22 sausio, 2015
Egidijus Musteikis

Kalvis, mokantis nukalti laimės pasagas

Šiandien kaime įsigali moderni vakarietiška technika ir arklių sparčiai mažėja. Stambūs ūkininkai laiko arklius tik dėl sodyboms ir laukams papuošti. Europos Sąjungos retų gyvūnų veislių programos finansinė parama leidžia išlaikyti arklius nieko su jais neveikiant. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ganykloje besiganančius arklius nebūtina kaustyti pasagomis, nebereikalingi arkliniai žemės ūkio padargai. Keičiasi kalvio amatas ir kalvystės įrankiai. Kalviai menininkai naudoja elektrinius kūjus, metalo lankstymo stakles ir kitus šaltkalviams būdingus įrankius, tačiau senasis kaimo kalvis buvo karštos geležies kalėjas ir arklių kaustytojas.

 Aštuoniasdešimt trejų metų Rubikių kaimo gyventojas Albinas Žebuolis – tradicinis kalvis. Jis vienintelis visame Anykščių rajone arklius kausto savo paties nukaltomis pasagomis.  A. Žebuolis papasakojo, kaip kalvystės amato išmoko iš savo tėvelio, Naujasodžio kaimo kalvio Vincento Žebuolio. Tėvelis V. Žebuolis buvo darbštus ir apsukrus žmogus. Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, gavo žemės ir apsigyveno Debeikių valsčiaus Naujasodžio kaime. Po reformos daug naujų ūkininkų kūrė savo ūkius. Naujakuriams reikėjo padargų, vežimų, namų apyvokos daiktų, kurie tada buvo brangūs. V. Žebuolis savo namuose įsirengė kalvę. Nusipirkdavo geležies ir nukaldavo plūgus, akėčias, kaupikus. Darė peilius, žarsteklius, šakes ir kitokius buities įrankius. Iš staliaus parsiveždavo medines vežėčių, lineikų dalis ir jas apkaustydavo metalu. Naujasodžio kalvėje nukalti padargai ir apkaustyti vežimai buvo pigesni už prekybininkų siūlomus, todėl naujakuriai ūkininkai greitai juos nupirkdavo. Kalvis nevengė ir kitokių amatų, susikonstravo medžio tekinimo stakles, tekino ratų stebules, drožė stipinus. Nusipirkęs iš Duobinių kaimo sentikių medinių ratlankių, padarydavo medinius ratus, apkaustydavo metalo lankais ir parduodavo. Įvairūs užsakymai davė gerų pajamų, kalvio šeimoje augę septyni vaikai buvo viskuo aprūpinti.

Paauglystė prabėgo kalvėje

Daugiausiai laiko tėvelio kalvėje praleisdavo Albinas. Paauglystėje su dumtuve į žaizdrą pūtė orą, kalė vinis, sriegiavo varžtus. Pirmą arklį A. Žebuolis pakaustė šešiolikmetis. Ir iki šių dienų juos kausto. Jeigu ne sovietinė okupacija ir karas, tikriausiai A. Žebuolis būtų paveldėjęs kalvę ir tęsęs tėvelio darbus. Tačiau vietoj gerai apmokamo darbo teko už grūdų maišą dirbti „Ždanovo“ kolūkyje, kuriam tada priklausė Aniūnų, Karalinavos, Puodžių kaimai.

Kolūkio kalvėje kalvis atlikdavo visus metalo darbus: remontavo plūgus, kalė rogėms šinas, iš vielos lankstė grandines gyvuliams pririšti. Pokaryje labai trūko geležies, todėl reikėjo iš pamestų vokiečių armijos dujų balionų kalti noragus. Karinių balionų perkalimas į noragus žemei dabar atrodo romantiškai, tačiau tada buvo sunki kova su skurdu.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, A. Žebuolis išėjo į armiją, pateko į Ukrainoje stovėjusį sunkiosios artilerijos pulką, tarnavo ūkio kuopuoje, kartu su kitais kuopos kareiviais A. Žebuolis prižiūrėjo galingas vikšrines mašinas, kurios traukė šešiolikos tonų patrankas. Tuo laiku paradams ir šventėms buvo laikoma penkiasdešimt žirgų, kareivis A. Žebuolis vienintelis pulke mokėjo ir prieš šventes pakaustydavo žirgus.

