6 sausio, 2022
VšĮ „Gamtos ateitis“

Kalėdų paliekamas pėdsakas: per 3 šventines dienas kiekvienas mūsų sugeneruoja 650 kg CO² emisiją

Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio negalime pavadinti dovana. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO² emisijos.

Mums – šventė, gamtai – sunkus darbymetis

„Mums ši šventė kelia tiek džiugių emocijų, kad apie jos paliekamą pėdsaką net nesusimąstome. Jei mums Kalėdos – atsikvėpimas nuo darbų, gamtai, priešingai, šios šventės yra sunkus darbymetis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Pasak jos, nėra bendros pasaulinės statistikos, kokią naštą užkrauname gamtai per šventes keliaudami, pakuodami dovanas, puošdami eglutes ir vakarieniaudami. Bendrą vaizdą galime susidaryti tik iš pavienių skirtingose šalyse surinktų duomenų, kurie, deja, nėra džiuginantys.

„Visgi yra ir geroji pusė – žinodami,  kokią žalą aplinkai darome per šventes ir planuodami savo asmeninius naujųjų metų tikslus, į juos galime įtraukti ir siekį mažinti aplinkai daromą poveikį. Įsipareigoti pokyčiams turi ne tik įvairios pramonės šakos, bet ir kiekvienas mūsų“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Britų kalėdinių vakarienių pėdsakas prilygsta 240 mln. kilometrų kelionei automobiliu

Dar prieš gerą dešimtmetį Mančesterio universiteto mokslininkai nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje dėl vidutinės kalėdinės vakarienės į aplinką išskiriama 20 kg anglies dvideginio emisijos. 60 procentų šio pėdsako sudaro vakarienei kepamo kalakuto gyvavimo ciklas.

Visos šalies mastu britų kalėdinės vakarienės „sugeneruoja“ 51 tūkst. tonų CO² emisijos – tiek pat, kiek pėdsako paliktume automobiliu nuvažiavę 240 mln. kilometrų arba 300 kartų nuvažiavę iki Mėnulio ir atgal.

Mokslininkų teigimu, tokį pėdsaką palieka 8 žmonių vakarienė, kurią sudaro keptas ir kimštas kalakutas, keptos bulvės ir daržovės, spanguolių padažas ir kiti įprasti užkandžiai. Vertinant vakarienės patiekalų sudaromą taršos pėdsaką, buvo atsižvelgiama į visus maisto pramonės etapus: kalakuto ir daržovių auginimą, maisto saugojimą, vartotojų apsipirkimą, patiekalų gamybą namuose ir po jos susidarančias atliekas.

Kiti pėdsaką paliekantys atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai

Kitą šventinio „pėdsako“ dalį sudaro mūsų mėgstami atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai. 1,3 kg pakavimo popieriaus gamyboje sugeneruojama 3,5 kg anglies dvideginio, o papildomą taršą sudaro popieriaus išvežiojimas į pardavimo vietas.

Ekseterio universiteto tyrėjų teigimu, vieno kalėdinio atviruko siuntimas paštu į aplinką išmeta 140 g anglies dvideginio. Į šią vertę nėra įskaičiuotas kalėdinio atviruko gamybos paliekamas pėdsakas.

Žinant, kad vien JAV gyventojai kasmet švenčių proga išsiunčia 7 mlrd. popierinių atvirukų, o Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia 150 mln., taršos poveikis yra didžiulis. Mūsų maži šventiniai džiaugsmai aplinkai kainuoja milžinišką taršos apkrovą.

Ką galime keisti savo kasdienybėje?

„Pradėti verta nuo mažų žingsnių – negaminti daugiau maisto nei reikia ne tik per šventes, bet ir ištisus metus. Verta susimąstyti, ar tikrai kasdien ir per šventes turime naudoti mėsos patiekalus – būtent mėsos pramonės paliekamas pėdsakas yra didžiausias. Buityje ir šventėse atsisakyti sunkiai perdirbamų puošmenų – blizgučių, girliandų, lempučių, vaikų gimtadienių šventinių atributų iš plastiko ar popieriaus“, – apibendrina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Ji priduria, kad popierinius atvirukus visų švenčių proga galime keisti elektroniniais. VšĮ „Gamtos ateitis“ per šias žiemos šventes žmones kvietė naudotis specialiai šiuo tikslu sukurtais skaitmeniniais kalėdiniais sveikinimais ir pamažu atsisakyti įprastų popierinių.


