2 lapkričio, 2016
Ramūnas Lydis, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius

Kaip išsikasti kūdrą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų

Nors Lietuvoje šiuo metu už lango vis labiau įsigali rudeninė dargana, mintys vis nuklysta į vasarą, kai lauke šilta, norisi laiką leisti šalia vandens telkinių. O jų Lietuvoje iš tiesų gausu: vien natūralių ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, yra daugiau kaip 2800, o kur dar mažesni ežerai, upės ar dirbtiniai tvenkiniai. Tačiau, matyt, kiekvieno lietuvio kraujyje yra įrašyta, kad jei turiu žemės lopinėlį, tai turiu turėti ir vandens telkinį. Todėl visais įmanomais būdais stengiamės susikurti savo nuosavą vandens oazę.

Atrodo, viskas labai paprasta: tiesiog išsinuomoji ekskavatorių ar paimi kastuvą į rankas ir pirmyn įgyvendinti savo svajonę. Bet ar dažnai susimąstome, kad tiesiog imdami ir kasdami galime susilaukti nemalonumų.

Pasirodo, valstybė yra nustačiusi tam tikras taisykles, kur ir kaip įsirengti dirbtinius vandens telkinius. Dažnam kyla klausimas, kokiems velniams reikalinga kažkokia kūdrų kasimo tvarka, juk aš pats sau ponas savo žemės lopinėlyje. Ir aš su tuo iš esmės sutinku, bet kartu ir prieštarauju. Jei nebūtų jokios tvarkos, nebūtų ir aišku, ar kasdamas kūdrą nepažeisiu kitų interesų. Galbūt kasdamas per arti nuo kaimyno sklypo sukelsiu nepatogumų tvarkytis savo žemę kaimynui. O gal kasdamas sugadinsiu melioracinę sistemą ir aplinkinėse teritorijose žemė taps netinkama žemės ūkiui ar kitokiai veiklai.

Kartu reikia neužmiršti, kad kasdamas gali sunaikinti unikalius augalus, kurie auga tik tame žemės gabalėlyje arba sunaikinti pelkę, kuri formavosi ilgus tūkstantmečius. O gal pakeisi kraštovaizdį ir jis taps nebe toks išraiškingas ir gražus.

Taigi, jei norisi įsirengti vandens telkinį ir nepažeisti niekieno interesų, siūlau laikytis kelių paprastų taisyklių ir kūdros įrengimo žingsnių:

  1. Apžiūrėk savo sklypą ir pasirink tavo nuomonę pačią geriausią vietą kūdrai.
  2. Pasiimk žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir detaliai paanalizuok žemės sklypo planą. Ypatingą dėmesį skirk nustatytiems veiklos apribojimams, kurie surašyti ant kiekvieno sklypo plano.

Tai ypatingai svarbu, nes dirbtinius vandens telkinius draudžiama įrengti:- pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras; – nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;- paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje; – natūraliose pievose ir akmenynuose;- miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.3. Jeigu šių reikalavimų nėra, tokiu atveju reikia būtinai įsivertinti ar įrengiant dirbtinį telkinį nebus: iškirsti saugotini želdiniai; sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės; pažeistos valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemos ir statiniai; nebus pažeisti kaimynų interesai.

  1. Jeigu žemės sklype yra melioracinės sistemos, apie kurių buvimą gali sužinoti savivaldybės administracijoje, vandens telkinio įrengimą turi suderinti su savivaldybe.
  2. Jei žemės sklypas yra valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.
  3. Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą.
  4. Jei atlikai visus šiuos žingsnius, gali kasti dirbtinį vandens telkinį.

Visas šis procesas gal ir atrodo baisiai, bet iš tiesų yra labai paprastas. Juk mes kiekvienas planuojam savo veiklas ir nepradedam kasti vandens telkinio čia ir dabar.

Visa kūdrų kasimo tvarka yra aprašyta Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše, kurį 2012 m. liepos 12 d. patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.

Jei kyla kokių abejonių ar klausimų dėl dirbtinio vandens telkinio įrengimo, o žemės sklypas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, visada gali pasikonsultuoti su nacionalinio parko direkcijos specialistais tel. 8 448 49337, el. paštu znp@zemaitijosnp.lt arba atvykti į direkciją adresu Didžioji g. 10, Plateliai, Plungės r. sav.


