Kaune atsirado naujas „Kauno akcentas“ – maketas atkuria XV amžiaus pilį
Kauno viešąją erdvę papildė naujas skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kūrinys – „Kauno akcentas“, sumažintu masteliu atkuriantis 1409 metais statytą Kauno pilį. Skulptūrinis maketas leidžia pažvelgti į miesto istoriją ir pamatyti, kaip viena svarbiausių Kauno tvirtovių galėjo atrodyti Vytauto Didžiojo laikais.
Istorinę pilį galima pamatyti kaip visumą
Naujasis kūrinys pratęsia skulptūrinių maketų seriją „Nematomi istoriniai objektai“, kuria siekiama įamžinti Kauno istorijoje svarbius, tačiau iki šių dienų neišlikusius arba iš dalies išlikusius objektus.
Kauno pilies makete vaizduojama XV amžiaus tvirtovė ir visos trys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto statytos pilys. Sumažintas modelis leidžia vienu žvilgsniu pamatyti pilies struktūrą, teritorijos reljefą, išlikusius fragmentus ir įsivaizduoti tai, ko šiandien vaikštant prie Kauno pilies nebepamatytume.
Pasak kūrinio autoriaus R. Okulič-Kazarino, svarbu buvo ne tik atkurti istorinį statinį, bet ir parodyti jo mastą bei reikšmę.
„Istorinius objektus dažnai pažįstame iš atskirų išlikusių fragmentų, todėl ne visada lengva įsivaizduoti jų visumą. Šiuo darbu norėjosi parodyti, kaip Kauno pilis atrodė Vytauto Didžiojo laikais“, – teigia skulptorius.
Maketas pritaikytas ir regėjimo negalią turintiems žmonėms
Naujasis „Kauno akcentas“ turi ne tik meninę ir pažintinę, bet ir taktilinę funkciją. Liesdami maketą regėjimo negalią turintys žmonės gali geriau suvokti teritorijos reljefą, buvusios pilies struktūrą bei iki šių dienų išlikusių fragmentų formas.
Tikimasi, kad kūrinys taps ir ekskursijų dalimi. Maketas gali padėti gidams vaizdžiai paaiškinti, kaip Kauno pilies teritorija atrodė prieš kelis šimtmečius, o lankytojams – geriau susieti dabartinį kraštovaizdį su miesto istorija.
Šeštasis menininko darbas Kaune
Kauno pilies maketas – jau šeštasis R. Okulič-Kazarino serijos „Nematomi istoriniai objektai“ kūrinys mieste.
Anksčiau menininkas sukūrė sumažintus Žydų banko, Felikso Vizbaro vilos, Kauno centrinės elektrinės, brolių Vailokaičių namo ir VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmų maketus.
Bronzinės miniatiūros įkurdintos skirtingose Kauno vietose – Laisvės alėjoje, prie Kauko laiptų, Vienybės aikštėje ir greta senosios prieplaukos. Taip miesto istorijai svarbūs pastatai tampa ne tik muziejų ar archyvų, bet ir kasdienės viešosios erdvės dalimi.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad tokie kūriniai padeda istoriją padaryti labiau prieinamą kauniečiams ir miesto svečiams.
„Kauno pilį žino kiekvienas, tačiau šiandien matome tik dalį to, kas čia stovėjo prieš šimtmečius. Šis maketas leidžia pamatyti pilį kaip visumą ir geriau suprasti jos mastą bei reikšmę“, – sako miesto vadovas.
Kauno istorija keliasi į viešąsias erdves
„Kauno akcentų“ programa ir toliau lieka atvira menininkų idėjoms. Kūrėjai kviečiami siūlyti originalius darbus, kurie galėtų papildyti Kauno viešąsias erdves ir miesto galeriją po atviru dangumi.
Naujasis Kauno pilies maketas šią galeriją papildo istoriniu pasakojimu, kuris prieinamas ne tik matantiems, bet ir žmonėms, istoriją galintiems pažinti lytėjimu. Tai kartu ir priminimas, kad dabartinis miesto vaizdas slepia gerokai daugiau istorinių sluoksnių, nei galima pamatyti plika akimi.