12 gegužės, 2022

Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos būtų įtrauktos į Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas […]

Staffan Widstrand nuotr.
8 gegužės, 2022

„Tai tuomet siūlau pritarti kartu su protokoliniu sprendimu.“ – taip šiandien Vyriausybės posėdžiui pirmininkaujanti Ingrida Šimonytė patvirtino nutarimą, kuriuo didžiąją […]

2 gegužės, 2022

Rekordinis Lietuvos paplūdimių skaičius – net 8 – šią vasarą iškels Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie […]

26 balandžio, 2022

Šiandien minimos 36-osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. 1986 m. balandžio 26 d. šios elektrinės reaktoriuje įvyko sprogimas ir į […]

23 balandžio, 2022

Balandžio 23 d. vyko didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka – Nacionalinis miškasodis. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų […]

22 balandžio, 2022

Balandžio 22-oji – Tarptautinė Motinos Žemės diena. Ši diena pabaigia kovo 20-ąją, per pavasario lygiadienį, prasidėjusį Žemės mėnesį ir skatina […]

6 balandžio, 2022

Trys šalies savivaldybės – Tauragės, Druskininkų ir Jonavos – skatindamos gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, artimiausiu metu planuoja įsigyti 16 […]

Aura Zigmontienė, Simo Bernoto nuotr.
6 balandžio, 2022

Visas pasaulis jau daugiau nei mėnesį seka naujienas, vykstančias Ukrainoje, kurioje vasario 24-osios naktį Rusija pradėjo karą. Tai – socialinė, […]

EP narys Bronis Ropė
1 balandžio, 2022

Žaliųjų bei Socialistų ir demokratų politinės grupės Europos Parlamente patvirtino, kad atmes ES pasiūlymą ženklinti dujas ir branduolinę energiją kaip […]

Eglė Razbadauskaitė
23 kovo, 2022

Vis labiau šildanti saulė vilioja į gatves, parkus, skverus. Bundančios gamtos vaizdai nuteikia maloniai. Pasėdėti saulės atokaitoje su puodeliu kavos, […]

Laura Petruškė
23 kovo, 2022

Tikriausiai daugelio namuose vis dar galėtume rasti plastikinį maišą, pilną kitų plastiko maišelių, laukiančių, kol bus panaudoti dar kartą. Vos […]

15 kovo, 2022

Pasauliui žvelgiant į tvaresnę ateitį, žaliąja kryptimi žengia ir statybos sektorius, kuriame taip pat ieškoma būdų, kaip sumažinti poveikį aplinkai. […]

7 kovo, 2022

2022 m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai VĮ Valstybinių miškų urėdijai […]

11 vasario, 2022

Valstybinių miškų urėdija (VMU) informuoja, kad Kaišiadorių rajone, Palapojės kaime, Paparčių girininkijoje nugriuvo Lapojos upelio užtvanka. Užlieta dalis aplink esančio […]

9 vasario, 2022

Vilniaus miesto savivaldybė, pirmadienį gavusi skundą apie plastiko dalelių taršą Neryje, kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Vilniaus […]

Labanoras 2018 m.
9 vasario, 2022

„Kol visuomenė yra įsitraukusi į Aplinkos ministerijos inicijuotas  nacionalinio miškų susitarimo derybas dėl  naujo  ekologinių, ekonominių ir socialinių  interesų balanso […]

L. Okockio nuotr.
8 vasario, 2022

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotojas Laurynas Okockis savo facebook paskyroje išplatino informaciją apie tai, kad smulkios plastiko dalelės pastebėtos Neries […]

Tvaraus ir išmanaus miesto prioritetai
5 vasario, 2022

Vis garsiau apie tvarią ir švarią aplinką kalbantys pasaulio miestai kuria planus, kuriuos nori įgyvendinti iki 2050-ųjų, o jei įmanoma […]

2 vasario, 2022

Šiandien matome daugybę iniciatyvų, raginančių gyventi tvariai, pirkti atsakingai, vengti taršos ir pavojingų medžiagų. Tačiau vis dar negalime atsikratyti gausaus […]

1 vasario, 2022

Aplinkos ministerijos iniciatyva lankomiausiame šalies nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt naršant skelbimus bus galima matyti ir oro užterštumo lygį dominančio objekto […]