Kinijos sprendimas stabdyti dalelių greitintuvo mega projektą pradžiugino CERN
Kinijai nusprendus stabdyti didžiulį dalelių greitintuvo projektą atsiveria galimybė užtikrinti konkurencinio Europos plano įgyvendinimą, teigia branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikos laboratorijos vadovas.
Prieš dešimtmetį Kinija paskelbė planuojanti statyti 100 kilometrų ilgio žiedinį elektronų-pozitronų greitintuvą (angl. Circular Electron Positron Collider (CEPC)) – didžiausią pasaulyje dalelių greitintuvą.
Tačiau Pekinas projektą neseniai sustabdė, nedideliam žurnalistų būriui pranešė CERN generalinė direktorė Fabiola Gianotti.
Kinijos CEPC būtų kur kas didesnis už šiuo metu pasaulyje didžiausią CERN didįjį hadronų greitintuvą (LHC), kuriame dalelės susiduria viena su kita fenomenaliu greičiu.
27 kilometrų ilgio protonų srautų žiedinis tunelis, esantis 100 metrų gylyje Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje, be kita ko, buvo naudojamas Higgso bozono egzistavimui įrodyti.
Dieviškąja vadinamos dalelės atradimas 2012-aisiais praplėtė mokslo supratimą apie tai, kaip dalelės įgyja masę.
CERN, kurios pagrindiniai biurai taip pat yra išsidėstę palei sieną šalia Ženevos, siekia išsiaiškinti, iš ko sudaryta visata ir kaip ji veikia.
Planuojama, kad LHC turėtų baigti darbą apie 2040 m., todėl CERN svarsto galimybę pastatyti kur kas didesnį greitintuvą, kad mokslininkai galėtų toliau plėsti žinių ribas.
Tamsiosios materijos paieškos
Planuojamo Ateities žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider, FCC) apskritimo ilgis būtų 91 km, vidutinis gylis – 200 metrų.
Mokslininkų teigimu, įprasta materija – žvaigždės, dujos, dulkės, planetos ir visa, kas yra jose – sudaro tik penkis procentus visatos.
FCC sieks atskleisti, kas sudaro likusius 95 proc. visatos energijos ir materijos – vadinamąją tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją, kurių mokslininkai dar nėra stebėję tiesiogiai.
Šis milžiniškas projektas, kurio vertė siekia apie 17 mlrd. JAV dolerių, dar laukia 25 CERN valstybių narių pritarimo.
F. Gianotti paskelbė, kad organizacijos sprendimų priėmėja – CERN taryba – „lapkričio 7 d. pateikė labai teigiamą nuomonę“ dėl galimybių studijos, kuri apima geologinius, teritorinius, technologinius, mokslinius ir finansinius aspektus.
„Jei viskas klostysis gerai, projektas galėtų būti patvirtintas 2028 m.“, – pridūrė ji.
Kritikai FCC, kuris galėtų pradėti veikti iki 2040 m. pabaigos, laiko pertekliniu, ypač tuo atveju, jei Kinija vykdytų panašius tyrimus panašaus dydžio žiediniame tunelyje pigiau.
Tačiau Kinijai sustabdžius projektą CERN šios kliūties nebelieka.
Atsivėrusi galimybė
„Kinijos mokslų akademija, kuri vykdo projektų atranką, nusprendė duoti žalią šviesą mažesniam ir mažiau energijos naudojančiam greitintuvui, o ne didesniam CEPC, kuris tiesiogiai konkuruoja su CERN“, – sakė F. Gianotti.
Kinijos mokslų akademijos Aukštosios energijos fizikos instituto vadovas Wangas Yifangas patvirtino AFP, kad CEPC nebuvo įtrauktas į kitą penkerių metų planą.
„Ketiname vėl pateikti CEPC svarstyti 2030 m., nebent FCC bus oficialiai patvirtintas iki to laiko, tuomet sieksime prisijungti prie FCC ir atsisakysime CEPC“, – sakė jis.
F. Gianotti manymu, „tai yra puiki proga: pirma, jei kinų projektas būtų buvęs patvirtintas, jis tikriausiai būtų pradėtas įgyvendinti daug anksčiau nei FCC“.
„Dar viena įdomi žinia yra ta, kad jei FCC projektas bus patvirtintas, kinai atsisakys savo projekto ir pradės bendradarbiauti su mumis“, – teigė CERN vadovė italė, kurios penkerių metų kadencija baigiasi gruodžio gale.
F. Gianotti jos poste pakeis britų fizikas Markas Thomsonas.
Tačiau Kinijos sprendimas suteikė argumentą vietinius FCC priešininkus vienijančiai CO-CERNes aplinkosaugininkų grupei, kuri baiminasi didelių kasimo darbų pasekmių. Pasak jos, jei supergreitintuvas „tikrai turėtų mokslinę vertę, Kinija neabejotinai nebūtų jo atsisakiusi“.