Sugrįžęs namo A. Žebuolis įsidarbino Rubikių plytinėje, dirbo ekskavatorininku, šaltkalviu, su motovežiu gabendavo molį. Dešimt metų vadovavo plytinės profsąjungai ir neapleido kalvystės. Laisvu nuo tiesioginio darbo metu pakaustydavo  vietos kolūkių fermų darbuotojams priskirtus arklius.

Kolūkinės santvarkos žlugimą kalvis prisimena su giedresne nuotaika. Tada visiems kaimo žmonėms buvo suteikta teisė įsigyti nuosavą arklį, arklių buvo beveik kiekviename kieme. Kalvis tada pradėjo daryti lengvus darbinius vežimus jau su guminėmis padangomis ir medinėmis vežimo šoninėmis gardelėmis. Tokių vežimų padarė net keturiolika. Pas kalvį į Rubikius pakaustyti savo arklių atvažiuodavo Burbiškio, Keblonių, Senųjų Elmininkų, Bebarzdžių kaimų gyventojai. Per dieną kalvis pakaustydavo po keturis arklius. Pakviestas kalvis pats važiuodavo pas ūkininkus. A. Žebuolis visada pakaustydavo žirginio sporto entuziasto, debeikiečio Jono Bernoto žirgus, paruošdavo ūkininko ristūnus Sartų žirgų lenktynėms.

Ne tik kausto, bet ir gydo

 Apie kaustymą kalvis gali kalbėti valandų valandas. Nukalti pasagas ir pakaustyti arklį – subtilus darbas. Nupjaustęs kanopas kalvis pritaiko pasagas. Senesniems arkliams, kurių kanopos skilinėja, prideginant kanopą taikoma karšta pasaga, kad net dūmai rūksta. Kai kas mano, kad taip pritaikant gadinama kanopa, tačiau taip nėra – karšta pasaga pašalina irstančias kanopos dalis ir išdegina raginėje dalyje esančias bakterijas. Prikalęs pasagą pasagviniais, kalvis užpila ant kanopos vandens ir taip patikrina, ar pasaga gerai prigludus. Kartais arkliai nesiduoda pakaustomi, kai patenka į nepažįstamą vietą, tarp svetimų žmonių. Dažnai jauni ir pirmą kartą kaustomi arkliai būna neramūs. Tokiems arkliams pas kalvį kieme stovi kaustymo staklės. Kartą į stakles vedant bailų arklį reikėjo uždėti maišą ant galvos, bet kaustomas antrą kartą jis jautėsi ramiai ir be staklių davė kojas.

Geras kalvis ne tik kausto, bet ir pagydo kanopas. Kai dėl aplaidumo užpūliuoja kanopos, tada jas reikia kruopščiai išvalyti ir vėl galima pakaustyti akląja pasaga, kuri pridengia žaizdą, ir arklys pasveiksta. Kalviui teko kaustyti netaisyklingų kanopų stačianagį ir pilnapadį arklį. Stačių kanopų arkliai kaustomi su vadinamomis išverstomis pasagomis, kurių viršutinė dalis platesnė už apatinę. Pilnapadžiams arkliams pritaikomos pasagos pagal kanopos išlenkimą, į tarpus dedant veltinio medžiagos. „Kelis kartus pakausčius arklį tokiomis gydomosiomis pasagomis, kanopos pasidaro lygios“, – pasakojo A. Žebuolis.

Kalvis A. Žebuolis daug prisidėjo  Arklio muziejuje populiarindamas kalvio amatą. Per šventę „Bėk bėk, žirgeli“ muziejaus kalvėje lankytojams pademonstravo, kaip kalamos pasagos ir pakaustomas arklys. Keletą kartų su Anykščių tecnologijų mokyklos dėstytoju, tautodailininku Broniumi Budreika, Rudiškių amatų mokyklos kaustymo mokytoju iš Prancūzijos Žanu Matje Veranu, Vilniaus žirgyno treneriu ir žirgų kaustytoju Virginijumi Baltrušaičiu teisėjavo respublikinėms arklių kaustymo varžytuvėms. Praėjusią vasarą kaustymo varžytuvėse Rubikų kalvis teisėjavo kartu su Veterenarijos akademijos docentu A. Noreika. Iš ilgametės savo darbo patirties A. Žebuolis rado daug patarimų jauniesiems kalviams ir simboliškai padovanojo muziejui savo paties nukaltų pasagų. A. Žebuolis gerai prisimena tuos laikus, kai gražus, gerai nušertas arklys buvo tam tikro visuomeninio statuso, pasiturinčio, sumanaus žmogaus simbolis. Senasis kalvis žino, kad tik pakaustyti pasagomis arkliai atnešdavo laimę ir turtus.


