9 balandžio, 2021
Kauno miesto savivaldybė

Kaunas imasi unikalios naujovės – steigti pirmą šalyje scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui (1)

Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją iškėlė Kauno savivaldybė, planuodama įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą. Greta kritiško ir atsargaus požiūrio, tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

Patirtys – vaiko raidos dalis

Neformalaus švietimo mokyklų vadovai ir bendruomenių nariai, profesionalus ugdantys akademikai, didžiulę patirtį sukaupę kultūros lauko atstovai bei būsimi potencialūs darbdaviai pasidalijo nuomonėmis neseniai surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Scenos meno mokykla – misija, tikslai ir lūkesčiai“. Jos tikslas – išgirsti žinomų kultūros asmenybių įžvalgas apie idėją kurti tarpdiscipliniškumu bei tarpusavyje integruotomis programomis paremtą scenos meno mokyklą, jos reikšmę vaiko raidai ir bendrai popamokinio ugdymo kokybei. Galiausiai prieita prie klausimo apie augančios jaunosios kartos kompetencijas ir jų ryšį su ateities profesijos pasirinkimu.

„Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims“, – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.

Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi „diržo kultūra“, kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir „teisingų kompetencijų“ ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus „valgoma duona“.

Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.
VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina: „Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais.“

Integruotos scenos menų mokyklos

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.

Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.

Čia dirbantys pedagogai turi sukaupę ilgametę patirtį vaikų ir jaunimo ugdymo srityje, todėl būtent jiems būtų patikėta kurti naujas tarpdisciplinines veiklas. Auklėtiniai greta pagrindinių, tarpusavyje apjungtų šokio, teatro, muzikos dalykų galėtų išbandyti save ir kitose srityse – išmokti grimo subtilybių, projektuoti garsą bei šviesas, tobulinti judesio plastiką bei sceninę išraišką.

„Girdėti vieni kitus yra pats svarbiausias žingsnis į šią sudėtingą operaciją. Mes turime suvokti, kad pirmiausia ugdome vaiką, o tik tada profesionalą. Kaip vadovai kuriame programas, struktūrą ir turime atsakingai numatyti, kokią naudą suteiksime vaikui, kaip mes bendradarbiausime tarpusavyje su Muzikiniu teatru, Filharmonija, „Aura“, „Girstučiu“ ir kitomis įstaigomis. Turime suremti pečius, klausyti vaikų ir bendruomenės, išdiskutuoti, kaip reikės surikiuoti programas, kokie galėtų būti siūlymai profesionaliam ir neformaliam ugdymui“, – apie mokyklos perspektyvas kalbėjo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė.

Paskata likti meno srityje

Planuojamoje M. Petrausko scenos meno mokykloje ir toliau būtų tęsiamos diferencijuotos muzikos, šokio ir teatro krypčių programos, todėl dabar besimokantys vaikai tęstų mokslus nepatirdami papildomų nepatogumų. Taip pat būtų sudarytos sąlygos papildyti esamas programas juos dominančiais pasirenkamaisiais dalykais, kurie atlieptų kiekvieno individualius poreikius bei patenkintų smalsumą.

„Man tenka susidurti su mokiniais, stojančiais į muzikos produkcijos ar garso režisūros specialybes – daugelis jų yra pabaigę muzikos mokyklas ar konservatorijas, tačiau tik vienetai turi patirtį technologijų srityje. Būtent šie vaikai yra labiau motyvuoti ir užsispyrę sėkmingai pabaigti studijas bei siekti užsibrėžtų tikslų.

Mes kaip edukatoriai privalome eiti koja kojon su technologijomis ir integruoti jas į visą mokslą. Pasaulyje yra ne vienas scenos meno mokyklos pavyzdys, bet Lietuvoje tokia terpė būtų pirmoji. Jei ji atsirastų, tai tikrai praturtintų kiekvieną vaiką – jis labiau įsitrauktų į procesus, atrastų save ir galbūt ateityje pakeltų technologinį-meninį lygmenį. Dabar mums ypač trūksta apšvietėjų, audiovizualinių technologijų specialistų, todėl prasiplėtus galimybėms galimai populiarėtų ir šios specialybės“, – apie integralių programų naudą kalbėjo KTU Muzikos technologijų studijų programos vadovas Vytautas Kederys.

