami, kad jame nėra draudžiamų daiktų. […]

17 kovo, 2024

Sekmadienio popietę Lietuvos laiku ir visai vakarop Japonijos laiku Tokijuje paaiškėjo „Undisputed Masters“ serijos breiko varžybų nugalėtojai. Merginų grupėje triumfavo […]

17 kovo, 2024

Energetikos ministerija planuoja, kad iki 2050 metų Lietuva visą šaliai reikalingą žaliojo vandenilio kiekį galėtų pasigaminti pati ir eksportuoti, taip […]

15 kovo, 2024

Kovo 15 dieną, vizito Ukrainoje metu, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk lankėsi atstatytame Lietuvių-ukrainiečių 1-ajame licėjuje. Karinių antpuolių sugriautą […]

15 kovo, 2024

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“. […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
15 kovo, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Baltarusijos sprendimo stabdyti importą iš Lietuvos galima buvo tikėtis. Anot jos, tai, panašu, […]

15 kovo, 2024

Lietuvoje toliau plečiamas regioninių karjeros centrų tinklas. Dar vienas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras atidaromas Tauragėje. Šiame mieste veiklą taip […]

15 kovo, 2024

Pradėjusi masišką automobilių parko elektrifikaciją „Telia“ Lietuvoje iškastinės kilmės degalų suvartojimą per penkerius metus sumažino daugiau kaip puse milijono litrų, […]

14 kovo, 2024

Amerika – šalis, į kurią iš Lietuvos keliauja nemažas srautas siuntų. Išskiriama daugybė priežasčių, kodėl tam tikri siuntiniai yra siunčiami […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]

14 kovo, 2024

Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. […]

Teisės firmos „Sorainen“ mokesčių partnerė Indrė Ščeponienė
13 kovo, 2024

Pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kėlė sąmyšį tarp verslo atstovų. Mokesčių inspektoriai nepagrįstai neleisdavo kai kuriais atvejais įmonių grupėms […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]