Kiaušidžių vėžys – pastebimas vis anksčiau!
Kiaušidžių vėžys – tai viena pavojingiausių moterų onkologinių ligų, kuri ilgą laiką gali vystytis be jokių ryškių simptomų. Dėl to šios ligos diagnozė dažnai nustatoma vėlyvose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis.
Visgi, pastaruoju metu, dėka pažangių diagnostikos metodų ir didėjančio moterų sąmoningumo – kiaušidžių vėžys pastebimas vis anksčiau. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka ginekologija – medicinos sritis, kuri rūpinasi moterų reprodukcinės sistemos sveikata.
Kas yra kiaušidžių vėžys?
Kiaušidžių vėžys – tai piktybinis navikas, kuris išsivysto kiaušidžių audiniuose. Dažniausiai jis aptinkamas moterims po menopauzės, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms. Remiantis Lietuvos sveikatos statistika – kasmet diagnozuojama apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų, o ši liga yra penkta dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje (SAM, 2020).
Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes jo simptomai yra neryškūs ir lengvai supainiojami su kitų ligų požymiais. Visgi, ankstyva diagnostika gali gerokai padidinti išgyvenamumo tikimybę.
Pirmieji simptomai – į ką atkreipti dėmesį?
Ankstyvose stadijose kiaušidžių vėžys gali nesukelti jokių aiškių požymių, tačiau vėliau gali atsirasti šie simptomai:
- Pilvo pūtimas arba padidėjimas.
- Skausmas ar diskomfortas dubens srityje.
- Dažnas noras šlapintis.
- Apetito praradimas arba greitas sotumo jausmas.
- Neaiškios kilmės nuovargis.
Svarbu nepamiršti, kad šie simptomai dažnai būna nereguliarūs arba lengvi, todėl moterys gali jų nepastebėti. Jei jie trunka ilgiau nei kelias savaites – būtina apsilankyti pas ginekologą.
Kodėl kiaušidžių vėžys nustatomas vis anksčiau?
Ginekologijos specialistai naudoja ultragarsą, magnetinio rezonanso tyrimus ir kraujo tyrimus, pavyzdžiui – CA-125 žymuo, kuris gali padėti aptikti kiaušidžių vėžio požymius ankstyvoje stadijoje (Menon et al., 2020). Džiugu, kad vis daugiau moterų žino apie šią ligą ir kreipiasi į specialistus pastebėjusios net ir menkiausius simptomus. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą tampa norma.
Moterys, kurių šeimose yra buvę kiaušidžių ar krūties vėžio atvejų – gali atlikti genetinius tyrimus (pvz., BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų nustatymą), kurie padeda įvertinti riziką. BRCA1 mutacija padidina kiaušidžių vėžio riziką iki 44 %, o BRCA2 – iki 17 % (Mavaddat et al., 2016).
Reguliarios ginekologinės patikros – gyvybiškai svarbios
Ginekologija užtikrina ne tik ligų diagnostiką, bet ir jų prevenciją. Reguliarūs vizitai pas ginekologą padeda laiku aptikti ne tik kiaušidžių, bet ir kitus reprodukcinės sistemos sutrikimus. Lietuvoje moterims rekomenduojama lankytis pas ginekologą bent kartą per metus, ypač po 40 metų – kai kiaušidžių vėžio rizika pradeda didėti.
Gydymo galimybės
Kiaušidžių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose stadijose gali būti taikomas chirurginis gydymas, o vėlesnėse – chemoterapija arba imunoterapija. Anksti nustatytos ligos atveju išgyvenamumas gali siekti iki 90 %, tačiau vėlesnėse stadijose šis rodiklis sumažėja iki 30 % (SAM, 2020).
Kaip sumažinti riziką?
Nors kiaušidžių vėžio rizikos visiškai pašalinti negalima – tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti riziką.
- Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kontraceptikų vartojimas mažina kiaušidžių vėžio riziką.
- Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė padeda palaikyti bendrą sveikatą.
- Jei šeimos istorijoje yra buvę onkologinių ligų – verta pasitarti su ginekologu dėl papildomų tyrimų.
Kiaušidžių vėžys yra rimta liga, tačiau ankstyva diagnostika ir sąmoningas požiūris į sveikatą gali padėti ją aptikti ir gydyti efektyviau. Reguliarūs vizitai pas ginekologą ir pažangios diagnostikos galimybės užtikrina, kad vis daugiau moterų Lietuvoje ligą pastebi ankstyvose stadijose.
