Kanados Anapilis – gyvųjų ir išėjusiųjų lietuvių atminties vieta
Paveldo komisijos įgyvendinamo Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje projekto dėmesio centre šįkart – Anapilis Misisagoje. Vienoje vietoje čia sutelkta beveik visa Kanados lietuvių bendruomenės istorija: bažnyčia, kapinės, muziejus-archyvas ir iki šiol gyvas kultūros centras. Anapilio kompleksas liudija, kaip skirtingos emigracijos kartos kūrė ir saugojo lietuvišką tapatybę – nuo parapijos ir spaudos iki bendruomenės susibūrimų, istorinių kolekcijų ir mirusių tautiečių atminimo.
Anapilio telkinį sudaro lietuvių kultūros centras „Anapilis“, Lietuvos kankinių bažnyčia, Šv. Jono lietuvių kapinės ir Kanados lietuvių muziejus-archyvas. Tai ne keturi pavieniai objektai, o vientisa religinės, bendruomeninės ir istorinės atminties erdvė.
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene ir Kanados lietuvių muziejumi-archyvu bei kitais partneriais.
Vieta, jungianti gyvųjų ir išėjusiųjų atmintį
Anapilio istorijos ištakos siekia 1920 m., kai lietuvių katalikų imigrantai Toronte įsteigė Šv. Jono Krikštytojo draugiją, o vėliau – savo parapiją. 1928 m. maždaug 500 narių turėjusi bendruomenė įsigijo presbiterionų šventovę ir taip pirmą kartą gavo nuolatinę vietą religinei bei visuomeninei veiklai. Po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą atvykus nuo sovietinės okupacijos pasitraukusiems lietuviams, bendruomenė sparčiai augo ir turimos patalpos tapo per ankštos.
Prie parapijos veikė ne tik religinis, bet ir svarbus lietuviškos spaudos centras – klebonijos rūsyje buvo rengiami ir spausdinami „Tėviškės žiburiai“, vienas reikšmingiausių Kanados lietuvių laikraščių. Augant bendruomenei ir daugeliui lietuvių keliantis į vakarinę Toronto dalį, vis labiau reikėjo naujos, erdvesnės vietos.
1959 m. kunigas Petras Ažubalis dabartinėje Misisagos teritorijoje nupirko dalį obelyno. Čia buvo įsteigtos Šv. Jono lietuvių kapinės, o vėliau pradėtas kurti platesnis lietuvių religinis ir kultūrinis centras. Pirmieji pastatai pagal architekto Vaclovo Liačo projektą iškilo 1972 m. 1974 m. į naująjį kompleksą persikėlė parapija ir „Tėviškės žiburių“ įstaigos, todėl Anapilis tapo ne tik maldos, bet ir lietuviško kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo centru.
Vietovė pavadinta Anapiliu – vardu, simboliškai jungiančiu gyvųjų bendruomenę ir išėjusiųjų atminimą. Šį ryšį ypač aiškiai įkūnija vienoje teritorijoje sutelktos kapinės, bažnyčia, muziejus-archyvas ir bendruomenės susibūrimams skirtos erdvės. Šiandien čia tebevyksta lietuvių susibūrimai, šventės ir renginiai, veikia muziejus-archyvas bei lietuvių kredito unija „RCU“.
Pasak Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, Anapilio reikšmę kuria ne tik jo pastatai.
„Anapilis parodo, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje nėra vien atskiras statinys ar atminimo ženklas. Tai bendruomenės sukurta ir iki šiol palaikoma atminties erdvė, kurioje susijungia tikėjimas, Lietuvos laisvės istorija, išėjusiųjų atminimas, archyvuose išsaugoti liudijimai ir gyva bendruomenės veikla“, – teigia Paveldo komisijos pirmininkė.
Vienintelė pasaulyje Lietuvos kankinių bažnyčia
Vienas ryškiausių Anapilio komplekso objektų – Lietuvos kankinių bažnyčia. Ji tapo pirmąja ir iki šiol išlieka vienintele pasaulyje tokį vardą turinčia šventove. Bažnyčią suprojektavo vienas žymiausių lietuvių išeivijos architektų Alfredas Kulpa-Kulpavičius. 1978 m. joje pradėtos laikyti pamaldos lietuvių kalba, o tų pačių metų gegužę šventovė buvo iškilmingai pašventinta.
