Keisti mus supantį pasaulį Darius pradėjo nuo riedžių
Ne arkliu, ne pėsčiomis, ne dviračiu, bet riedžiu pasivažinėti po Anykščius ir susipažinti bei pasigrožėti miesto architektūra, kraštovaizdžiu svečius ir kraštiečius kviečia Darius Kirvėla. Tikriausiai daugelis „Šilelio“ skaitytojų atkreipėte dėmesį į iki šiol mūsų mieste nematytą ekologišką, patogią ir greitą transporto priemonę – riedį, daugiau nei prieš mėnesį laiko atkeliavusį į Anykščius. Didmiesčiuose ir kurortiniuose miestuose tai labai populiari pramoga ir patogi susisiekimo priemonė.
Anykščiuose pagrindinis riedžių nuomos paslaugų punktas, kurio įkūrėjas yra pašnekovas Darius, bazuojasi miesto kempinge „Po žvaigždėm“. Tačiau nuomotojas dažnai keičia lokaciją, tad vieną karštą liepos dieną jį aptikome prie SPA Vilnius Anykščiai viešbučio. Darius klientams teikė instruktažą ir mokė valdyti riedžius. Po 10 minučių jis išleido vienai valandai maždaug 20 kilometrų per val. greičiu skrieti Šventosios upės kairiuoju taku du pramogaujančius anykštėnus. Sutarėme, kad lauksime šią neįprastą transporto priemonę išbandžiusių jaunų vyrukų įspūdžių. Tuo tarpu susipažinome su labai pozityviai nusiteikusiu anykštėnu, kurio moto – jeigu nori pradėti keisti pasaulį, pradėk nuo savęs.
– Trumpai papasakokite apie save ir pasidalinkite gyvenimiška patirtimi
– Esu grynakraujis anykštėnas. 2008 metais baigiau A. Baranausko vidurinę mokyklą, Utenos kolegijoje studijavau kineziterapiją. Po dviejų kursų išvykau į užsienį užsidirbti, nes norėjau būti savarankišku, pats mokėti už mokslus, įsigyti automobilį ir t.t. Grįžęs į Lietuvą baigiau studijas ir ką tik tapau diplomuotu specialistu. Mokykloje buvau humanitaras, tikslieji mokslai niekada manęs nežavėjo, todėl planuodamas karjerą rinkausi studijas, kur nėra matematikos. Propaguoju sveiką gyvenseną, todėl visą laiką mane lydi sportas. Esu išbandęs daugelį sporto šakų: nuo krepšinio iki kontaktinio sporto, penkerius metus užsiėmiau kikboksu. O kineziterapija – tai labai daug veiklos krypčių apimanti specialybė. Kiekvienas, baigęs studijas, gali dirbti sporto treneriu, masažistu, sveikos gyvensenos propagavimo ir mokymo įstaigose, gydymo įstaigų terapijos ir reabilitacijos skyriuose.
Vienerių metų patirties užsienyje užteko, jog suprasčiau, kad ne piniguose laimė, tačiau norint gyventi Lietuvoje, gimtajame krašte, turiu kurti savo verslo planą. Pinigai – tai tik materiali ir laikina laimė, man kur kas svarbesnis yra dvasinis žmogaus pasaulis. Žinoma, labai gaila, kad beveik 90 proc. mano draugų ir pažįstamų pastaruoju metu gyvena užsienyje. Kita vertus, esame laisvi ir patys galime spręsti kaip norime gyventi. Juk tam tikri materialūs dalykai kiekvienam žmogui yra būtini, todėl daugelis renkasi greitesnį rezultatą. Jaunimui išvažiuoti į užsienį yra šiek tiek paprasčiau, nei brandaus amžiaus žmonėms. Mano manymu, Lietuvos valdžia, rūpindamasi žmonių gerove, privalo sudaryti kur kas palankesnes sąlygas verslininkams, kad jie galėtų kurti darbo vietas.
– Kaip manote, ar diplomas jaunam žmogui padeda įsitvirtinti darbo rinkoje?
– Tai labai sunkus klausimas. Gaila, bet daugelis mano kursiokų nedalyvavo diplomų įteikimo ceremonijoje, nes jau buvo išvykę į užsienį. Taip pat labai svarbu praktikos metu įgytos kompetencijos ir darbo įgūdžiai.
