Kaune prisimintas Tilžės akto signataras Jonas Vanagaitis: jo gyvenimo kelias – Mažosios Lietuvos istorijos dalis

Rugsėjo 9 d. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje surengtas vakaras „Jonas Vanagaitis: atminties ir lietuvybės keliu“, skirtas Tilžės akto signataro, Mažosios Lietuvos visuomenininko ir lietuvybės puoselėtojo Jono Vanagaičio 80-osioms mirties metinėms.

Renginyje prisimintas žmogus, kurio gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Mažosios Lietuvos lietuvių tautiniu, kultūriniu ir politiniu judėjimu. J. Vanagaitis buvo ne tik vienas Tilžės akto signatarų, bet ir spaudos darbuotojas, visuomenininkas, knygų leidėjas bei aktyvus Klaipėdos krašto lietuviškumo puoselėtojas. Visuotinė lietuvių enciklopedija jį vadina vienu žymiausių Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų.

Renginio dalyviams Jono Vanagaičio gyvenimo ir veiklos fragmentus pristatė jo provaikaitis, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Jurgis Šefleris.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos narys dr. Raimundas Kaminskas dalijosi įžvalgomis apie J. Vanagaičio reikšmę, Karaliaučiaus krašto kultūrinio paveldo likimą ir jaunosios kartos istorinį raštingumą.

Apie savo visuomeninės veiklos patirtį Karaliaučiaus krašte renginio dalyviams pasakojo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Sigitas Šamborskis.

Lietuvybės kelią pasirinko dar jaunystėje

Jonas Vanagaitis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Pabūdupiuose, Ragainės apskrityje. 1900 m. jis pradėjo mokytis raidžių rinkėjo amato Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. Čia prisidėjo ir prie lietuviškų knygų katalogo, skirto tais pačiais metais Paryžiuje vykusiai pasaulinei parodai, rengimo.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad J. Vanagaičio veikla neapsiribojo vien spauda. Jis aktyviai įsitraukė į Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninį gyvenimą, bendradarbiavo spaudoje, rūpinosi lietuviškų knygų leidyba ir platinimu.

1903–1914 m. J. Vanagaitis vadovavo Tilžėje veikusiai lietuvių tautinei draugijai „Birutė“. Jis taip pat Tilžėje buvo įkūręs knygyną ir rūpinosi lietuviškos spaudos sklaida. Mažosios Lietuvos enciklopedijos duomenimis, 1905–1914 m. jis Tilžėje prekiavo lietuviškomis knygomis.

Jo veikla buvo susijusi ir su platesniu lietuvių tautiniu judėjimu.

Didysis Vilniaus Seimas ir „Birutės“ veikla

1905 m. J. Vanagaitis kaip Prūsų Lietuvos atstovas dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Tai buvo vienas svarbiausių XX a. pradžios lietuvių politinio gyvenimo įvykių.

J. Vanagaitis aktyviai dalyvavo ir spaudos darbe. 1909–1913 m. Tilžėje leido ir redagavo laikraštį „Birutė“, kuris buvo platinamas ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje bei lietuvių išeivijos bendruomenėse Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jis taip pat redagavo žurnalą „Allgemeine Litauische Rundschau“, satyros ir humoro leidinį „Sūkurys“, rūpinosi knygų leidyba.

Tokiu būdu spauda J. Vanagaičiui buvo ne tik informacijos sklaidos priemonė, bet ir vienas svarbiausių būdų stiprinti lietuvišką tapatybę Mažojoje Lietuvoje.

Tilžės akto signataras

Vienas svarbiausių Jono Vanagaičio gyvenimo etapų prasidėjo 1918 metais.

1918 m. lapkričio 16 d. jis tapo Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu. Tų pačių metų lapkričio 30 d. Tilžėje buvo priimtas Tilžės aktas, kuriuo Mažosios Lietuvos lietuvių atstovai deklaravo siekį prisijungti prie atkurtos Lietuvos valstybės. J. Vanagaitis buvo vienas šio dokumento signatarų.

Vėliau jo veikla vis labiau siejosi su Klaipėdos krašto likimu.

