20 liepos, 2021

Kelionių kemperiais bumas – lietuviai graibsto ir naudotus, ir naujus

Kelionių kemperiais bumas / Pixabay nuotr.

Nors pandemija gerokai apribojo galimybes keliauti, nuobodžiauti namuose ar apsiriboti poilsiu pagrindiniuose šalies pajūrio kurortuose lietuviai neketina. Gyventojai ieško alternatyvių keliavimo po Lietuvą ar Europą būdų ir vis dažniau tam renkasi kemperius. Ekspertų teigimu, pastaraisiais metais ir taip augęs kemperių populiarumas per pandemiją dar labiau šovė į viršų, o nuo šios tendencijos neatsilikti stengiasi ir šalies kempingai, investuojantys į tokioms transporto priemonėms reikalingą infrastruktūrą. Tuo metu bankų atstovai pažymi, kad galvodami apie nuosavo kemperio įsigijimą lietuviai yra linkę ir pasiskolinti.

Nuomotų kemperių neužtenka – nori įsigyti savo

Kemperių nuoma, pardavimu ir aptarnavimu užsiimančios bendrovės „Kemperija“ vadovo Laimono Mačiulio teigimu, pandemija išties daugiau lietuvių paskatino išbandyti keliones kemperiais ir atrasti tokio keliavimo būdo suteikiamus privalumus.

„Tikrai daug žmonių atrado kemperių suteikiamą laisvę rinktis ir keisti kelionės maršrutą, nepriklausyti nuo viešbučių užimtumo, lėktuvų ar traukinių tvarkaraščių, galimybę visuomet po ranka turėti lovą, dušą, tualetą ir virtuvę. Pandemijos metu, be abejo, prisidėjo ir saugumo aspektas – kemperiai tapo bene saugiausiu būdu keliauti, leidžiančiu iki minimumo apriboti socialinius kontaktus ir viruso plitimo riziką“, – kalba L. Mačiulis.

Jis pastebi, kad anksčiau lietuviai buvo linkę kemperius nuomotis, tačiau pastaruoju metu vis dažniau siekia juos ir įsigyti. Anot L. Mačiulio naujo kemperio kaina prasideda maždaug nuo 48 tūkst. eurų, tačiau, priklausomai nuo modelio, išplanavimo, aksesuarų ir įrangos, tokia transporto priemonė gali kainuoti ir gerokai daugiau. Tiesa, lietuviai dažniau renkasi naudotus kemperius, kurių kaina prasideda nuo 10–15 tūkst. eurų ir priklauso nuo jų amžiaus ir nusidėvėjimo lygio. Papildomai gali kainuoti specialūs laikikliai dviračiams ar kitam inventoriui transportuoti, taip pat įvairūs priedai ir įranga.

Pigesnė alternatyva kemperiui, kurią taip pat renkasi nemažai tautiečių – prie automobilio prikabinami nameliai. Tvarkingas, tačiau naudotas prikabinamas namelis, L. Mačiulio teigimu, kainuoja maždaug nuo 5 tūkst. eurų, o naujas – nuo 15 tūkst. eurų. Tokie nameliai turi savų pliusų ir minusų.

„Be to, kad kainuoja mažiau, prikabinami nameliai, lyginant su kemperiu, paprastai suteikia didesnį erdvės pojūtį. Privalumu gali būti ir galimybė tokį namelį prireikus atkabinti ir po apylinkes keliauti lengvuoju automobiliu. Pagrindinis prikabinamo namelio trūkumas – jame negalima būti važiuojant. Leisti laiką viduje galima tik automobiliui sustojus. Mažiau kainuojantys nameliai paprastai neturi ir autonominių sistemų, todėl visais patogumais galima naudotis tik apsistojus kempinguose arba papildomai investavus į švaraus vandens ir nuotekų bakus, vandens šildytuvą, akumuliatorių. Be to, nameliams prikabinti ir tempti yra tinkami ne visi automobiliai, o važiuoti tokiu sąstatu paprastai yra ne taip malonu, kaip kemperiu“, – pasakoja L. Mačiulis.

Nuosavoms keliavimo priemonėms linkę pasiskolinti

Augantį lietuvių norą įsigyti kemperius ar kitas mobilų poilsį užtikrinančias priemones pastebi ir „General Financing banko“ Generalinio direktoriaus pavaduotojas Justinas Muleika. Jo teigimu, tokius pirkinius klientai neretai įsigyja ir išsimokėtinai arba pasinaudoja vartojimo paskola trūkstamai sumai, o sudaromų sandorių suintensyvėjimas yra ypač jaučiamas pavasarį ir vidurvasarį.

„Didžiausius klientų, kurie skolinasi kemperiams, srautus stebime balandžio ir gegužės mėnesiais, o taip pat liepą. Pavasarį gyventojai dar tik planuoja būsimas atostogas ir priima sprendimą įsigyti kemperius ar prikabinamus namelius ateinančiai vasarai, o liepą, galimai, jau būna išbandę tokį keliavimo būdą pasitelkdami nuomos galimybę, tad nieko nelaukdami nusprendžia įsigyti nuosavą keliavimo priemonę. Taip pat fiksuojame ir augančią tokių pirkinių sumą – per penkerius metus ji paaugo kone dvigubai ir dabar siekia beveik 6 tūkst. eurų“, – teigia J. Muleika.

Jis taip pat pastebi, kad mobilaus keliavimo priemones lietuviai vis dažniau renkasi siekdami sutaupyti arba išlaidas paskirti ne viešbučiams ir restoranams, o priemonių vandens pramogoms, paspirtukų, dviračių įsigijimui, kurie ne tik yra neatsiejami aktyvaus poilsio atributai, bet ir padeda patogiai keliauti po lankytinus objektus kemperį ar prikabinamą namelį saugiai palikus kempinge.

