Kas naujo nutiko žvalgybos tarnybų pasaulyje?
Žvalgybos ir saugumo tarnybos visame pasaulyje dirba neviešai, tačiau kartais dalis informacijos prasiskverbia į žiniasklaidą. Pristatome jums trumpą apžvalgą, kuri padės susidaryti vaizdą, kaip dirba pasaulio žvalgybos ir saugumo tarnybos, su kokiomis problemomis susiduria, taip pat kaip veikia ir kokių tikslų siekia Lietuvai ir jos sąjungininkėms priešiškos tarnybos.
Įvykiai Rusijoje
Portalas pasmi.ru gruodžio pabaigoje, remdamasis šaltiniais Kremliuje, pranešė apie tikėtiną Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus Aleksandro Bortnikovo keitimą šiame poste. Pagrindinė minima priežastis – sumažėjęs pasitikėjimas tarnyba.
FSB pastaruoju metu pakliuvo į virtinę skandalų. Kaip žinoma, Bellingcat jau anksčiau skelbė apie FSB pareigūnų vaidmenį bandant nunuodyti pagrindinį Kremliaus režimo kritiką Aleksejų Navalną ir jo sekimą nuo 2017 metų. A. Navalnas FSB pareigūnų dalyvavimą bandyme jį nunuodyti įrodė telefonu susisiekęs su vienu iš pareigūnų, turėjusių sunaikinti nepavykusio nuodijimo įkalčius, ir apsimetęs Rusijos saugumo tarybos vadovo patarėju.
Vėliau Bellingcat papildomai paviešino kitus FSB pareigūnų kelionių maršrutus. Duomenys rodo, kad maršrutai sutampa bent su trimis Kremliaus kritikų mirtimis: žmogaus teisių aktyvisto, žurnalisto Timūro Kuaševo, 2014 metais mirusio dėl apsinuodijimo neatpažinta medžiaga, taip pat Ruslano Magomedragimovo, mirusio nuo neatpažintų nuodų 2015 metais, bei politiko Nikitos Isajevo, 2019 metais mirusio traukinyje neva dėl širdies smūgio.
Vis tik, nepaisant pasirodžiusios nepalankios informacijos, FSB gali įgyti naujų funkcijų Rusijoje: pasak leidinio Kommersant, parengtos pataisos, kurios leistų FSB užsiimti saugumo ir gynybos institucijoms priklausančių objektų apsauga, registruoti ir tirti pranešimus apie grėsmę tokiems objektams bei įpareigotų šią tarnybą užtikrinti informacinį saugumą Rusijoje.
Kibernetiniai išpuoliai
Sausį Wired pranešė, kad plataus masto kibernetiniai išpuoliai prieš JAV institucijas pernai gruodį buvo įvykdyti pasinaudojus kenkėjiška programine įranga, kuri yra labai panaši į su Rusijos FSB siejama Turla programišių naudojamą įsilaužimo infrastruktūrą. Minėta įranga nėra identiška, bet sukurta naudojantis tais pačiais programavimo įrankiais, naudojami vienodi algoritmai, „rašymo filosofija“. Ekspertų teigimu, vienas ar du kenkėjiškos programinės įrangos panašumai gali pasitaikyti, bet trys yra retas atvejis, kuris signalizuoja apie tą patį įrankių autorių.
Reuters skelbia, kad elektroninio pašto saugumo ir kitų internetinių paslaugų kompanijos Mimecast produkcija buvo kontroliuojama programišių. Trys Reuters anoniminiai šaltiniai teigia, kad šios atakos autoriai – tie patys su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis siejami programišiai, kurie įvykdė plataus masto kibernetinį išpuolį prieš JAV institucijas.
Įvykiai, susiję su Kinija
JAV teisingumo departamentas pranešė, kad JAV telekomunikacijų kompanijos Zoom darbuotojas, dirbantis įmonės padalinyje Kinijoje, kaltinamas neteisėtai rinkęs privačią Zoom vartotojų informaciją, cenzūruodavęs politinio ir religinio turinio pokalbius Kinijoje ir už jos ribų. Pasak pranešimo, šis darbuotojas nuolat palaikė ryšį su Kinijos saugumo ministerija ir kitais institucijų pareigūnais, iš kurių gaudavo užduotis, perduodavo platformos naudotojų duomenis bei blokuodavo pokalbius, kuriuose minimos Kinijos vyriausybei jautrios temos.
JAV dirbanti Axios naujienų portalo žurnalistė Bethany Allen-Ebrahimian, daug rašanti apie Kiniją, paskelbė, kad vieno Kinijos „smegenų centro“ darbuotojas pasiūlė jai piniginį atlygį mainais už pasidalijimą straipsnių šaltiniais. Taip šis asmuo siekė surinkti informacijos apie JAV politiką kai kurių Kinijos piliečių atžvilgiu. Pasak National Endowment for Democracy straipsnio, nagrinėjančio autoritarinių režimų veikimą užsienio šalyse panaudojant „smegenų centrus“, Kinijos centrai išsiskiria savo veiklų gausa ir geografine apimtimi.
Indijos naujienų portalas Zeenews praneša apie pernai gruodį Afganistano sostinėje Kabule sulaikytus devynis Kinijos ir vieną Tailando pilietį – visi jie turėjo ryšių su Kinijos saugumo ministerija. Pasak šaltinių, šie asmenys Afganistane siekė identifikuoti ir eliminuoti uigūrų lyderius šalies teritorijoje. Kaip žinoma, Vakarai Kinijos politiką uigūrų atžvilgiu vadina genocidine ir represyvia. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2018 metais paskelbė, kad Kinija daugybę musulmonų uigūrų laiko įkalinusi perauklėjimo stovyklose.