1922 m. J. Vanagaitis tapo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, o 1923 m. sausio 19 d. pasirašė Šilutės seimo deklaraciją. Jis taip pat buvo susijęs su Lietuvos šaulių sąjungos veikla Klaipėdos krašte ir ilgus metus dirbo jos Klaipėdos rinktinėje.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos J. Vanagaitis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. 1924–1927 m. jis buvo Klaipėdos miesto tarybos narys.

Istorinę atmintį saugojo ir rašydamas

J. Vanagaičio veikla nesibaigė politiniu darbu. Jis siekė išsaugoti ir perduoti ateities kartoms Mažosios Lietuvos istoriją.

1935 m. jis įkūrė Klaipėdos krašto atvadavimo dalyviams šelpti fondą, o 1938 m. parengė ir išleido straipsnių bei atsiminimų rinkinį „Kovos keliais“.

Šis leidinys šiandien yra reikšmingas šaltinis Klaipėdos krašto istorijai pažinti. 1938 m. išleistame almanache buvo apie 80 straipsnių apie Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą ir gyvenimą, daug dėmesio skirta ir 1923 m. įvykiams.

Įdomu tai, kad praėjus daugiau kaip septyniems dešimtmečiams „Kovos keliais“ vėl buvo išleistas. 2012 m. pasirodęs antrasis leidimas leido šį istorinį šaltinį pristatyti naujai skaitytojų kartai.

Paskutiniai gyvenimo metai – karo pabėgėlio dalia

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie nacistinės Vokietijos, J. Vanagaitis su šeima persikėlė į Kauną. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jam ir žmonai buvo paskirta valstybinė pensija.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. Vanagaičių šeima pasitraukė į Vokietiją.

Kaselio-Matenbergo perkeltųjų asmenų stovykloje J. Vanagaitis buvo išrinktas lietuvių stovyklos teismo pirmininku. Šias pareigas jis ėjo iki pat mirties.

J. Vanagaitis mirė 1946 m. rugsėjo 9 d. Kaselio-Matenbergo pabėgėlių stovykloje, Vokietijoje. Jam buvo 76 metai.

Po daugiau kaip šešių dešimtmečių palaikai sugrįžo į Mažąją Lietuvą

Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės-Vanagaitienės palaikai ilgus metus ilsėjosi Vokietijoje.

2009 m. rugsėjo 19 d. jie buvo iškilmingai perlaidoti Bitėnų kapinėse prie Rambyno. Tuo pasirūpino JAV gyvenę J. Vanagaičio vaikaičiai Romas Šležas ir Marija Kavaliauskaitė-Murphy.

Bitėnų kapinės šiandien laikomos viena svarbiausių Mažosios Lietuvos istorinio atminimo vietų. Čia palaidota daug šio krašto visuomenės ir kultūros veikėjų, todėl J. Vanagaičio sugrįžimas į istorinę tėviškę simboliškai užbaigė ilgą jo gyvenimo kelionę.

Kodėl Jono Vanagaičio istorija svarbi šiandien?

Renginyje Kaune kalbėta ne tik apie daugiau kaip prieš šimtmetį gyvenusio žmogaus biografiją. J. Vanagaičio istorija susijusi su platesniais klausimais – kaip išsaugoti Mažosios Lietuvos paveldą, kaip perduoti istorines patirtis jaunajai kartai ir kaip suprasti lietuviškos tapatybės raidą regione, kurio istorinis likimas XX amžiuje buvo itin sudėtingas.

J. Vanagaičio gyvenimas rodo, kad lietuvybės išsaugojimas Mažojoje Lietuvoje vyko ne vien politiniais sprendimais. Tam reikėjo spaudos, knygų, kultūros draugijų, visuomeninės veiklos ir žmonių, kurie savo darbu kūrė lietuvišką viešąją erdvę.

Todėl praėjus 80 metų nuo J. Vanagaičio mirties jo vardas išlieka susijęs ne tik su Tilžės aktu ar Klaipėdos krašto istorija. Tai ir pasakojimas apie istorinę atmintį, kurią kiekviena karta turi iš naujo atrasti ir perduoti toliau.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje surengtas vakaras tapo viena iš tokių atminties išsaugojimo formų – galimybe apie Mažosios Lietuvos istoriją kalbėtis ne tik istorikams, bet ir visuomenei.