Kapinių tvora – ne tik paveldo objektas, bet ir pagarba mirusiems

Spalio mėnesį Jurbarko rajono savivaldybės administracija atliko viešojo pirkimo procedūrą medžių, esančių Jurbarko miesto senosiose kapinėse, kirtimui. Šalia kapinių tvoros esantys seni medžiai kelia pavojų tvorai įrašytai į Kultūros vertybių registrą bei greta esantiems paminklams ne tik savo kamienais ar šakomis, bet ir šaknimis, kurios kelia juos į paviršių (žr. straipsnio pabaigoje). Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Aplinkos darbai“, pasiūliusi mažiausią 4 488 eurų kainą. Siekiant netrikdyti rimties ruošiantis ir pagerbiant mirusių atminimą Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paženklintų medžių kirtimo darbus planuojama pradėti lapkričio mėnesio antroje pusėje.

Įgyvendinant tvarkybos darbų projektą bus pašalinti oranžine spalva (nitroemaliniais dažais) pažymėti 34 medžiai. Jie bus kertami vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarko miesto bendro naudojimo viešose teritorijose augančių saugotinų želdinių komisijos apžiūros aktu bei Jurbarko miesto seniūnijos išduotu leidimu.

Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir Jurbarko miesto seniūnija atsiprašo gyventojų dėl galimų nepatogumų medžių pašalinimo metu ir tikisi supratimo. Informacija apie konkrečią darbų pradžią bus paskelbta savivaldybės interneto svetainėje www.jurbarkas.lt ir šalia kapinių esančiame informaciniame stende.

2016 metais Jurbarko rajono savivaldybės taryba skyrė beveik 8 tūkst. eurų kapinių tvoros su vartais tvarkybos darbų projektui parengti. Bendra sąmatinė projekto vertė – 241 tūkst. eurų. Vadovaujantis parengtu tvarkybos darbų projektu 2017 metais Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2018 metams pateikė paraišką gauti finansavimą iš Kultūros paveldo departamento administruojamos „Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo“ programos. Jeigu bus skirtas finansavimas, Jurbarko rajono savivaldybės taryba turės svarstyti klausimą dėl 80 tūkst. eurų dalinio prisidėjimo finansiškai.

ŠIEK TIEK ISTORIJOS

Šiaurės vakarinėje miesto dalyje įsikūrusias Jurbarko miesto senąsias kapines juosianti tvora su vartais yra vienas įdomesnių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų Jurbarko rajone. Nors miesto planuose kapinės pažymėtos XX a. pradžioje, tačiau apie tai, kaip jos atrodė, nėra žinoma. Žinoma tik tai, kad 1907 metais kapinės buvo padalytos į tris didelius žemės sklypus, skirtus krikščionių katalikų, stačiatikių bei liuteronų laidojimams.

1932 metais kapinių tvorą projektavo skulptorius, jurbarkiškis Pranciškus Mikutaitis. Labai puošnūs pagrindiniai dvivėriai su abipus esančiais įėjimo varteliais, didieji dvivėriai vartai su betoninėmis angelų skulptūromis vartai, mediniai, ornamentuoti tvoros tarpsniai – tai yra iki mūsų dienų išlikę projekto autoriaus sugalvoti kapinių tvoros elementai. Palyginus projektą su realybe galima teigti, jog buvo įgyvendinti beveik visi autoriaus sumanymai.

Apie tolimesnį tvoros su vartais eksploatavimo laikotarpį duomenų trūksta. Tik 2003 m. gruodžio 30 d. tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – KVAD) įsakymu Nr. Į-515 Jurbarko miesto kapinių tvora su vartais buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. 2005 metais balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo įsakymu Nr. ĮV-190 kapinių tvora su vartais pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Prastą kapinių tvoros būklę rodė 2004 m. kovo 8 d. paminklotvarkininkės Valentinos Dapkienės KVAD pateikta kultūros vertybių tvarkymo išsaugojimo darbų finansavimui paraiška. Tą patvirtina ir 2005 metais balandžio 7 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Restauravimo tarybos protokole surašyti defektai: „skulptūros ir urnos labai užterštos dulkių ir nešvarumų susigulėjusiomis nuosėdomis. Daug plyšių, per kuriuos į vidų patenka drėgmė ir ardo skulptūras iš vidaus, sukeldama vandenyje tirpių druskų išsiskyrimą, medžiagų destrukciją, armatūros koroziją“. Tame pačiame protokole buvo pasiūlyta, kad „siekiant išsaugoti kapinių vartų skulptūrinę kompoziciją, būtina ją kuo greičiau restauruoti“.

Tačiau tolimesni Jurbarko rajono savivaldybės bandymai gauti finansavimą buvo nesėkmingi. Tik 2008 metais reikalai pajudėjo, kai buvo parengtas kapinių tvoros su vartais konservavimo–restauravimo tvarkybos projektas. Nors bendra projekto vertė tuo metu siekė 300 tūkst. litų, tačiau 2009 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kapinių tvoros vartų su skulptūromis konservavimo-restauravimo darbams skyrė tik 90 tūkst. litų, Jurbarko rajono savivaldybė prie tvarkybos darbų prisidėjo 55 tūkst. litų.

Tolimesne kapinių tvoros priežiūra rūpinosi Jurbarko miesto seniūnija, turėdama itin ribotas finansines galimybes. Tik 2015 metais Jurbarko rajono savivaldybės taryba skyrė 380 eurų Jurbarko miesto kapinių tvoros su vartais apskaitos dokumentacijai parengti ir aktui patvirtini Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. Taip pat 300 eurų buvo skirta didžiųjų vartų biologiniams tyrimams ir valymo rekomendacijų parengimui. Po metų Jurbarko miesto seniūnija organizavo, o UAB „Jurbarko komunalininkas“, vadovaudamasis 2015 metais parengtomis valymo rekomendacijomis, atliko, restauruotų kapinių vartų su skulptūromis valymą. Darbų kaina – 663  eurų.