14 gegužės, 2021
Gabija Bujokaitė

Kinematografas Saulius Lukoševičius: „Garsinti Lietuvos vardą – didžiulė garbė bet kuriam kūrėjui“

Saulius Lukoševičius / asmeninio archyvo nuotr.

Kiek išdrįstumėte padaryti dėl svajonės įgyvendinimo? Daug dirbti, mokytis, galbūt paaukoti laisvalaikį? Iš Vilkaviškio kilęs kinematografas Saulius Lukoševičius dėl svajonės studijuoti geriausioje kino operatorių mokykloje visame pasaulyje stengėsi ne vienerius metus, o galų gale, prie jos įgyvendinimo prisidėti paprašė ir norinčių tai padaryti tautiečių. „Aš žinojau, kad nepabandyti tiesiog negalėjau“,- mintimis dalinasi Saulius, pasakodamas apie kelią svajonės link.

Kuo Jus žavi kino operatoriaus darbas ir kokius iššūkius kelia?

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkau šią profesiją yra dėl to, kad mane žavi komandinis darbas – juk filmo vienas nepadarysi. Taip pat – išgyvenimai, kuriuos patiri per visą filmo sukūrimo procesą: nuo pat ankstyvos idėjos atsiradimo pradžios, nuožmaus ruošimosi, filmavimo, iki finalinio etapo kai išleidi filmą į pasaulį ir lauki žiūrovų verdikto. Su kiekvienu filmu atsiranda naujų iššūkių, nes kiekvienas projektas vis kitoks. Šiame darbe visiškai nėra rutinos.

Koks yra Jūsų svajonių filmas, prie kurio kūrimo norėtumėte prisidėti?

Tiesą pasakius, nežinau ar galėčiau įvardinti, koks yra mano svajonių filmas. Kiekvienas projektas atveria naujas duris, visada išmoksti kažką naujo. Bet galiu pasakyti, kad man patinka tiek žiūrėti, tiek kurti „žemiškas“ istorijas, kuriose galiu susitapatinti su filmo personažais ir patirti emocinius išgyvenimus. Dėl šios priežasties save matyčiau labiau draminio žanro kategorijoje, tačiau apsiriboti nenoriu. Ypač dėl to, kad mėgstu filmuoti dokumentinius projektus, kurie suteikia didžiausią vidinį pasitenkinimą.

Kaip vyksta Jūsų paties mokymosi procesas? Iš kur semiatės idėjų, įkvėpimo?

Šioje profesijoje mokymosi procesas niekada nesustoja, jis vyksta visą gyvenimą. Kaupi patirtį su projektais, o ji kiekvieną kartą yra skirtinga.

Po kino operatoriaus studijų Lietuvoje, padirbęs industrijoje aštuonerius metus, nusprendžiau vėl pastudijuoti. Šįkart pasirinkau magistro studijas geriausioje kino operatorių mokykloje visame pasaulyje – Amerikos Filmų Institute (AFI), Los Andžele. Šis didžiulis pokytis mano gyvenime privertė palikti komforto zoną ir vėl grįžti prie studento statuso. Tai buvo vienas didžiausių, svarbiausių ir geriausių žingsnių mano gyvenime. Amerikos Filmų Institute sutikau nuostabius talentus iš viso pasaulio, įgavau naujų žinių besimokydamas iš pačių geriausių. Pradėjęs filmuoti, po truputį atsistojau ant kojų naujoje, pačioje didžiausioje filmų industrijoje visame pasaulyje.

Ko reikia jaunajam kūrėjui, pavyzdžiui, dalyvaujančiam „Išmaniojo miesto“ projekte ir prisidedančiam prie ateities miestų Lietuvoje kūrimo, kad būtų pastebėti jo darbai?

Sutikti bendraminčius, su kuriais vyktų natūralus augimo, tobulėjimo procesas. Žmones, su kuriais smagu dirbti. Tuomet tai jaučiasi ne kaip darbas, tačiau vienas malonumas. Nors tai ilgas, daug metų trunkantis procesas, tačiau tokiuose projektuose savęs įdėsi 200 % ir anksčiau ar vėliau būsi pastebėtas.

Dėl savo svajonės įgyvendinimo išdrįsote paprašyti ir kitų žmonių pagalbos. Ką galite patarti jauniesiems kūrėjams, stingantiems tos drąsos?

Aš turėjau vieną tikslą – išvažiuoti studijuoti į AFI bet kokia kaina. Dėl to man nebuvo svarbu, ką kiti pasakys. Aš žinojau, kad nepabandyti tiesiog negalėjau, nes galbūt dėl to būčiau graužęsis visą savo gyvenimą. Kiekvienas turime žiūrėti savęs, kiekvieno mūsų kelionė yra individuali su skirtingais tikslais, poreikiais. Tik pats sau gali juos išsikelti ir judėti jų link.

Ką Jums pačiam reiškia Lietuva ir jos garsinimas per savo darbus?

Didžiuojuosi, kad esu iš Lietuvos, iš mažo miestelio, pavadinimu Vilkaviškis. Manau tai tikrai turėjo įtakos, kad taip toli pavyko nukeliauti. Mano tikslas – kad kuriamus filmus pamatytų kuo daugiau žiūrovų, o apdovanojimai niekada nebuvo pirmenybė. Be abejonės man smagu, kad savo darbais galiu garsinti Lietuvos vardą, tai didžiulė garbė bet kuriam kūrėjui.


Kupiškio restauruota sinagoga
22 sausio, 2022

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.) savivaldybių skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršijo […]

22 sausio, 2022

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sausio 22 d. lankėsi Kaune, kur prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros […]

22 sausio, 2022

Marijampolė pagrįstai didžiuojasi savo nuostabiais parkais, svetingais gyventojais, besikuriančiomis jaunomis šeimomis ir sėkmingu verslu.  Vis dažniau žmonės renkasi laisvalaikį leisti […]

21 sausio, 2022

Panevėžio miesto savivaldybė kviečia bendruomenę apžiūrėti ir įvertinti pateiktas skulptūros-meninio akcento, skirto žymaus Panevėžio kraštiečio Juozo Zikaro 140-ųjų gimimo metinių […]

Telšių Džiugo gimnazijos mokiniai
21 sausio, 2022

Šiemet antrąjį kartą startavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) iniciatyva „priARTėk“, kuri vyks iki pat kovo pabaigos. Projekto metu Lietuvos meno […]

20 sausio, 2022

Nors didysis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ titulo metų renginys suplanuotas šeštadienį, sausio 22 d., nekantriausieji jau žengė pirmuosius […]

19 sausio, 2022

Knyga „Matilda Olkinaitė. The Unlocked Diary: Collected Works“ („Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis: kūrybos rinktinė“) pasauliniame konkurse „Tokyo Type Directors Club […]

Paulius Kunčinas
19 sausio, 2022

Prozininkas, poetas, vertėjas, eseistas Jurgis Kunčinas, prieš 75-erius metus sausio 13-ąją „gimęs po karo (Alytaus) miestely“, savo gyvenimu ir kūryba […]

17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]