Kalvarijos vasarinė sinagoga jau apsaugota nuo lietaus ir sniego
Siekiant apsaugoti žymaus Kalvarijos sinagogų komplekso vasarinę sinagogą nuo neigiamų atmosferos pokyčių, sąlygojančių jos nykimą, taip pat šalinant avarinę grėsmę, dar 2016 m. buvo parengtas tvarkybos darbų (konservavimo ir avarinės grėsmės šalinimo) projektas. Tvarkybos darbai atlikti gavus finansavimą iš Kultūros paveldo departamento įgyvendinamos paveldotvarkos programos: barokinės sinagogos išsaugojimo darbams buvo skirta 68 000 Eur., o vėliau papildomai dar 19 000 Eur. Vasarinės sinagogos darbai jau baigti, avarinė būklė likviduota. Lankytojai gali sinagogą apžiūrėti iš išorės. Norint patekti į vidų, reikia kreiptis į savivaldybę.
Kaip informavo Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiutė, ką tik priimti šios sinagogos tvarkybos darbai, apėmę medinių stulpų įrengimą pastato viduje ir išorėje sienų perimetru, medinių stogo konstrukcijų įrengimą, langų ir karnizo užmūrijimą apsaugant nuo kritulių patekimo, durų montavimą, stogo dangos, kaip apsauginės priemonės nuo kritulių, įrengimą iš apkrovas laikančio cinkuoto profiliuoto lakšto dangą.
Ši sinagoga, esanti Marijampolės apskrityje, Kalvarijos mieste, priklauso valstybės saugomam regioninės reikšmės kultūros paveldo objektui – Kalvarijos sinagogų kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 26372). Kompleksą sudaro dar ir žieminė sinagoga bei Talmudo mokykla. Žieminė sinagoga restauruota prieš keletą metų, joje kartais vyksta koncertai. Savininkė – Lietuvos žydų bendruomenė, valdytoja – savivaldybė.
Apsaugota nuo tolesnio irimo
Pirmiausia iš pastato buvo išvalytas statybinis laužas, kurio per daugelį metų buvo susikaupę gana daug. Taip pat pašalinti savaiminiai želdiniai. „Kadangi pastato būklė buvo avarinė, prie pastato prieiti, o juo labiau patekti į vidų buvo labai pavojinga, – pasakojo V. Kasperavičiūtė. – Pradėjus darbus buvo baiminamasi, kad pajudinus mūrą nebūtų atskirų pastato dalių griūties. Mišraus akmenų bei plytų mūro sienos (didelę jų dalį sudaro gana stambūs akmenys) daugelyje vietų virš langų vos laikosi. Tačiau išvalius pastato vidų, atsivėrė įspūdingas vaizdas: viduje sienas į tris plokštumas skaido piliastrai, išlikę du bimos (pakylos) stulpai, polichromijos fragmentai. Žvelgiant į pastatą iš išorės sunku patikėti, kad jo vidus toks įspūdingas. Deja, praradimų neišvengta. Du iš keturių bimos stulpų jau nugriuvę. Kartu išgriuvusios ir trys arkas jungiančios kolonos. Įšlikusi bimos arka įlinkusi ir sutrūkusi. Atliekant tvarkybos darbus bimos mūras buvo armuotas ir suveržtas templėmis“.
Šiais metais pabaigus visus pastato išsaugojimo darbus, jis maksimaliai apsaugotas nuo tolesnio irimo ir dar daug metų galės mus visus džiuginti savo istorine praeitimi.
Iš istorijos
Kalvarijoje žydai čia įsikūrė XVIII a. I ketvirtyje. 1713 m. karalius Augustas II Kalvarijos žydų kahalui suteikė privilegiją, kuria Kalvarijos žydai gavo tokias pat teises kaip ir kituose LDK miestuose, tarp jų ir teisę pastatyti sinagogą. Pirmoji medinė sinagoga Sodų g. pastatyta XVIII a. Mūrinė (Vasarinė) sinagoga statyta 1795 m. – 1803 m., Žieminė sinagoga – XIX a., Talmudo mokykla – XX a. pr.
Antrojo pasaulinio karo metu nuniokota Vasarinė sinagoga pokariu buvo rekonstruota. Sovietmečiu sinagogos naudotos sandėliavimui. Po 1981 m. apleistos. XX a. pab. kompleksas grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei. 2002 m. Kultūros paveldo departamentui pasirašius sutartį su Vokietijoje veikiančiu ir žydų kultūros paminklų išsaugojimu besirūpinančiu fondu „Ebelin und Gerd Bucerius ZEIT“ buvo pradėta tyrimų, projektavimo ir tvarkymo darbai. Tačiau 2004 m. fondui atsisakius toliau finansuoti sinagogų atstatymą, darbai sustojo. Šiemet KPD rūpesčiu pabaigti vasarinės sinagogos tvarkybos darbai – gana svarbus žingsnis išsaugant unikalų nykstantį kultūros paveldo objektą.
