Kaip Lietuviai Europos Parlamente save nusibaudė
Sovietmečiu gyvavusi tradicija važinėti skųstis į Maskvą niekur nedingo. Pasikeitė tik kryptis. Dabar – tai Briuselis.
Šešių Lietuvos Europos Parlamento (EP) narių – Dainiaus Žalimo, Petro Auštrevičiaus, Rasos Juknevičienės, Liudo Mažylio, Pauliaus Saudargo ir Virginijaus Sinkevičiaus iniciatyva Briuselio darbotvarkėje atsirado rezoliucija, kurios vien pavadinimas skamba kaip nuosprendis Lietuvai – „Bandymas užgrobti nacionalinį transliuotoją Lietuvoje ir grėsmė demokratijai“. Ir tai nestebina, nes jos tekstą, panašų į teismo nutartį, rašė buvęs teisėjas. Kolega Dainius, tapęs politiku, nesupranta, kad teisme ir politikoje galioja skirtingi veiklos metodai.
Reikia labai lakios fantazijos pareikšti, kad Lietuvoje yra iškilusi grėsmė demokratijai, o nacionalinį transliuotoją bandoma užgrobti.
Minėtoja rezoliucija yra akivaizdus EP kišimasis į šalies vidaus politiką, inicijuotas pačių Lietuvos atstovų. Jau dabar esama nuomonių, kad toks veikimas gali paskatinti euroskeptiškumą Lietuvoje. Šalyje, kuri visuomet garsėjo kaip viena didžiausių Europos Sąjungos palaikytojų. Nesunku įsivaizduoti, kurioms mums nedraugiškoms valstybėms tai pasitarnautų. Sukelta isterija jau pakenkė gyventojų pasitikėjimui LRT. 2025 metų spalio mėnesį LRT pasitikėjo 73 proc. apklaustųjų, o gruodį jų liko tik 64 proc.
Valstybės kontrolei atlikus LRT auditą, buvo nustatyti esminiai, sisteminiai pažeidimai. Tačiau EP nariams pateiktoje rezoliucijoje sąmoningai pasirinkta teikti tik tuos faktus, kurie palankūs LRT administracijai, ir nutylėti sistemines problemas. Pavyzdžiui, vien viešuose programų pirkimuose nustatyta, kad per 2024 m. 516 iš 578, t. y. net 89 proc. programų sukūrimo ir gamybos pirkimų LRT įvykdė neskelbiamų apklausų būdu. Tai reiškia susitarimą su vieninteliu paslaugos tiekėju. Tokių pirkimų vertė siekė net 12,74 mln. Eur arba daugiau nei pusę (53 proc.) visų viešųjų pirkimų sumos. Kitas pavyzdys: Valstybės kontrolė patikrino 12 atsitiktinai atrinktų viešųjų pirkimų ir visuose juose rado pažeidimų. 100 proc. atrinktų pirkimų buvo įvykdyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus!
Taip pat Valstybės kontrolė nustatė reikšmingus pažeidimus priimant darbuotojus į darbą, sudarant su jais autorines sutartis, naudojant valstybei priklausantį turtą ir kt. 38 proc. 2024 m. priimtų nuolatinių darbuotojų nebuvo taikyta atranka ir jie buvo priimti į darbą pagal Personalo paieškos ir atrankos gairėse numatytas išimtis. Tokia išimčių kultūra, kai išimtys tampa taisyklėmis, nesuderinama su skaidrumo bei atskaitomybės principais.
Kodėl D. Žalimas su kolegomis nusprendė, kad tai yra nereikšmingi faktai ir juos sąmoningai nutylėjo?
Kalbama apie žodžio laisvę, tačiau už kritiką buvusios Vyriausybės ministrei LRT administracija nubaudė žurnalistą, kuris žodžio laisvės turėjo siekti teisme. Generalinei direktorei raštu klausimų uždavęs Tarybos narys susidūrė su grasinimais susidoroti ir turėjo kreiptis į teisėsaugą. O prieš daugiau nei savaitę paskelbta, kad vienas iš valdančiųjų politikų nebus kviečiamas į tiesiogines laidas. Tik pasipriešinus žurnalistams, toks vadovybės sprendimas buvo skubiai atšauktas.
Jei pamenate, generalinė LRT direktorė viešai pareiškė, kad aukščiausiasis LRT valdymo organas – Taryba – siekia užvaldyti LRT. Tie, kuriems direktorė yra atskaitinga, yra kaltinami siekiu užvaldyti???
Rezoliuciją rengę politikai klaidino EP narius, sakydami, kad LRT finansavimas mažinamas, nors Seimas nusprendė tik trejus metus jo nedidinti. Rezoliucijos rengėjai nutylėjo, kad LRT finansavimo modelio peržiūrėjimo pasiūlymą dar buvusioje Seimo kadencijoje pateikė TS-LKD frakcijos narys M. Lingė. Tačiau tuomet niekas neįžvelgė grėsmės demokratijai ar LRT nepriklausomybei.
LRT įstatymo pakeitimo, kurio projektą pradėjo svarstyti Seimas 2025 m. gruodžio mėnesį, esmė yra trys nuostatos: 1) įvedamas slaptas Tarybos balsavimas dėl generalinio direktoriaus priėmimo ir atleidimo; 2) sukonkretinamas generalinio direktoriaus atleidimo pagrindas, t. y. numatoma, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu jis netinkamai vykdo funkcijas, numatytas LRT įstatymo 14 straipsnyje, arba kai Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos; 3) jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Svarbu pažymėti, nė vienas iš tų siūlymų neprieštarauja Europos medijų laisvės aktui.
Tačiau šie faktai niekam nebuvo įdomūs, nes Lietuvos parlamentarai jau buvo suformavę savo kolegoms išankstinę nuomonę. Iškalbingai tai pademonstravo – diskusiją akivaizdžiai ignoravusi ir jai neįpusėjus salę palikusi Europos Komisijos narė Kaja Kallas.
Lietuvos parlamentarai, kritikuodami valdančiąją daugumą ir šalies Prezidentą, rezoliucijoje ne tik nutylėjo objektyvias LRT problemas. Jie paprašė, kad Europos Komisija imtųsi svarstyti galimybę pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. To pasekmė – mūsų šaliai gali būti taikomos finansinės nuobaudos, įvairių sričių finansavimas galėtų būti reikšmingai apribotas.
Laisvą žodį gebėjome išsaugoti ir apginti net sovietų okupacijos laikais. Išsaugosime ir dabar. Nepaisant to, kad leftistiniai skundikai turi kitų tikslų.
Jų dėka žala Lietuvos reputacijai jau padaryta. Norint ją atitaisyti, reikės labai daug laiko ir pastangų.
Džiaugiuosi, kad laisvą žodį ir demokratiją palaikau ne tik aš bei dauguma mūsų tautiečių, bet ir ECR frakcijos kolegos Europos Parlamente.
Ši publikacija parengta Europos Parlamento ECR frakcijos nario Aurelijaus Verygos iniciatyva, remiant EP ECR frakcijai. Tekste pateiktos autorių nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją.
