Kelmės rajono savivaldybės atstovai viešėjo Vengrijoje

Kelmės rajono savivaldybė tęsia bendradarbiavimą su užsienio šalių miestais partneriais. Šįkart vizito į Vengriją, Hodmezėvašarhėjaus miestą, vyko savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Genutienė, tarybos narės Ona Granickienė ir šių eilučių autorė. Tradicinis vizitas skirtas nacionalinei dienai, dar vadinamai Šv. Stepono diena. Vengrai kasmet švenčia šv. Stepono Vengro, karaliaus (969–1038), šventę. Ste­po­nas bu­vo ne tik šven­ta­sis, bet ir di­dis veng­rų tau­tos va­das, iš ne­tvar­kin­gos, ka­ra­liui Arpa­dui va­do­vau­jant į Pa­no­ni­ją at­si­kraus­čiu­sių kla­jok­lių gen­čių  gru­pės su­ge­bė­jęs su­kur­ti tau­tą.

Miestas partneris Hodmezėvašarhėjus, turintis 49 000 gyventojų, nacionalinę šventę šventė net keturias dienas: vyko iškilminga ceremonija, koncertai, gatvių mugės. Kartu su lenkų, serbų, rumunų delegacijomis pirmiausiai buvome pakviestos į šv. Mišias katalikų bažnyčioje, kurias aukojo vyskupas. Pirmiausia į akis krito vietinių žmonių pamaldumas – vengrai meldėsi garsiai, giedojo kartu su bažnyčios choru, giesmių ir maldų tekstai buvo rodomi ekrane. Sunki vengrų kalba, viena iš ugrų-finų kalbų, kurią vartoja vengrų bendruomenės, apie 14–15 milijonai žmonių septyniose gretimose šalyse bei vengrų išeivija visame pasaulyje, bažnyčioje svečiams nekėlė jokių problemų – Dievo kalba viena. Dvasingose Mišiose netikėtumas buvo tai, kad aukas rinko parapijiečiai – dvi moterys ir du vyrai. Iškilmingoje šventėje, kuri vyko miesto aikštėje priešais bažnyčią, dalyvavo karinės pajėgos, miesto vadovai, bažnyčių – reformatų ir katalikų – atstovai. Po gana ilgų mero Istvan Almasi ir Seimo nario Janos Lazar kalbų buvo pašventinta duona – didžiulis jos kepalas, perjuostas tautine vėliava, puošė aikštę viso renginio metu. Vadovai atidavė pagarbą kariniam paradui, skambėjo posmai, dainos. Dėmesį patraukė dominuojančios šventės dalyvių drabužių spalvos – juoda ir balta.

Puikios vertėjos Eszter Vincze, tarybos nario Ferenc Tekete lydimos aplankėme vietinio keramiko namus, mugę, stebėjome gatvėje tautinius šokius šokančius jaunuolius. Vakare miestą sutraukė įspūdingas renginys – Budapešto operetės teatro pasirodymas – populiariausių operečių fragmentai. Dangų nušvietė fejerverkai.

Priėmimas pas merą Istvan Almasi, profesionalų 72 metų muzikantą, buvo šiltas ir malonus. Nustebino merijos, kuri čia vadinama rezidencija, puošnumas ir prabanga – rūmų erdves – sekretoriatą, Seimo nario ir mero kabinetus, tarybos posėdžių salę puošė daugybė paveikslų, prabangūs kilimai, įspūdingi baldai. Po tradicinio pasveikinimo ir pasikeitimo dovanomis meras kalbėjo apie valstybės ir miesto problemas, kaip svarbiausią išskirdamas migrantų antplūdį į tam nepasiruošusį miestą.

Be to, lankėmės nacionaliniame parke, Tornyai Janos muziejuje, dailininko Janos Borčoi darbų parodoje. Vakarais svečius ir vietinius traukė koncertinė įvairių žanrų muzikinė programa. Stebėjomės miesto tyla ir ramybe, tvarka, kurią prižiūri socialiai remtini vietiniai gyventojai. Įspūdžio nepadarė miesto puošyba – žalumos čia pakankamai, tačiau žydinčių gėlių nedaug. Todėl grįždamos džiūgavome, kad graži mūsų Lietuva! Ir Kelmė graži.