Kibernetinis saugumas dirbtinio intelekto eroje

Dar prieš kelerius metus sukčiavimo laišką dažnai išduodavo keista kalba, gramatinės klaidos ar akivaizdžiai įtartinas siuntėjas. Dirbtinis intelektas šį pranašumą sparčiai mažina. Įtikinamam tekstui sukurti nebereikia puikiai mokėti kalbos, o balsą, vaizdą ar bendravimo stilių galima imituoti vis tiksliau.

Dėl to kibernetinis saugumas įžengė į etapą, kuriame keičiasi ne tik atakų metodai, bet ir pati gynybos logika. Tas pats dirbtinis intelektas, kuris padeda automatizuoti sukčiavimo schemas, naudojamas kibernetinių grėsmių analizei, sistemų stebėsenai ir greitesniam incidentų aptikimui.

Dirbtinis intelektas keičia abi kibernetinio saugumo puses

Kibernetinė ataka nebūtinai prasideda sudėtingu bandymu įsilaužti į įmonės sistemas. Pasak Baltneta kibernetinio saugumo specialistų, kartais pakanka vieno darbuotojui atsiųsto laiško. Dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti sklandesnius, konkrečiam gavėjui pritaikytus tekstus bei imituoti siuntėjus, todėl tradiciniai sukčiavimo požymiai tampa sunkiau pastebimi.

Dar daugiau iššūkių kelia sintetinis balsas ir vaizdas. Sukčiavimo scenarijuje gali būti imituojamas vadovo balsas ar kuriamas vaizdo įrašas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo tikras. Įmonėms tai reiškia, kad informacijos saugumo procesai turi apimti ne tik kompiuterių ir tinklo apsaugą, bet ir aiškius svarbių veiksmų patvirtinimo metodus ir politiką.

Kita vertus, dirbtinio intelekto technologijos stiprina ir gynybos galimybes. Jos gali padėti analizuoti didelius duomenų kiekius, ieškoti neįprasto sistemų elgesio, nustatyti galimus pažeidžiamumus ir greičiau įspėti apie incidentus. Saugumo operacijų centras, naudodamasis įvairiais įrankiais, gali pasitelkti automatizuotą analizę, kad ekspertų dėmesys pirmiausia būtų nukreiptas į didžiausią riziką keliančias grėsmes. Plačiau apie verslui sukurtus kibernetinio saugumo įrankius ir paslaugas skaitykite čia: https://www.balt.net/nis2/.

Kibernetinio saugumo mokymai tampa svarbesni keičiantis sukčiavimo metodams

Techninės apsaugos priemonės negali pašalinti visų rizikų, jei darbuotojas pats suteikia prieigą sukčiui. Todėl kibernetinio saugumo mokymai turi keistis kartu su pačiomis grėsmėmis. Vien perspėjimo neatidaryti nežinomų nuorodų šiandien nebeužtenka.

Darbuotojams svarbu mokėti atpažinti neįprastus prašymus, net jeigu žinutė atrodo parašyta kolegos ar vadovo. Įtarimą gali kelti prašymas skubiai pervesti pinigus, perduoti prisijungimo duomenis ar apeiti įprastą įmonės procesą. Tokiose situacijose saugumo kultūrą kuria paprasta taisyklė: jautrūs veiksmai patvirtinami kitu, iš anksto sutartu kanalu.

Reguliarūs mokymai ir realistiškos incidentų simuliacijos leidžia darbuotojams susipažinti su naujais atakų metodais praktiškai. Kibernetinio saugumo srityje žmogus išlieka svarbia gynybos dalimi, todėl technologijų pažanga nemažina mokymų reikšmės, o ją didina.

Duomenų apsauga neapsiriboja vien technologijomis

Augant dirbtinio intelekto naudojimui, įmonėms tenka spręsti ir kitą klausimą – kokie duomenys patenka į naudojamas sistemas. Darbuotojas gali įkelti dokumentą į DI įrankį norėdamas greičiau jį apibendrinti, tačiau dokumente gali būti klientų, darbuotojų ar konfidencialių verslo duomenų.

Todėl duomenų apsauga turi būti įtraukta į organizacijos dirbtinio intelekto naudojimo strategiją. Įmonėms reikalingos aiškios taisyklės, apibrėžiančios, kokius įrankius leidžiama naudoti ir kokios informacijos į juos negalima kelti. Čia reikia atsižvelgti į BDAR, kai tvarkomi asmens duomenys ir kalbame į duomenų apsaugą. Nauja technologija nepanaikina jau galiojančių teisinių reikalavimų.

Svarbus tampa ne vien atakų stabdymas, bet ir duomenų valdymas, prieigos kontrolė, sistemų auditas bei incidento valdymo protokolai. Kuo daugiau informacinių procesų automatizuojama, tuo svarbiau žinoti, kur keliauja organizacijos informacija ir kas gali ją pasiekti.

Kibernetinio saugumo centras ir nuolatinė stebėsena tampa gynybos dalimi

Šiuolaikinės kibernetinės grėsmės gali vystytis greitai, todėl vienkartinis saugumo auditas neparodo viso vaizdo. Reikalinga nuolatinė sistemų, tinklų ir incidentų stebėsena, pažeidžiamumų vertinimas bei aiškus reagavimo planas. Įmonės vidaus ar išorinis kibernetinio saugumo centras šiame procese gali padėti centralizuoti grėsmių stebėjimą ir reagavimą į įtartiną veiklą.

Dirbtinis intelektas tokios gynybos nepakeičia, tačiau gali ją sustiprinti. Automatizuota analizė padeda greičiau apdoroti saugumo signalus, o specialistai gali daugiau dėmesio skirti tyrimui ir sprendimams, kuriems būtinas kontekstas bei žmogaus vertinimas.

Dirbtinio intelekto eroje kibernetinė gynyba tampa nuolatiniu procesu. Keičiasi atakų įrankiai, atsiranda naujų pažeidžiamumų ir tobulėja apsaugos technologijos. Organizacijoms svarbiausia ne bandyti numatyti kiekvieną būsimą grėsmę, o kurti sistemas ir saugumo kultūrą, gebančias prie jų prisitaikyti.