22 sausio, 2015
Egidijus Musteikis

Kalvis, mokantis nukalti laimės pasagas

Šiandien kaime įsigali moderni vakarietiška technika ir arklių sparčiai mažėja. Stambūs ūkininkai laiko arklius tik dėl sodyboms ir laukams papuošti. Europos Sąjungos retų gyvūnų veislių programos finansinė parama leidžia išlaikyti arklius nieko su jais neveikiant. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ganykloje besiganančius arklius nebūtina kaustyti pasagomis, nebereikalingi arkliniai žemės ūkio padargai. Keičiasi kalvio amatas ir kalvystės įrankiai. Kalviai menininkai naudoja elektrinius kūjus, metalo lankstymo stakles ir kitus šaltkalviams būdingus įrankius, tačiau senasis kaimo kalvis buvo karštos geležies kalėjas ir arklių kaustytojas.

 Aštuoniasdešimt trejų metų Rubikių kaimo gyventojas Albinas Žebuolis – tradicinis kalvis. Jis vienintelis visame Anykščių rajone arklius kausto savo paties nukaltomis pasagomis.  A. Žebuolis papasakojo, kaip kalvystės amato išmoko iš savo tėvelio, Naujasodžio kaimo kalvio Vincento Žebuolio. Tėvelis V. Žebuolis buvo darbštus ir apsukrus žmogus. Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, gavo žemės ir apsigyveno Debeikių valsčiaus Naujasodžio kaime. Po reformos daug naujų ūkininkų kūrė savo ūkius. Naujakuriams reikėjo padargų, vežimų, namų apyvokos daiktų, kurie tada buvo brangūs. V. Žebuolis savo namuose įsirengė kalvę. Nusipirkdavo geležies ir nukaldavo plūgus, akėčias, kaupikus. Darė peilius, žarsteklius, šakes ir kitokius buities įrankius. Iš staliaus parsiveždavo medines vežėčių, lineikų dalis ir jas apkaustydavo metalu. Naujasodžio kalvėje nukalti padargai ir apkaustyti vežimai buvo pigesni už prekybininkų siūlomus, todėl naujakuriai ūkininkai greitai juos nupirkdavo. Kalvis nevengė ir kitokių amatų, susikonstravo medžio tekinimo stakles, tekino ratų stebules, drožė stipinus. Nusipirkęs iš Duobinių kaimo sentikių medinių ratlankių, padarydavo medinius ratus, apkaustydavo metalo lankais ir parduodavo. Įvairūs užsakymai davė gerų pajamų, kalvio šeimoje augę septyni vaikai buvo viskuo aprūpinti.

Paauglystė prabėgo kalvėje

Daugiausiai laiko tėvelio kalvėje praleisdavo Albinas. Paauglystėje su dumtuve į žaizdrą pūtė orą, kalė vinis, sriegiavo varžtus. Pirmą arklį A. Žebuolis pakaustė šešiolikmetis. Ir iki šių dienų juos kausto. Jeigu ne sovietinė okupacija ir karas, tikriausiai A. Žebuolis būtų paveldėjęs kalvę ir tęsęs tėvelio darbus. Tačiau vietoj gerai apmokamo darbo teko už grūdų maišą dirbti „Ždanovo“ kolūkyje, kuriam tada priklausė Aniūnų, Karalinavos, Puodžių kaimai.

Kolūkio kalvėje kalvis atlikdavo visus metalo darbus: remontavo plūgus, kalė rogėms šinas, iš vielos lankstė grandines gyvuliams pririšti. Pokaryje labai trūko geležies, todėl reikėjo iš pamestų vokiečių armijos dujų balionų kalti noragus. Karinių balionų perkalimas į noragus žemei dabar atrodo romantiškai, tačiau tada buvo sunki kova su skurdu.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, A. Žebuolis išėjo į armiją, pateko į Ukrainoje stovėjusį sunkiosios artilerijos pulką, tarnavo ūkio kuopuoje, kartu su kitais kuopos kareiviais A. Žebuolis prižiūrėjo galingas vikšrines mašinas, kurios traukė šešiolikos tonų patrankas. Tuo laiku paradams ir šventėms buvo laikoma penkiasdešimt žirgų, kareivis A. Žebuolis vienintelis pulke mokėjo ir prieš šventes pakaustydavo žirgus.

