Ketverius metus savivaldybės lėšas savinęsis Jonavos politikas K. Macionis neteko pareigų

Apeliacinis teismas trečiadienį atmetė buvusio Jonavos tarybos nario Kęstučio Macionio skundą „čekiukų“ byloje. Tai jau antras pastaruoju metu įsiteisėjęs nuosprendis, kuriame „čekiukų“ byloje nuteisiamas Jonavos rajono tarybos narys ir antra tokio pobūdžio byla, kurioje Apeliacinis teismas atsisako remtis Aukščiausiojo Teismo praktika Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje.

„Jis (K. Macionis – ELTA) pagrįstai buvo nuteistas už trijų nusikaltimų, tame tarpe už sunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje 2 dalyje (piktnaudžiavimą – ELTA) padarymą. Ši aplinkybė užkirto kelią nuteistajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimo padarymo aplinkybes, konstatavo, kad Kęstučio Macionio padaryti nusikaltimai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Įvertintas nuteistojo veikimo laikotarpis – ketveri metai, trys nusikaltimai, sukelta didelė žala rodo Kęstučio Macionio sąmoningą ir kryptingą tikslą veikti būtent tokiu būdu. Jis aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti“, – per posėdį paskelbė teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai buvo vykdomi visą tarybos nario kadencijos laikotarpį, žemesnės instancijos teismas parinko tinkamą bausmę. 

Teismas taip pat paskelbė, kad nėra pagrindo K. Macionio padarytų nusikalstamų veikų, kai jis sistemingai ketverius metus klastodamas dokumentus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, savinosi savivaldybės lėšas, laikyti mažareikšmėmis ir nepavojingomis.

Nuosprendis įsiteisėjo iškart, tačiau tarybos narys pareigų atsisakė dar iki Apeliacinio teismo verdikto paskelbimo.

Gegužės 29 dieną Vyriausioji rinkimų komisija patenkino K. Macionio rašytinį prašymą atsistatydinti ir pripažinti tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui.

„Gavome prašymą nutraukti įgaliojimus“, – buvo paskelbta per posėdį.

VRK taip pat pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas nebesantis tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas – Alina Batulevičienė, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė, išrinkta pagal Liberalų sąjūdžio iškeltų kandidatų sąrašą.

Šis sprendimas įsigaliojo birželio 6 dieną.

Teisėjų kolegija sutiko, kad baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas 4 metams – apygardos teismo paskirta pagrįstai, nes ji padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirs kelią galimybei ateityje daryti analogiškas veikas.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismo nuosprendžiu K. Macioniui teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atimta 4 metams. Jam taip pat skirta 20 tūkst. eurų bauda.

Trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės, atsisakė remtis Aukščiausiojo Teisme nagrinėta M. Sinkevičiaus byla.

„Bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma taikyti naujausią praktiką tokios kategorijos bylose, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, todėl nėra pagrindų šio teismo procesinio sprendimo laikyti precedentu ir juo vadovautis nagrinėjamoje byloje“, – sakė teisėja.

Teikė laidojimo įmonių „čekiukus“ 

K. Macionio „čekiukų“ byloje minimos dvi Jonavoje veikiančios ritualinių paslaugų įmonės: „Anapus ribos“ ir „Gedulo sala“. Politikas savo deklaracijose nurodydavo, kad yra šių bendrovių akcininkas. Manoma, kad kuras būdavo pilamas į ritualinių paslaugų automobilius, o kuro kvitai vėliau buvo pateikiami savivaldybei ir gaunamos išmokos esą už tarybos nario veiklą.

Tokiu būdu tarybos narys, bylos duomenimis, savivaldybės buhalterijai pateikęs suklastotus finansinius dokumentus, apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų Jonavos rajono savivaldybės administracijos lėšų. Vykstant teismo procesui nuteistasis savivaldybei grąžino visus pasisavintus pinigus.

Tarybos narys prašė Apeliacinio teismo perduoti jį laiduotojos sutuoktinės atsakomybei – jeigu teismas pritaikytų laidavimą, politikas išvengtų teistumo ir išsaugotų galimybę toliau dirbti tarybos nariu.  

Pernai spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas K. Macionį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Skunde tarybos narys teigė, jog nemanė, kad savo veiksmais daro nusikaltimą, nesuvokė, kad nusistovėjusi tvarka savivaldybėje prieštarauja teisei.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad K. Macionis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas išvengti asmeninių lėšų panaudojimo, sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 19 „Gedulo sala“, „Anapus ribos“ ir bendrovės „Juta“ sąskaitų už automobilių detales. K. Macionis nurodomas kaip „Jutos“ filialo direktorius.

„Labai galiuosi, kad taip yra nutikę. Kitų metų liepą buvo terminas atlyginti žalą, atlyginau jau dabar. Taisau kaip įmanoma savo klaidas. Prašau numatyti galimybę leisti žmonai būti laiduotoja, neabejoju, kad ji puikiai atliks savo pareigas. Viliuosi, kad tai mano tokia paskutinė gyvenimiška patirtis, prašau priimti prašymą dėl žmonos laidavimo“, – teismo prašė K. Macionis.

Tai jau antras Jonavos politikas, kuris nuteistas „čekiukų“ byloje ir neteks tarybos nario pareigų.

Gegužės 14 dieną Apeliacinis teismas atmetė kito šios savivaldybės tarybos nario Žilvino Galimovo skundą.

Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, o Ž. Galimovui baudą sumažino nuo 15 iki 10,3 tūkst. eurų – bauda skirta tokia pat, kokia ir pasisavinto turto vertė.

Ž. Galimovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams. 

Įsiteisėjus nuosprendžiui, Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė jo įgaliojimus.

Bylos duomenimis, Ž. Galimovas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., eidamas Jonavos savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai sąmoningai ir sistemingai klastojęs dokumentus – 55 išmokų avanso apyskaitas, jose pateikdamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro, telefono, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Šioje byloje Apeliacinis teismas taip pat atsisakė remtis M. Sinkevičiaus byla, išnagrinėta Aukščiausiajame Teisme.

Seime rengiamos pataisos švelninti „čekiukų“ bylos kaltinamųjų padėtį

Seime kelią skinasi socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis siūloma švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę.

BK pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.

Pirmadienį, nepaisant kilusių ginčų ir daliai parlamentarų palikus posėdį, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iniciatyvai. Be to, buvo atmestas konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymas atlikti projekto teisinio poveikio vertinimą. Dėl šio komiteto sprendimo Seimo nariai kreipėsi į parlamento etikos sargus.

Rengiamas pataisas kritikuoja su korupcija kovojančios Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.