16 lapkričio, 2015
Vytautas Kundrotas, Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas

Kėdainių ir Šilutės vyriausiųjų architektų patirtys

Neseniai buvau Šilutėje, Rusnėje ir Ventės rage. Kaip ir daugelis mūsų, esu ten buvęs ar atostogavęs ne kartą ir ne du. Ypač gerai pažįstu Ventę ir Mingę. Bet šį kartą noriu pasidalinti mintimis ir potyriais apie Šilutės senamiesčio atnaujinimą ir Rusnės vardo garsinimą.

Taip atsitiko, kad vienas iš mano kurso draugų, Edmundas Benetis, šiuo metu yra Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas. Prieš ketverius metus, viešėdamas pas mane, užsiminė, kad ieškant savo pavardės internate, jam pateikdavo nuorodą į Beneto namą Kėdainiuose. Todėl vos pasirodžius Algirdo Juknevičiaus knygai apie škotus Kėdainiuose, nutariau aplankyti kolegą ir jam padovanoti šį leidinį.

Susitikimo Šilutėje metu pasidalinome teritorijų planavimo ir tvarkymo savo miestuose ir ypač jų senamiesčiuose problemomis bei gerąja patirtimi. Prieš porą metų Šilutės savivaldybė parengė senamiesčio centrinės ir urbanistiniu požiūriu svarbiausios miesto dalies – Šilokarčiamos kvartalo architektūrinės-urbanistinės koncepcijos projektą, kuriuo sujungtos dvi istorinės – Žvejų ir Turgaus aikštės su sovietmečiu suformuota Savivaldybės aikšte. Įgyvendinus šį projektą, kvartalas taps ne tik miesto, bet ir Pamario regiono etnokultūros ir turizmo centru.

Kėdainiuose ypatingą dėmesį skyrėme istorinių turgaus aikščių bei Didžiosios Rinkos, kuri kartu yra ir Rotušės aikštė, atnaujinimui, jas panaudojant daugiakultūrio miesto etnosui, architektūrai ir urbanistikai eksponuoti. Taip pat savo projektuose, kaip ir šilutiškiai, kreipiame dėmesį į prieigas prie vandens – jie rengia Šišos, o mes jau turime pasirengę Nevėžio upės krantinių panaudojimo rekreacijai ir vandens pramogoms projektus. Tiesa, šilutiškiai turi galimybę upę išnaudoti turistinei laivybai, o mes dar tik apie tai svajojame. Į Šilutės žuvų uostą gali įplaukti ir senoviniai kurėnai ar venterinės valtys.

Mes tokių laivų neturime ir neturėjome, tačiau reikia prisiminti, kad 1703 metais Kėdainiai buvo bene vienintelis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestas, kurio miestiečiai pirkliai turėjo net dvidešimt upinių laivų – vytinių. Esu įsitikinęs, kad šiandien mes galime turėti bent vieną tokį laivą, kuris būtų skirtas ne prekėms vežti, o naudojamas turizmui ir pramogoms. Žinau meistrą, kuris galėtų vytinę pagaminti, todėl belieka tik tam numatyti lėšas ir būsime dar labiau patrauklūs užsienio bei mūsų šalies turistams.

O dabar keli pastebėjimai apie Rusnę. Dar Klaudijus Ptolomėjus (90−168 m. po Kristaus) paminėjo upę Russon – mūsų Nemuną. XIV a. viduryje kryžiuočių komtūras Vinrihc von Kniprodė Rusnėje leidžia to krašto žmonėms laisvai kirsti medžius ir statybos tikslams. Tai reiškia, kad tai – gyvenamoji vieta. XVIII a. Rusnei suteiktas miestelio su turgaus aikšte statusas, 1419 m. čia pastatyta pirmoji bažnyčia, 1448 m. atsirado smuklė, o 1583 m įsteigta parapinė mokykla.

Taigi šiandien Rusnė yra senas žvejų miestelis, kuris iki šiol išsaugojo istorinį urbanistinį gatvių tinklą. Čia išliko ir nemažai XIX−XX amžių medinės ir mūrinės pamario žvejo namo architektūros pavyzdžių. Architektūrinė aplinka dvelkia prūsiška kultūra, kuri ne tik saugoma, bet ir naudojama. Rusniškiai puoselėja mintį pastatyti paminklą Kuršmarių vėtrungių „tėvui“ – XIX a. žvejybos inspektoriui Ernstui Vilhelmui Berbomui.

Taip pat Rusnės seniūnė inicijavo vardinių suoliukų statymo Atmatos krantinėje ir miestelyje akciją, kuri tapo populiaria, nors ir mėgėjiškai išreikšta, tradicija. Galiausiai aplankėme savo kolegos, Pietų Afrikos architekto Hermano Kallenbacho ir Indijos nepriklausomybės Tėvo – Machatmos Gandžio paminklą. Tai – dar viena įgyvendinta puiki idėja garsinanti Rusnės miestelį pasaulyje. Nėra jokios abejonės, kad šis sumanymas pritrauks užsienio turistų.

