Kelių mokesčio sistemą e-tolling už 13,4 mln. eurų įdiegs austrų „Kapsch TrafficCom“
Nuo 2027-ųjų Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, kuri mokestį už kelių naudojimą rinks per elektroninės rinkliavos, arba e-tollingo, sistemą – valstybės įmonė „Via Lietuva“ pasirašė 13,4 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su nuomos pagrindu ją įdiegsiančia Austrijos bendrove „Kapsch TrafficCom“.
Pagal sutartį iš viso už 16,2 mln. eurų (su mokesčiais) „Kapsch TrafficCom“ įsipareigojo sistemą įdiegti per 8 mėnesius, į šią sumą įeina ne tik nuoma, tačiau ir sistemos testavimas.
„Pavyko padaryti tai, ką bandėme padaryti visus penkerius metus. (…) Per aštuonis mėnesius sistema bus pratestuota, įdiegta ir pradės veikti“, – žurnalistams penktadienį sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Elektroninė kelių rinkliavos sistema veiks „teršėjas moka“ principu ir bus taikoma tik sunkiasvoriam transportui – kelių naudotojai mokamuose valstybinės reikšmės keliuose bus apmokestinami pagal realiai nuvažiuotą atstumą.
Kaip pabrėžė ministras, esama Vyriausybė neturi planų įvesti kelių apmokestinimo lengvajam transportui.
Nuo kitų metų iš e-tollingo planuojama surinkti 100 mln. eurų per metus, sekančiais metais – 150 mln. eurų, ateityje šios sumos augtų, šalyje plečiant apmokestinamųjų kelių tinklą – ministro teigimu, pavasario Seimo sesijoje bus teikiamas tai numatantis projektas.
„Dabar automagistralės, magistralės visos apmokestintos, krašto kelių apmokestinta virš 2 tūkst. kilometrų“, – teigė J. Taminskas.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas sakė, kad konkretų kelių mokesčio mechanizmą turės patvirtinti Europos Komisija (EK), galutinė kaina turėtų būti konkurencinga, lyginant su kitomis šią sistemą įdiegusiomis regiono valstybėmis.
„Pati metodika šiuo metu yra derinama Europos Komisijoje tam, kad atitiktų ES Direktyvų taikymą ir nuostatas, galutinė kaina bus patvirtinta Vyriausybės, ją nustatys Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), tikiuosi, kad kaina bus konkurencinga lyginant su kitomis šalimis“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Anot „Via Lietuva“ vadovo, su Muitinės departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), LTSA ir policija bus ieškoma būdų užtikrinti, kad per Lietuvą tranzitu vykstantys trečiųjų valstybių vairuotojai turėtų kuo mažiau galimybių per šalį vykti nesusimokėjus.
Pasak jo, ruošiantis sistemos diegimui bus pritaikyti pagrindiniuose keliuose sumontuoti vaizdo registratoriai, šiuo metu skirti vinječių sistemai. Iki 2027 m. „Via Lietuva“ ketina įdiegti dar 200 vaizdo registratorių.
„Visi automagistraliniai ir magistraliniai keliai jau yra šiais įrenginiais padengti. Nuo 2025 m. liepos papildomai išplėtus mokamų kelių tinklą daugiau nei 1 tūkst. kilometrų, prijungiant krašto kelius, bus reikalinga įsidiegti 200 registratorių“, – sakė M. Gedaminskas.
E-tollingo pajamos Kelių fonde pakeis vinjetes
E-tollingo sistema pakeis šiuo metu galiojančią vinječių sistemą, jos pajamos bus skiriamos į Valstybės kelių fondą, pradėjusį veikti nuo šių metų.
„Tai bus pagrindinis finansavimo šaltinis Kelių fondui, taip pat ką svarbu pabrėžti, kad ši sistema bus socialiai teisinga, nes (bus mokama – ELTA) už nuvažiuojamą atstumą – kuo daugiau nuvažiuoji, tuo daugiau sumoki. (…) Tas kas labiausiai gadino, laužo kelius, tas daugiausia ir sumoka“, – teigė susisiekimo ministras.
Fondą taip pat sudaro pajamos iš registracijos mokesčio, baudų už kelių eismo pažeidimus, tai pat mokestis iš vinječių jį pakeitus e-tollingu fondo dydis turėtų išaugti.
Pernai iš vinječių mokesčio surinkta daugiau nei 70 mln. eurų.
E-tollingo sistema jau veikia daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, jos įsigaliojimą Lietuvoje iki 2027-ųjų pernai rudenį atidėjo Seimas.
„Kapsch TrafficCom“ yra viena pagrindinių e-tolling sistemos tiekėjų regione – ją jau įdiegė Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje.
„Via Lietuva“ skelbtame konkurse pasiūlymus buvo pateikę iš viso du tiekėjai.
Kaip ELTA jau skelbė, iš pradžių e-tollingo sistemą Lietuva ketino sukurti, tačiau teismuose užsitęsė ginčai dėl sprendimo konkurso laimėtoja pripažinti bendrovę „Proit“, įtrauktą į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Vėliau paskelbtas naujas konkursas dėl sistemos nuomos, jis taip pat ginčytas teismuose, kol galų gale pernai rugpjūtį „Via Lietuva“ sudarė taikos sutartis – taip po beveik ketverių metų galutinai baigti teisiniai ginčai su tiekėjais.