Kemperiams skirta infrastruktūra Lietuvoje gerėja

Savo ruožtu Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas pastebi, kad kemperiams pritaikyta infrastruktūra Lietuvoje gerėja, o kasmet kempingų rinką šalyje papildo nauji žaidėjai.

„Pandemijos laikotarpiu suaktyvėjo lietuvių nakvynė kemperiuose, karavanuose ir stacionariuose nameliuose. Praktiškai užsienio turistų segmentą kai kuriuose kempinguose pakeitė vietiniai keliautojai, o didesnių poilsiautojų srautų sulaukė tie kempingai, kurie galėjo pasiūlyti geriau išvystytą infrastruktūrą. Kempingų sektorius paskutiniais metais plėtėsi ir į rinką kasmet ateina 3–4 nauji žaidėjai skirtingose Lietuvos vietovėse. Džiugu, kad augant paklausai, auga ir kempingų kokybė – sulaukiama vis geresnių tarptautinių ekspertų įvertinimų“, – pasakoja V. Lazauskas.

V. Lazauskas tai pat pabrėžia, kad nors kemperiai yra vertinami dėl jų suteikiamos laisvės keliauti ir neprisijungus prie bendrų komunikacijų gali pilnai funkcionuoti 3–4 paras, reikėtų nepamiršti, kad ši transporto priemonė nėra lengvasis automobilis ir norint išnaudoti visas kemperio teikiamas galimybes patartina atsakingai planuoti kelionės maršrutą, sustojimui rinktis tam pritaikytas vietas, kur yra saugu, galima pasipildyti vandens ir energijos atsargas, išsipilti nuotekas, sutvarkyti šiukšles.

 

 


16 gegužės, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 48 gaisrų ir atliko 86 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų smalkėmis […]

16 gegužės, 2022

Kiekvieną savaitgalį dienos stovyklas Ukrainos vaikams organizuojanti televizijos projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ komanda sako, kad likti abejingu sukrečiančioms nuo Rusijos […]

Asmeninio archyvo nuotr.
16 gegužės, 2022

Išgirdus terminą „etninė kultūra“ prieš akis iškyla tautiniais rūbais pasipuošę žmonės, liaudies dainų skambesys ar folklorinių šokių siautulys. Tokių šokių […]

16 gegužės, 2022

Ukrainos ugniagesiai gelbėtojai netrukus sulauks Lietuvos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalbos siuntos – penkių gaisrinių gelbėjimo automobilių, penkių hidraulinės gelbėjimo […]

Prezidentūros nuotr.
16 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, skirtoje 50-osioms Romo Kalantos mirties metinėms paminėti.  […]

15 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana Nausėdiene sekmadienį, Tarptautinės šeimos dienos proga, susitiko su skirtingą gyvenimo ir santuokos patirtį turinčiomis, ilgai […]

Karolina Mickutė
12 gegužės, 2022

Šią savaitę Seimas balsuoja dėl Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto. Iki šiandien teisės aktas buvo derintas ir svarstytas 238 dienas. […]

12 gegužės, 2022

Asmenys, prisidengę svetimais vardais, renka lėšas neva Ukrainos karinėms pajėgoms – organizacija „Stiprūs kartu“ jau kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. […]

12 gegužės, 2022

Gegužės pradžioje Logrono mieste (Ispanijos karalystėje) vykusioje tarptautinėje Europos Sąjungos HRSN (High risk security network) tinklo atstovų konferencijoje Lietuvos policijos […]

11 gegužės, 2022

Vaikai, jų grupės arba juos atstovaujantys asmenys turės platesnes galimybes ginti savo teises, jei manytų, kad nagrinėjant galimą pažeidimą, Lietuvoje […]

10 gegužės, 2022

Vakar, gegužės 8 d., Vilniuje, Kalinausko g. esančiame skverelyje buvo pasodintos sakuros. Šių japoniškų vyšnių sodinimas – tai šiuo metu […]

9 gegužės, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 91 gaisro ir atliko 92 gelbėjimo darbus. Žūčių gaisruose išvengta. Penktadienio […]

9 gegužės, 2022

Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, […]

7 gegužės, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla Ukrainos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrsky pristatė karo […]

6 gegužės, 2022

Pasirinkus ne mokytis, o tiesiog nusipirkti vairuotojo pažymėjimą, mergina prarado 18 tūkst. eurų. Tai viena iš kelių kasmet įvykstančių istorijų, […]

5 gegužės, 2022

Gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai minėjo Šv. Florijono, ugniagesių globėjo dieną. Savo profesinę šventę Lietuvos ugniagesiai šiemet pasitinka gaisrų ir […]

5 gegužės, 2022

Rytų Lietuvoje gyvenanti šeima globoja paauglę, kuri pabėgo nuo karo siaubo Ukrainoje. Dviejų vaikų tėtis Valentinas (vardas pakeistas) sako, niekada […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 4-ąją ugniagesiai gelbėtojai mini šv. Florijono dieną. Šventės metu Katedros aikštėje tylos minute pagerbtas žuvusiųjų Ukrainos ugniagesių atminimas, o […]

4 gegužės, 2022

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4149 gaisrai, kuriuose žuvo 33 žmonės, o 48 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su […]

R. Dačkaus nuotr.
1 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė pasveikino visas Lietuvos mamas ir globėjas Motinos dienos proga. Šalies […]