Naujos koncepcijos mokyklos įsteigimas galimai sumažintų dabar egzistuojančią mokinių kaitą – apie 20 proc. vaikų apleidžia pradėtas popamokines veiklas arba blaškosi tarp kelių skirtingų užsiėmimų. Be to, įvairesnių disciplinų išbandymas ankstyvame amžiuje bei vienos norimos pasirinkimas padidintų tikimybę, kad vaikai, pabaigę pagrindinę 8 metų programą, pasiliks ir toliau tobulėti bei ugdyti talentą išplėstinėje programoje. Tai būtina norint palaikyti įgytus profesinius įgūdžius, planuojant siekti karjeros meno srityje.

„Manau, pirmiausia reikia atskirti popamokinę veiklą ir profesionalumą. Viena yra sudominti, kita – rengti tikslingai, su galimybe, noru ir planavimu, kad tie vaikai stos toliau į vienokias ar kitokias mokyklas. Šiuo atveju scenos menų mokykla daugiau kalba būtent apie tą platų vaikų supažindinimą su skirtingomis scenos meno formomis, galimybe keisti modulius pereinant iš vieno į kitą“, – kritišką požiūrį pateikė Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, atkreipusi dėmesį į galimas rizikas, jog Kaune tėra vienintelė Choreografijos mokykla, ruošianti šiuolaikinio šokio ir baleto profesionalus.

Mokytis ir dirbti Kaune

„Mes visi susirinkome kalbėti apie vaikus ir jų popamokinę veiklą, kas jiems įdomu: šviesos, vizualizacija, garsas, spektaklių statymas, grojimas su suaugusiais, mokytojais ar bendro orkestrėlio sukūrimas, kuris galėtų akompanuoti solistams, stygininkams ir kitiems. Galbūt ne visi vaikai taps profesionalais, bet jie suvoks, kas yra šokis, muzika, dainavimas, galų gale jie pabus meno terpėje“, – kalbėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Pašnekovas užsiminė apie artistų trūkumą, esą Muzikinio teatro scenoje nemaža dalis jų atvykę iš svetur. Tai yra požymis, kad reikia didesnio įdirbio jau pirminiame raidos etape, kuomet siekiama ne profesionalumo, o tiesiog sudominti vaikus, duoti jiems galimybę prisiliesti prie skirtingų meno šakų. Toliau laukia Kaune veikiančios J. Gruodžio konservatorija bei J. Naujalio gimnazija, taip pat universitetinės menų programos VDU bei KTU.

„Kai žmogus suformuojamas dar būdamas moksleivis ir po dvyliktos klasės geba kalbėti, diskutuoti apie muziką, šokį ir dailę, manau, tokiam jaunuoliui yra didžiulės perspektyvos šiame XXI amžiuje. Visas pasaulis net ir versle ieško, kas pervilios kuo kūrybiškesnį vadybininką. Čia yra labai gera idėja, o tuo labiau, kad šioje mokykloje atsirastų ir technologijos. Tačiau yra ir didžiausias nuogąstavimas, kaip nepadaryti klaidų ir išlaikyti tą kartelę, kad rezultate sulauktume profesionalų – tiek baleto, šokio, tiek ir muzikavimo, nes Kaune turime visą tolesnę piramidę“, – kalbėjo ilgametis Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Pasak diskusijos dalyvių, jaunoji karta turi visas sąlygas įsitvirtinti ir darbo rinkoje – rinktis Kauno simfoninį orkestrą ar valstybinį chorą, Kamerinį ar Dramos teatrus. Vien į Muzikinį teatrą per paskutinį dešimtmetį atėjo per 80 jaunų žmonių, kurie baigė meno krypties studijas. Tai beveik pusė visų šio teatro kūrybininkų.

„Išgirdome daug ir įvairių nuomonių, tačiau mūsų visų siekiai sutampa – norime kurti kokybišką užimtumą Kauno vaikams, pasiūlyti jiems daugiau disciplinų ir padėti atrasti talentą ar „cinkelį“ konkrečiai sričiai. Kuo daugiau vaikų ateis pas mus, tuo daugiau aukso grynuolių rasime ir galėsime juos palydėti profesionalios karjeros link. Dabar reikia pradėti procesus ir kartu ieškoti atsakymų – kaip turimą viziją paversti realybe. Vaikai ir su jais dirbantys žmonės bus šio proceso kertinė ašis“, – produktyvia diskusija džiaugėsi vicemeras Andrius Palionis.

Greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, „Girstučio“ bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

Komentarai (1)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

  1. Jo, „…tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą“ — tai reiškia štai ką: visam laikui „atia“ M. Petrausko muzikos mokyklos sukauptai kompetencijai, bei konkretus „atia“ Kauno choreografijos mokyklos patirčiai, užtat paradui vadovaus „pionierių“ namai (Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai) su šio tipo visai Lietuvai „superunikalaus“ projekto apsukriais beneficiarais sutuoktiniais Balčiūnais…
    P.S.: o šis straipsnis yra tiesiog šio „superunikalaus“ projekto PR’as, užsakytas Kauno savivaldybės suiteresuotų klerkų iniciatyva, panaudojant Ryšių su visuomene skyriu galimybės.