Mano nuomone, tokie kolegų susitikimai yra labai naudingi abiems pusėms. Sekantis mano susitikimas jau sutartas. Susitiksiu su kolega, buvusiu Telšių rajono savivaldybės vyr. architektu prof. A. Žebrausku.


31 gegužės, 2022

Šilutės šventė šiemet startavo gražia akcija – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų […]

7 balandžio, 2022

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Kėdainių rajono savivaldybė ketina atnaujinti buvusį Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos […]

2 balandžio, 2022

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis balandžio 1 d. dalyvavo Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus 177-ųjų gimimo metinių minėjime. […]

Kėdainiai
15 kovo, 2022

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti Kėdainių rajono savivaldybė planuoja iš naujo įveiklinti buvusio Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo […]

15 kovo, 2022

Dėl Rusijos Federacijos 2022-02-24 pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainos gyventojai priversti bėgti iš savo namų ir prieglobsčio ieškotis saugesnėse valstybėse. […]

Kėdainių vakarinis senamiestis
6 vasario, 2022

Kėdainiai svečius pakeri savo grožiu, o patys kėdainiečiai teigia: tai – puiki vieta šeimai ir verslui kurti. Šis miestas nepaliauja […]

2 vasario, 2022

Sausio 31-osios vakare gavus pranešimą apie gaisrą bendrabutyje Kėdainiuose, P. Lukšio gatvėje, į gaisro vietą sulėkė 3 gaisrinės autocisternos, gaisrinės […]

Rolando Žalgevičiaus nuotr.
15 sausio, 2022

Šilutės rajone prasidėjus potvyniui, šiuo metu labiausiai apsemtas yra Žalgirių kaimas ir kelios sodybos Šyšos kaime. „Vakar vandens lygis buvo […]

10 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 75 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus […]

Drožyba ir tapyba – tarpusavyje sugyvenantys meno dalykai/ Broniaus Vertelkos nuotr.
26 gruodžio, 2021

Į dirbinius iš medžio – Nukryžiuotąjį, angelą ir sužmogintą velnią – pirmiausia atkreipė dėmesį į sodybą Milvydų kaime užsukęs šių […]

Tautodailininkė ir Krakių bibliotekininkė Lilija Usevičienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
3 gruodžio, 2021

48-uosius darbo bibliotekoje metus pradėjo krakietė Lilija Usevičienė. Ir nė karto nesuabejojo savo profesijos reikalingumu. Paprasta, nestokojanti veiklos, nemėgstanti girtis […]

Virėja Renata Kvedarienė (kairėje) ir padavėja Lina Gaučienė, autoriaus nuotr.
24 lapkričio, 2021

Kėdainių rajone esančios Krakės šiemet švenčia 600 metų įkūrimo jubiliejų. Kuo gyvas miestelis, kokių pokyčių įvyko jame, ką krakiškiai ir […]

Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ / LNKC nuotr
25 spalio, 2021

Baigėsi dvi dienas Prienuose vykęs konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per […]

19 spalio, 2021

Antradienio vakarą Vilniuje jau šešioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės krivūlės“. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų […]

Tremtinys ir politkalinys Juozas Meškuotis / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Aštuoneri lageryje ir trylika Sibiro tremtyje – tiek nelaisvės metų likimas atseikėjo Juozui MEŠKUOČIUI. Tiek laiko be gimtosios Lietuvos ištvėrė […]

8 rugsėjo, 2021

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Pamaryje tradiciškai vyko Žuvienės virimo čempionatas. Šiemet jis – jau tryliktasis. Kasmet daugiatūkstantinę minią žiūrovų ir dalyvių […]

Krakių globos namų vadovė Aldona Tamošaitienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
25 rugpjūčio, 2021

27 metai Krakėse veikia Švč. Mergelės Marijos savarankiško gyvenimo senelių globos namai. Juose dabar gyvena 21 garbaus amžiaus žmogus. Pokalbis […]

Kėdainietis Algimantas Stankūnas neturėdamas kairės kojos daugiau kaip 10 metų kentėjo lageryje, tris dešimtmečius išdirbo Kėdainių elektros aparatūros gamykloje / Broniaus Vertelkos nuotr.
18 liepos, 2021

91-uosius įpusėjęs Algimantas STANKŪNAS – tremtinys, partizanas ir Sibiro lagerių kankinys. Tai, ką yra patyręs šis kėdainietis, būtų puiki medžiaga […]

29 birželio, 2021

Net trylikos bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje vasarą atveria duris kiekvienam, norinčiam keliauti po Lietuvą ir tuo pačiu darbuotis […]

14 birželio, 2021

Kultūros ministro įsakymu geriausiems 2020 metų kultūros centrams paskirtos Kultūros ministerijos premijos.  Kultūros centrai buvo vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant […]