Kauno rajono muziejus sulaukė netikėtos žinios: M. Ghiotti šeima dovanojo muziejui tris menininko skulptūras
2025 m. rugsėjį Raudondvario pilyje veikiantį Kauno rajono muziejų pasiekė netikėta, bet labai reikšminga žinia – Massimo Ghiotti šeima dovanoja muziejui tris šio menininko skulptūras.
Massimo Ghiotti (1938–2023) – dailininkas iš Turino (Italija), kurio mėgstama kūrybinė medžiaga – metalas. 1970 m. užgimusios jo skulptūros bronzinės, – tada autorius siekė žmogaus kūną atvaizduoti pasitelkdamas galingą plastikos jėgą, – tačiau neilgai trukus jis šį stilių paliko ir ėmė gilintis į subtilesnę, rafinuotesnę raišką, kurioje geležis tapo medžiaga, padėjusia realizuoti dar nematytas formas bei monumentalias skulptūras. Įtampos, erdvės ir elementai, nepaisant grubių, kitos tipologijos komponentų, postindustrinių detalių, M. Giotti darbuose susilieja į vienį. Visos juos sudarančios dalys drauge formuoja elegantišką ir iškilmingą architektūrą. Skulptorius sekė Jeano Tinguely ir Bernhardo Luginbühlo pėdomis, perdirbdamas metalo laužą ir paversdamas jį menu.
2016-aisiais Raudondvario pilyje vykusioje parodoje „Kitapus regimybės“ M. Ghiotti pristatė savo naujausius, pastarųjų dvejų metų, kūrinius – trimates skulptūras plokštumoje. „Man svarbu, kaip išgauti perspektyvą, kaip tai galima padaryti drobėje. Ieškau naujos meno išraiškos metale. <…> Aš nenoriu, kad darbuose matytųsi reljefas, mano užduotis – vengti jo ir siekti kuo labiau priartėti prie tapybos. Radęs šį būdą tobulinu skulptūros ir tapybos junginį“, – apie savo naująją techniką pasakojo menininkas.
Parodoje taip pat buvo eksponuojamos kai kurios modulinės skulptūros iš serijos „Miesto“ (Urbane), leidusios susipažinti su dar viena išraiškinga šio autoriaus pasaulio tema.
2017-aisiais į Raudondvarį iš Turino buvo atgabentos trys M. Ghiotti skulptūros – gigantiško dydžio ir svorio industrinio meno kūriniai. Kauno rajono muziejus dvejus metus jas eksponavo savo prieigose Raudondvario dvaro teritorijoje. 2019-aisiais darbai buvo perkelti į Kulautuvos kurortinį miestelį.
„Ghiotti nebando nugalėti gamtos jėgas – tik suintensyvinti jų veikimą. Parodyti it kultūristo kūną įtemptus mechanizmų „raumenis“. Gamtos ir kultūros, kūno ir mechanizmo opozicija jam neaktuali. Rinkdamasis industrines medžiagas jis pabrėžtinai lieka kultūros pusėje ir studijuoja mechanizmų anatomiją. O ji ne taip jau smarkiai skiriasi nuo žmogaus – ir tai yra didžiausias „postindustrinio humanizmo“ privalumas“, – komentuoja menotyrininkė Laima Kreivytė. „Ghiotti nekuria objektų ex nihilo <…> daugumos įtempimo galią demonstruojančių Ghiotti skulptūrų pagrindas – tvirtas rėmas“, – teigia ji.
Marco Rosci knygoje „Ghiotti mašinų žmogiškumas ir virtualumas“ rašė: „Šių mechaninių paminklų juslinė logika, slopinama titaniška jėga, eksponuojama tokia, kokia yra, be kompleksų, be perdėto dviprasmiškumo, priklauso klasikinei tvarkai. Jų simetriški „I“ formos sijų rėmai, užsidarantys stūmoklių ir grandinių, arbaletų spyruoklių geometrijose, vėl perkelia Brunelleschi ir Alberti erdvinį langą į šio laikotarpio mechaninius vaizdinius. Spyruoklių spiralės, begaliniai varžtai, uždaryti titaniškais varžtais, kiekvienas naujosios metamorfozės komponentas, išsaugotas ir išaukštintas savo forma ir funkcija, tik sustabdytas nesenstančiame virtualaus veiksmo veiksme, primena mechaniko Leonardo piešinių vaizdą.“
Barbara Thiemann, Peterio ir Irene’os Ludwigų fondo Kelne mokslinė vadovė, pridūrė: „<…> šiuo aspektu Ghiotti menas yra vienodai klasikinis ir šiuolaikinis, ir čia reikia ieškoti jo ypatingos viliojančios savybės – gebėjimo sujungti pramoniniu būdu pagamintus elementus klasikiškai harmoningose kompozicijose.“
Du autoriaus darbus turime galimybę aplankyti Europos skulptūrų parke prie Vilniaus. Simboliška, jog į šiuolaikinio meno ekspoziciją po atviru dangumi jie atkeliavo iškart po Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos – Italijos menininko paroda tapo pirmu intensyvėjančių kultūrinių mainų naujoje erdvėje ženklu, teigiama oficialiame parko tinklapyje.
Kauno rajono muziejui trys Ghiotti šeimos padovanoti meno kūriniai „Stela B“ (Stele B, 1996, 167x90x70 cm), „Konfliktas“ (Pugna, 1997, geležis, plienas, 338x152x124 cm) bei „Ketvertas – kalinys“ (Tetrade – Il Prigione, 2006, geležis, plienas, 314x117x117 cm) šiuo metu eksponuojami Kulautuvos kurortinės gyvenvietės (Kauno rajonas) viešosiose erdvėse.
M. Ghiotti šeimos kilniaširdiškumą vertinant šiandienos aktualijų kontekste, svarbu prisiminti, jog spalio 5 d. prasidėjo Lietuvos kultūros Italijoje 2025–2026 m. sezonas, ir tai – pirmoji šios šalies menininkų dovana Lietuvai.