Dainaus Labučio nuotr.
7 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa spaudos atstovams pristatė projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas […]

7 gegužės, 2021

papaNuo gegužės 7 dienos Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų laukia Aukštaitijos regiono tautodailės paroda. Po dvejų metų pertraukos į atnaujintą […]

7 gegužės, 2021

Istorinėje KIRSNUVOS žemėje, Būdviečio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje balandžio mėnesio antroje pusėje darbą pradėjo ,,SŪDUVOS ARCHEOLOGINĖ EKSPEDICIJA“, vadovaujama humanitarinių mokslų […]

Donatai Linčiuvienė
7 gegužės, 2021

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią […]

7 gegužės, 2021

Šiandien Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pirmą kartą turizmo sezono naujienas pristatė bendrame virtualiame renginyje. Jame buvo aptarti pandemijos keliami […]

6 gegužės, 2021

Kauno universitetų istorijoje – neeilinis įvykis: pirmą kartą beveik keturios dešimtys Kauno universitetų dekanų ir studijų prorektoriai susitiko ieškoti sąlyčio […]

6 gegužės, 2021

Jei po ilgos, baltos, gražios žiemos pasiilgote spalvų ir teigiamų emocijų – visą gegužės mėnesį turite puikią progą visa tai […]

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM šv. Mišiose pradedant Marijai skirtą mėnesį džiaugiasi į atsinaujinusią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Baziliką grįžusiu stebuklais garsaus Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo sugrįžimu / Rugilės Duliūtės nuotr.
4 gegužės, 2021

Gegužės 1-ąją, pradedant Marijai skirtą mėnesį, į atsinaujinusią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Baziliką grįžo stebuklais garsus Švč. […]

4 gegužės, 2021

Neringos savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka skelbia stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, konkursą. […]

Prie savo sukurto kryžiaus kalba Vidas Cikana / Inesos Bagdanavičienės nuotr.
4 gegužės, 2021

Gegužės 2 dieną Lukšių kapinėse iškilo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Tai ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikanos dovana seniūnijai ir […]

Fotografijos dirbtuvės
4 gegužės, 2021

 Ar teko girdėti, kad varškė gali tapti puikiu pagrindu nuotraukai ant stiklo išgauti? O panaudojus tam tikrą techniką ant surūdijusios […]

4 gegužės, 2021

Pagerbti savąjį kraštą garsinusius ir garsinančius kūrėjus – žmogiškoji priedermė, atminimo ženklas,  padėka  už jų indėlį.  Radviliškio žemė išaugino daug  […]

4 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, savo visų metų programą žyminti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, gegužės 8–19 d. keliasi į […]

Knygos seife
30 balandžio, 2021

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje rastas lobis – senos knygos, ilgą laiką buvusios užrakintos viename […]

Loreta Liutkutė
30 balandžio, 2021

Jau dešimtus metus iš eilės renkami Klaipėdos regiono geriausieji – biblioteka ir bibliotekininkas. „Išminties marių“ nominacija skiriama inovatyviausiai bibliotekai, o […]

Šoka Lietuva 2021 / J. Kubilienės nuotr.
30 balandžio, 2021

Vakar Tarptautinė šokio diena subūrė lietuviško žanro atlikėjus iš viso pasaulio. Pirmą kartą konkursas „Šoka Lietuva“ įvyko virtualiai – paskelbti […]

29 balandžio, 2021

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, balandžio 26 d., įvyko Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus (Aido g. 27) organizuotas […]

28 balandžio, 2021

Ringaudų seniūnijoje, Saulės take, pradėjo veikti Kauno rajono savivaldybės „Gynios“ bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuolaikiškai įrengtame kotedže įsikūrė šeši 10-16 […]

Žiežmarių sinagoga / Andrejaus Tomenko nuotr
27 balandžio, 2021

Žiežmarių sinagoga (Kaišiadorių r.) vėl laukia lankytojų – čia rengiamos parodos, vis dažniau užsuka traukiantys pro šalį ar specialiai iki […]

26 balandžio, 2021

Vienybės aikštė Kaune pelnė pasaulyje pripažintą, tarptautinį „iF Design“ apdovanojimą architektūros kategorijoje. Tai – istorinis laimėjimas, kadangi tokio įvertinimo užbaigtas […]