R. Dačkaus nuotr.
29 rugsėjo, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo Prezidentūroje vykusiuose kultūros paveldo apdovanojimuose „Paveldo DNR“. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmą kartą […]

29 rugsėjo, 2023

Nuo rugsėjo 6 dienos Ignalinos krašto muziejuje galima pasidžiaugti rajono liaudies kūrėjų darbų ,,Aukso vainiko“ paroda, kuri skirta Aukštaitijos metams. […]

29 rugsėjo, 2023

Šiandien Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta XXIV Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Šiemet simpoziume dalyvauja 8 keramikai iš Lietuvos, Brazilijos, […]

29 rugsėjo, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas darbo dienos Molėtų rajone susitikimus, apsilankė aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ technologijų centre Molėtuose, su įmonių […]

Inesos Dumbravienės nuotr.
28 rugsėjo, 2023

„Intuityviai pasirinktas kvepalų aromatas – mūsų sielos veidrodis, atspindintis asmenybės unikalumą, nuotaiką, savitą skonį ir net visuomeninį statusą. Kvepalai yra […]

Gabijos Čepulionytės nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 22 ir 24 d. maestra Giedrė Šlekytė Japonijoje koncertavo su „Yomiuri Nippon“ simfoniniu orkestru ir geriausiu fleitininku pasaulyje pripažintu, […]

26 rugsėjo, 2023

Jau spalį kultūros paveldo statinių valdytojų, prižiūrėtojų ir meistrų lauks FIXUS Mobilis edukacinio projekto PASIDAIRYK PATS pastatų prevencinės priežiūros dirbtuvės. […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 24 d. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo minimos 148-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės, taip pat „Sidabrinės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė – Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio idėjos autorė
23 rugsėjo, 2023

Kilni, įpareigojanti projekto Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis IMPRESIJOS, skirto Klaipėdos miesto ir krašto jauniesiems menininkams (Lietuvoje ir jau išvykusiems į […]

21 rugsėjo, 2023

Saulėtą sekmadienio, rugpjūčio 20-osios, vakarą Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo dar vienas tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Jubilate“ koncertas. […]

Renginį vedusi Rimanta Šukienė ir žurnalistas Romas Bacevičius, Neringos Pilypaitienės nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15-ąją Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje įvyko literatūrinė popietė „Žodžiai iš Žaliakalnio“. Į susitikimą su plokštiečiais atvyko kraštietis Romas […]

19 rugsėjo, 2023

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Džersyje, susitiko su žymaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio sūnumi, menininku […]

15 rugsėjo, 2023

Išleista pirmoji knyga – visada džiugus ir jaudinantis kūrybos ir kūrėjo pasirodymo, prisistatymo ir svajonės išsipildymo momentas.  Rugsėjo 14 dieną […]

15 rugsėjo, 2023

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje įteikta jau septintoji kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Ji šiais metais skirta poetei ir […]

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.
14 rugsėjo, 2023

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio […]

Nijolė Trinkūnienė
13 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 12 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos galerijoje džiaugtasi ignalinietės dailininkės Nijolės Trinkūnienės tapybos paroda „Gimtinės spalvų […]

Agostino Osio nuotr.
13 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 7 d.  Haus der Kunst (HDK) muziejuje Miunchene atidaryta tarptautinė paroda „Kitų erdvių viduje. Moterų menininkių aplinkos: 1956–1976“ (angl. Inside […]

13 rugsėjo, 2023

Stiprinama priešgaisrinė parengtis Molėtų rajone – savivaldybė jungiasi prie VRM inicijuoto bandomojo modelio. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Molėtų rajono […]