Sugrįžęs namo A. Žebuolis įsidarbino Rubikių plytinėje, dirbo ekskavatorininku, šaltkalviu, su motovežiu gabendavo molį. Dešimt metų vadovavo plytinės profsąjungai ir neapleido kalvystės. Laisvu nuo tiesioginio darbo metu pakaustydavo  vietos kolūkių fermų darbuotojams priskirtus arklius.

Kolūkinės santvarkos žlugimą kalvis prisimena su giedresne nuotaika. Tada visiems kaimo žmonėms buvo suteikta teisė įsigyti nuosavą arklį, arklių buvo beveik kiekviename kieme. Kalvis tada pradėjo daryti lengvus darbinius vežimus jau su guminėmis padangomis ir medinėmis vežimo šoninėmis gardelėmis. Tokių vežimų padarė net keturiolika. Pas kalvį į Rubikius pakaustyti savo arklių atvažiuodavo Burbiškio, Keblonių, Senųjų Elmininkų, Bebarzdžių kaimų gyventojai. Per dieną kalvis pakaustydavo po keturis arklius. Pakviestas kalvis pats važiuodavo pas ūkininkus. A. Žebuolis visada pakaustydavo žirginio sporto entuziasto, debeikiečio Jono Bernoto žirgus, paruošdavo ūkininko ristūnus Sartų žirgų lenktynėms.

Ne tik kausto, bet ir gydo

 Apie kaustymą kalvis gali kalbėti valandų valandas. Nukalti pasagas ir pakaustyti arklį – subtilus darbas. Nupjaustęs kanopas kalvis pritaiko pasagas. Senesniems arkliams, kurių kanopos skilinėja, prideginant kanopą taikoma karšta pasaga, kad net dūmai rūksta. Kai kas mano, kad taip pritaikant gadinama kanopa, tačiau taip nėra – karšta pasaga pašalina irstančias kanopos dalis ir išdegina raginėje dalyje esančias bakterijas. Prikalęs pasagą pasagviniais, kalvis užpila ant kanopos vandens ir taip patikrina, ar pasaga gerai prigludus. Kartais arkliai nesiduoda pakaustomi, kai patenka į nepažįstamą vietą, tarp svetimų žmonių. Dažnai jauni ir pirmą kartą kaustomi arkliai būna neramūs. Tokiems arkliams pas kalvį kieme stovi kaustymo staklės. Kartą į stakles vedant bailų arklį reikėjo uždėti maišą ant galvos, bet kaustomas antrą kartą jis jautėsi ramiai ir be staklių davė kojas.

Geras kalvis ne tik kausto, bet ir pagydo kanopas. Kai dėl aplaidumo užpūliuoja kanopos, tada jas reikia kruopščiai išvalyti ir vėl galima pakaustyti akląja pasaga, kuri pridengia žaizdą, ir arklys pasveiksta. Kalviui teko kaustyti netaisyklingų kanopų stačianagį ir pilnapadį arklį. Stačių kanopų arkliai kaustomi su vadinamomis išverstomis pasagomis, kurių viršutinė dalis platesnė už apatinę. Pilnapadžiams arkliams pritaikomos pasagos pagal kanopos išlenkimą, į tarpus dedant veltinio medžiagos. „Kelis kartus pakausčius arklį tokiomis gydomosiomis pasagomis, kanopos pasidaro lygios“, – pasakojo A. Žebuolis.

Kalvis A. Žebuolis daug prisidėjo  Arklio muziejuje populiarindamas kalvio amatą. Per šventę „Bėk bėk, žirgeli“ muziejaus kalvėje lankytojams pademonstravo, kaip kalamos pasagos ir pakaustomas arklys. Keletą kartų su Anykščių tecnologijų mokyklos dėstytoju, tautodailininku Broniumi Budreika, Rudiškių amatų mokyklos kaustymo mokytoju iš Prancūzijos Žanu Matje Veranu, Vilniaus žirgyno treneriu ir žirgų kaustytoju Virginijumi Baltrušaičiu teisėjavo respublikinėms arklių kaustymo varžytuvėms. Praėjusią vasarą kaustymo varžytuvėse Rubikų kalvis teisėjavo kartu su Veterenarijos akademijos docentu A. Noreika. Iš ilgametės savo darbo patirties A. Žebuolis rado daug patarimų jauniesiems kalviams ir simboliškai padovanojo muziejui savo paties nukaltų pasagų. A. Žebuolis gerai prisimena tuos laikus, kai gražus, gerai nušertas arklys buvo tam tikro visuomeninio statuso, pasiturinčio, sumanaus žmogaus simbolis. Senasis kalvis žino, kad tik pakaustyti pasagomis arkliai atnešdavo laimę ir turtus.