29 gegužės, 2023

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija kreipiasi į projektuotojus, kad rengdami kelių tvarkymo projektus, visais atvejais įvertintų galimybes išsaugoti kuo daugiau […]

26 gegužės, 2023

Gamtoje šiuo metu – naujos gyvybės metas. Paukščiai rūpinasi besiplunksnuojančiais mažyliais, žvėrys savo guoliuose glaudžia neseniai į pasaulį atėjusius jauniklius. […]

25 gegužės, 2023

Gegužės 22 d. Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pranešė, kad pradėjo tyrimą įtariant Vilniaus rajono Šatrininkų […]

24 gegužės, 2023

Gegužės 23 d., Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus iniciatyva Telšiuose organizuotas susitikimas su Telšių vyskupijos teritorijoje esančiais savivaldybių merais ir kunigais. […]

Klimato aktyvistai juodai nudažė Romos Trevi fontaną. EPA-ELTA nuotr.
21 gegužės, 2023

Italijos klimato aktyvistai sekmadienį juodai nudažė garsųjį Romos Trevi fontaną – taip jie siekia atkreipti dėmesį į tai, kad 14 […]

Silvija Janavičiūtė
20 gegužės, 2023

Poilsiavietė Balskų kaime, ant dešiniojo Jūros kranto, viena mėgstamiausių Tauragės rajone. Pakrantė smėlėta, yra pavėsinių, lauko baldų, todėl ji vietinių […]

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius
18 gegužės, 2023

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą Valstybinių miškų urėdijai pavesti 19 825 ha laisvos valstybinės žemės fonde esančio miško ploto, kad ji […]

17 gegužės, 2023

Gegužės 16 d. atidarytas naujai sutvarkytas Neries regioniniame parke esantis Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas, nusidriekęs per didžiausią ir vieną seniausių natūralių šalies ąžuolynų. […]

16 gegužės, 2023

Vakar į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo preparato […]

16 gegužės, 2023

Kad apsaugotų milijonus migruojančių paukščių, Nyderlandai pirmą kartą sustabdė vėjo jėgaines prie savo krantų. Šeštadienį keturioms valandoms buvo išjungtos vėjo […]

16 gegužės, 2023

Aplinkos ministerija parengė statybos techninio reglamento „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone“ pakeitimo projektą, kuriame numatyta sumažinti […]

16 gegužės, 2023

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai kovo pabaigoje Rokiškio rajone nustatė dvi įvairiomis atliekomis užterštas teritorijas. […]

Smaragdinis blizgiavabalis
15 gegužės, 2023

Pastebėjote medyje ryškiai žalią objektą? Nelupkite, nenutraukite ir negadinkite – tai viso labo feromoninė gaudyklė, skirta uosiams pavojingo invazinio vabalo […]

Žuvėdrų plaustas Totoriškių ežere
15 gegužės, 2023

Trakuose, Totoriškių ežere jau trečius metus mažylius veda reti paukščiai – upinės žuvėdros. Čia jos apsigyveno gamtininkams iš nevyriausybinės organizacijos […]

Seimo narys Andrius Bagdonas
13 gegužės, 2023

Šią savaitę Seime vykusioje konferencijoje „Žalioji transformacija: Lietuvos savivaldybių kelias į klimato neutralumą“ pristatytas Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas, prie kurio […]

12 gegužės, 2023

Šiandien Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai patvirtino dar 9 naujus labai patogeniško paukščių gripo H5N1 (LPPG) atvejus laukiniams […]

11 gegužės, 2023

Ateinančiais mokslo metais 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias […]

BGCI generalinis sekretorius dr. Paul Smith
11 gegužės, 2023

„Svarbu ne tik tai, kiek medžių atsodinama, bet ir kokių. Pasodink vietinį ąžuolą – ir sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. […]

9 gegužės, 2023

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad Čepkelių raisto mokomasis takas yra naujai sutvarkytas, tačiau lankymasis rezervatuose yra reglamentuojamas. Tad mokomaisiais pažintiniais […]

8 gegužės, 2023

Pasak gamtininkų, paukščių rojumi vadinamoje Nemuno deltoje baigiasi potvynio-migracijos sezonas ir prasideda paukščių perėjimo laikotarpis. Sugrįžusių ir savo namuose įsikūrusių […]