Bažnyčios interjere Lietuvos istoriją ir kovas už laisvę pasakoja lietuvių menininkų kūriniai. Albino Elskaus vitražuose įamžinti Lietuvos kankiniai – arkivyskupas Teofilius Matulionis, arkivyskupas Mečislovas Reinys ir vyskupas Vincentas Borisevičius. Kiti kūriniai primena Lietuvos žmonių kančias, tikėjimo persekiojimą ir kovą už valstybės laisvę.
Bažnyčia reikšminga Lietuvai ne vien savo architektūra. Ji liudija diasporos pastangas sovietinės okupacijos metais pasauliui kalbėti apie Lietuvos istoriją.
Kapinės ir muziejus – bendruomenės atminties saugotojai
Šv. Jono lietuvių kapinėse yra apie 9 150 kapaviečių. Tai ne tik laidojimo vieta, bet ir savitas kelių Kanados lietuvių kartų istorijos archyvas. Kapinių koplyčią puošia Lietuvos kovas už tikėjimo laisvę vaizduojantys meniniai akcentai, prie jos įrengtas kryžių kalnelis, o netoliese stovi Kanados lietuvių šaulių pastatytas paminklas už Lietuvos laisvę žuvusiesiems. Per Vėlines kapinės tebėra gyva bendruomenės susitikimo ir atminimo vieta.
Anapilyje veikiantis Kanados lietuvių muziejus-archyvas visuomenei duris atvėrė 1989 m. Jame saugomi Kanados lietuvių gyvenimą, organizacijas, kultūrą ir politinę veiklą liudijantys dokumentai, fotografijos bei daiktai. Nuo pat įkūrimo prie muziejaus veiklos prisideda bendruomenės savanoriai. Be jų žinių, perduotų dokumentų ir nuolatinės priežiūros daugelio istorijų nebūtų pavykę išsaugoti. Bendruomenė čia yra ne tik paveldo naudotoja, bet ir pagrindinė jo kūrėja bei saugotoja.
Lietuvių sukurtas paveldas yra reikšmingas Lietuvai, tačiau kartu jis tapo Kanados kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Platesne prasme tai ir pasaulio migracijos bei diasporų kultūros paveldas, pasakojantis apie žmonių pastangas naujoje šalyje išsaugoti savo tapatybę ir kartu prisidėti prie jos kultūrinės įvairovės.
Nuo paveldo pažinimo – prie valstybės politikos
Paveldo komisija „U-Paveldo“ veiklą plėtoja nuo 2016 m. Jos metu sukaupti duomenys kuria praktinį pagrindą nuoseklesnei valstybės politikai ir yra svarbūs Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje koncepcijos rengimui.
Ši veikla prisideda ir prie „Globalios Lietuvos“ tikslų – stiprinti Lietuvos ryšius su diaspora ir įtraukti užsienio lietuvius į bendrą kultūros, istorijos bei atminties išsaugojimą.
„Valstybės institucijų, politikų ir lietuvių bendruomenių požiūriai į tokio paveldo reikšmę, išsaugojimo prioritetus ir atsakomybę ne visuomet sutampa. Todėl svarbus nuoseklus valstybės požiūris, dialogas ir ilgalaikė partnerystė su diaspora“, – pastebi pirmininkė.
Toliau etapais atsivers naujos žemėlapio dalys
Anapilio objektai – pirmoji išsamiau atveriama „U-Paveldo“ interaktyvaus žemėlapio dalis. Toliau žemėlapis bus viešinamas etapais: paeiliui bus atveriami pagal Kanados provincijas ir miestus sugrupuoti objektų telkiniai, kartu pristatant juos siejančias bendruomenių istorijas ir iki šiol mažai žinomus paveldo pasakojimus.
Šie objektai taip pat bus įtraukti į atskirą teminį Kanados lietuviško paveldo žemėlapį, kuris bus išleistas popieriniu ir elektroniniu formatais. Jame numatoma pristatyti 41 objektą, tačiau sąrašas nėra baigtinis.
Žinančius apie „U-Paveldo“ duomenų bazėje dar neužfiksuotus su Lietuva susijusius objektus Paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir pateikti informaciją bei nuotraukas specialioje anketoje: https://tally.so/r/pbGb5J
