Keičiami tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje pagrindai
Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlomoms pataisoms dėl tiesioginio valdymo savivaldybėse. Iš Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pašalinta nuostata, kad savivaldybėje laiku nesudarius Kontrolės komiteto ar savivaldybės tarybos Etikos ar Antikorupcijos komisijų, tai taptų pagrindu įvesti savivaldybės teritorijoje tiesioginį valdymą. Nesavalaikis šių komisijų sudarymas ar jų pirmininkų skyrimas nekelia grėsmės esminiams valstybės interesams, netrikdo savivaldybės veiklos įgyvendinant įstatymų jai pavestas funkcijas, o taip pat nesudaro problemų užtikrinant viešųjų paslaugų gyventojams teikimą.
„Praktikoje susiklosčiusi situacija, kai dėl politinio konsensuso trūkumo per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą nesudaromi savivaldybės tarybos dariniai – savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas ar savivaldybės tarybos Etikos ar Antikorupcijos komisijos – gali tapti prielaida piktnaudžiavimui, todėl akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas tiesioginis valdymas, kaip kraštutinė ir laikina administracinio poveikio priemonė, eliminuojanti vieną iš pamatinių demokratijos vertybių – savivaldos teisę – nėra proporcinga šiais atvejais“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tačiau pažymėtina, kad Vidaus reikalų ministerijos inicijuotose ir kartu su Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymu įsigaliosiančiose Vietos savivaldos įstatymo pataisose kartu vienareikšmiškai užtikrinama savivaldybės tarybos opozicijos teisė – Vietos savivaldos įstatyme nustatoma, kad Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus, atitinkančius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, deleguoja, t. y skiria, savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Tokiu būdu įtvirtinama opozicijos teisė per savo paskirtus Kontrolės komiteto, Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkus organizuoti šių savivaldybės tarybos darinių veiklą, taip prisidedant prie savivaldybės veiklos skaidrumo didinimo.
Nauja redakcija išdėstytame Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme įtvirtinti tik tokie tiesioginio valdymo įvedimo pagrindai, kurių buvimas kelia objektyvią grėsmę esminiams valstybės ar pačių savivaldos teisės subjektų – savivaldybės bendruomenės – interesams. Tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas, jeigu, pvz., savivaldybės taryba savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką; savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme aiškiai įvardinama, kad tiesioginis valdymas reiškia, kad savivaldybės teritorijoje laikinai apribojama savivaldos teisės įgyvendinimas, o valdymą įgyvendina Vyriausybė per savo paskirtą įgaliotinį; šiame įstatyme taip pat vienareikšmiškai nustatoma, kad įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės administracija, kitos savivaldybės įstaigos ir savivaldybės valdomos įmonės ir toliau tęsia savo veiklą.
Kartu, atsižvelgiant į Konstitucijoje vartojamą sąvoką „tiesioginis valdymas“, keičiamas ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinimas, atitinkamai įvardinant „tiesioginis valdymas“.
Įstatyme nustatoma kad įvedus tiesioginį valdymą, prireikus savivaldybės biudžetą galėtų tikslinti Vyriausybės įgaliotinis, o jei tiesioginis valdymas įvedamas kai savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, toks nepatvirtintas savivaldybės biudžetas vykdomas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį ne daugiau, kaipo 1/12 praėjusių metų biudžeto.