3 spalio, 2022

Rugsėjo 29-osios vakaras buvo lietingas ir šaltas, tačiau malda, angeliškos giesmės, Džiaugsmo sausainiai ir nuostabus dviejų šviesių, talentingų kraštiečių Indrės […]

3 spalio, 2022

2022-ieji paskelbti Jono Meko (1922–2019) metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Po […]

Indrė Klimkaitė, Vilijos Visockienės nuotr.
3 spalio, 2022

Prieš beveik ketverius metus įsikūręs Dusetų kultūros fondas gali pasidžiaugti daugybe nuveiktų darbų: surengė XVII a. italų baroko sakralinių duetų […]

3 spalio, 2022

2022-ieji Trakų miestui yra jubiliejiniai metai, kurie žymi net 700 metų sukaktį. Ištisus metus Trakuose ir rajone vyksta Trakų įkūrimo, […]

2 spalio, 2022

Šią savaitę savo 35-ąjį gimtadienį atšventęs dainų kūrėjas, atlikėjas ir aktorius Dominykas Vaitiekūnas atvyksta į Panevėžio muzikinį teatrą – spalio […]

1 spalio, 2022

Antrasis seniausias Lietuvoje medinių skulptūrų ansamblis, surandamas Palūšės kaimo Lūšių ežero pakrantėje, šiemet švenčia 45-metį ir išgyvena tikrą kultūrinį ir […]

30 rugsėjo, 2022

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Šiaulėnų ir Žeimių filialais įgyvendina projektą „Balio Buračo fotografijos: įspaudai močiučių divonuose ir […]

30 rugsėjo, 2022

Pasaulinė turizmo diena Utenoje paminėta neskaičiuojant laiko, juk keliauti yra vienas iš maloniausių laisvalaikio užsiėmimų. Utenos turizmo informacijos centro darbuotojai […]

S. Kairys
30 rugsėjo, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis šiuo metu Meksikoje vykstančioje UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, paragino tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su savo […]

Inesos Dumbravienės nuotr.
28 rugsėjo, 2022

Vieną saulėtą rugsėjo rytą, gražiai rankomis susikabinę, plačiomis šypsenomis ir gera nuotaika į Zarasų raj. sav. viešąją biblioteką atskubėjo Zarasų […]

S.Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje
28 rugsėjo, 2022

Šią vasarą grupė bendraminčių leidosi į penkių dienų kūrybinę kelionę Nemunu plaustu NEMO. Kelionė prasidėjo ten, kur Nemunas neteka senąja […]

27 rugsėjo, 2022

Tradiciškai paskutinį mėnesio sekmadienį Žemaičių kaimo muziejuje suorganizuotas edukacinis renginys ir mokymosi šeimoje diena „Kai kartos kartais kartu“. Sulaukta daugiau […]

27 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 21-24 dienomis Kaune vyko XIV tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltų raštai-2022”, skirtas Lietuvos jaunimo metams. Festivalis subūrė daugiau […]

26 rugsėjo, 2022

Meniniai akcentai labai svarbūs kiekvienam miestui, jo erdvių patrauklumui. Džiugu, kad savitumo ieškančioje Ignalinoje randasi vis daugiau profesionaliojo meno apraiškų. […]

26 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 23 dieną Ignalinos krašto muziejuje džiaugtasi liaudies menininkais, kurie savo kūrybą pristatė 17-oje konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“. Šiemet sulaukta […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 24 dieną, Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje įvyko Jūratės Beržinienės personalinės kūrybos parodos „Ir rimtai, ir juokais“ uždarymas. Ši […]

24 rugsėjo, 2022

Šviesus ir spalvingas Ignalinos viešosios bibliotekos projektas ,,Susitikimai su dailininkais“, kai menininkai kalbinami jiems mielose erdvėse,  jau eina į pabaigą. […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
24 rugsėjo, 2022

Pono Tado vardas girdėtas daugumai, tačiau anaiptol ne kiekvienas galėtų tiksliai įvardyti, kas jis yra. „Ponas Tadas, arba Paskutinis antpuolis […]

Aurora‘s Sunrise
23 rugsėjo, 2022

Lietuvos kino industrijoje dar viena gera žinia – JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Armėnijoje sprendimu siekti […]

I. Dumbravienės nuotr.
22 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 9-18 dienomis, minint Europos kultūros paveldo dienas skirtas tvariam paveldui, Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė moksleivius į pažintinį […]