Kazio Pakšto premija – Dovilei Ringis už tyrimą apie Lietuvos jūrinį identitetą
Trečią kartą įteikta Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta Profesoriaus Kazio Pakšto premija. Šių metų laureate tapo Klaipėdos universiteto absolventė Dovilė Ringis, apdovanota už magistro baigiamąjį darbą „Jūrinės kultūros rinkodaros komunikacijos poveikis jūriniam identitetui Lietuvoje“. Darbo vadovė – prof. dr. Daiva Labanauskaitė.
1500 eurų dydžio premija skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus, kurių tyrimo objektas yra Lietuvos visuomenė. Lietuvos jūrų muziejus premiją įsteigė siekdamas skatinti akademinę bendruomenę tyrinėti Lietuvos santykį su jūra ir aktualizuoti jūros reikšmę šalies visuomenei. Premijos nuostatuose numatyta, kad ji teikiama kasmet rugsėjo 11-ąją – profesoriaus Kazio Pakšto mirties metinių dieną.
Šių metų premijos įteikimo ceremonija vyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.
Tyrė, kokia yra Lietuvos jūrinio identiteto „temperatūra“
D. Ringis savo darbe nagrinėjo, kaip jūrinė kultūra ir jos komunikacija veikia Lietuvos visuomenės jūrinį identitetą.
„Aš norėjau iš tikrųjų patikrinti, kokia yra to jūrinio identiteto temperatūra Lietuvoje“, – pasakojo premijos laureatė.
Jos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos jūrinis identitetas visuomenėje dar nėra pakankamai stipriai išreikštas. Anot D. Ringis, jo stiprinimui reikalingos bendros visuomenės ir valstybės institucijų pastangos, o santykį su jūra reikėtų pradėti ugdyti dar vaikystėje.
„Kiekvienas lietuvis turėtų pajausti, kad jūra yra mūsų turtas, jūra yra mūsų galimybės“, – teigė laureatė.
D. Ringis nuomone, šios temos aktualumas siejasi ir su prieš beveik šimtmetį K. Pakšto išsakytomis mintimis apie Lietuvos santykį su jūra. Jūra, jos teigimu, turėtų būti suvokiama ne tik kaip pajūrio regiono, bet ir kaip visos valstybės turtas bei galimybė.
Laureatė šiuo metu yra ne Lietuvoje, todėl jos kalba ceremonijoje buvo perduota nuotoliniu būdu. Premiją jos vardu atsiėmė mama Laima.
Specialusis paminėjimas – Ievai Kristinaitytei
Premijos komisija šiemet išskyrė ir Vilniaus universiteto doktorantės Ievos Kristinaitytės darbą. Jai skirtas specialusis paminėjimas už straipsnį „Prarasto tautos epo beieškant: Auszros poeto Andriaus Vištelio poema „Kastītis ir Juraite““, paskelbtą mokslo žurnale „Literatūra“.
Straipsnyje analizuojama XIX amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo veikėjo ir poeto Andriaus Vištelio rankraštinė poema „Kastītis ir Juraite“, parašyta 1889 metais. Tyrime teigiama, kad šis kūrinys gali būti vertinamas kaip vienas pirmųjų lietuviškų tekstų apie Jūratės ir Kastyčio pasakojimą ir kaip bandymas kurti trūkstamą lietuvių tautinį epą.
Premijai nominuoti penki darbai
Šiemet Profesoriaus Kazio Pakšto premijai iš viso buvo nominuoti penki darbai iš Klaipėdos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų.
Be D. Ringis ir I. Kristinaitytės darbų, premijai taip pat buvo pateiktas Dainos Valančauskienės magistro baigiamasis darbas „Jūrininkus rengiančios aukštojo mokslo institucijos, kaip darbdavio, patrauklumas“, Erikos Gilvonauskaitės-Sklema bakalauro darbas „Lietuvos pajūrio ir pamario gyvenviečių erdvinės, sociodemografinės ir ekonominės transformacijos“ bei Ovidijaus Lauciaus bakalauro darbas „Karaliaučiaus krašto geopolitinio statuso problema“.
D. Ringis magistro darbas taip pat buvo įvertintas Klaipėdos miesto savivaldybės – 2026 metais jis pateko tarp miestui aktualių pritaikomųjų baigiamųjų darbų, už kuriuos skirtos premijos Klaipėdos aukštųjų mokyklų absolventams.
Kazio Pakšto idėjos tebėra aktualios
Vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. Vasilijus Safronovas atkreipė dėmesį į šių metų darbų įvairovę, kuri, jo vertinimu, primena ir įvairialypę paties K. Pakšto asmenybę.
Komisijos narys, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius pabrėžė, kad tokie renginiai padeda stiprinti visos Lietuvos ryšį su jūra.
Premija įsteigta 2023 metais. Jos tikslas – skatinti akademinį jaunimą tyrinėti Lietuvos visuomenės politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su jūra bei atkreipti dėmesį į šių ryšių reikšmę šiandienai ir ateičiai.
Apie K. Pakštą kalbėta ir kine
Po premijos ceremonijos vakaras tęsėsi pokalbiu su aktoriumi Aleksu Kazanavičiumi, filme „Nova Lituania“ suvaidinusiu Kazio Pakšto idėjų įkvėptą personažą.
Pokalbio metu buvo prisimintas K. Pakšto vizionieriškumas ir jo gebėjimas mąstyti kitaip. „Pabūkim vizionieriais“, – renginio dalyvius kvietė A. Kazanavičius.
Kazys Pakštas (1893–1960) buvo geografas, keliautojas ir visuomenės veikėjas, laikomas profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininku. Jo idėja apie būtinybę Lietuvai atsigręžti į jūrą ir šiandien kelia aktualų klausimą – kiek iš tiesų Lietuva suvokia save kaip jūrinę valstybę.
Būtent į šį klausimą savotiškai bando atsakyti ir šių metų premijos laureatės tyrimas: jūra Lietuvai gali būti ne tik geografinė valstybės riba ar pajūrio regiono kasdienybė, bet ir svarbi šalies kultūrinio bei visuomeninio identiteto dalis.
