Kita stotelė: ES gerovės vidurkis
Lietuvos ekonomikos garvežys judėjo sparčiausiai iš visų naujų Europos Sąjungos narių, ir pagal BVP gyventojui pasiekė 81 proc. bendrijos vidurkio. Pagreitis džiugina, tačiau horizonte kaupiasi debesys, galintys sukliudyti pasiekti išsvajotą stotelę – ES vidurkį.
Lietuvos Banko duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenkanti BVP dalis pagal perkamosios galios paritetą 1995 m. siekė vos 33 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Nuo 33 proc. iki 81 proc. per 24 metus – įspūdingas 2009-2012 m. krizės metu prikimusio Baltijos tigro riaumojimas.
Visgi, Lietuvos Bankas prognozuoja, kad Europos Sąjungos vidurkį pasieksime tik 2042 m., o kai kurie ekspertai kalba net ir apie galimą „atkritimą“. Vis garsiau kalbama, kad paskutinei kelionės atkarpai galime pritrūkti kuro ir ilgam įstrigti pusiaukelėje.
Lietuvai jau dabar reikia ieškoti savo unikalaus sėkmės recepto. 2019 m. lapkritį atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 25 proc. lietuvių mokesčius nurodo kaip didžiausią iššūkį šaliai. Visoje Europos Sąjungoje mokesčius kaip iššūkį nurodo vos 8 proc. bendrijos piliečių.
Paradoksalu, tačiau kartu norime mažų mokesčių ir gerovės valstybės. Šiuo atveju teks rinktis, o elgesio ekonomika mums sako, jog labiau tikėtina, kad žmonės rinksis gerovę (perskirstymą) dabar, nei labiau sunokusius vaisius (didesnį BVP vienam gyventojui) ateityje.
Jau dabar vertėtų ieškoti vidinių resursų ekonomikos augimui, o tokių turime. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos eksportas, o ypač paslaugų, kaip logistikos ar IT, buvo vienu pagrindiniu šalies augimo ramsčių. Smulkus ir vidutinis verslas, sudarantis absoliučią daugumą Lietuvos įmonių, augina raumenis ir aptarnauja vidaus ir užsienio rinkas.
Tačiau ir čia susiduriame su problemomis. 2019 m. pabaigoje Europos Komisijos atlikta bendrijos įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse – išskyrus Baltijos valstybes – bankų noras finansuoti verslą sustiprėjo. Čia turėtų pradėti skambėti pavojaus varpai.
Tą patvirtina ir Lietuvos Banko duomenys. Lietuvoje veikiančių bankų paskolų įmonėms portfelis 2019 m. lapkritį siekė ir 8 mlrd. 637 mln. eurų, tuo tarpu spalį – 8 mlrd. 732 mln. eurų. T.y. bankų paskolų portfelis įmonėms per mėnesį sumažėjo beveik 100 mln. eurų.
Nišą netrunka užpildyti alternatyvaus finansavimo tiekėjai, pavyzdžiui, faktoringo (sąskaitų finansavimo) bendrovės. Tarptautinė nepriklausomas faktoringo įmones vienijančios organizacijos FCI duomenimis, Lietuvoje faktoringo apyvarta 2018 m. augo 22 proc., nuo 3 mlrd. EUR iki 3,6 mlrd. EUR. Bendrovės „Faktoro“ surinkti duomenys rodo, kad rinkos augimas 2019 m. buvo dar spartesnis, ir 2020 m. nė kiek nesustos.
Tačiau bene svarbiausias resursas, kurį turi Lietuva, yra žmonės. Statistikos departamento duomenimis, po 28 m. pertraukos Lietuvos gyventojų skaičius 2019-aisiais pirmą kartą padidėjo. Kita vertus, 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė. Tai reiškia, jog ir toliau prarandame darbingus piliečius. Kartu su reformų pelkėje įstrigusia švietimo sistema, turime nemažą problemą, kuri ypač aštrės skaitmeninės ekonomikos amžiuje.
Apibendrinant, galime pasidžiaugti, kad pagreitį įgavęs Lietuvos ekonomikos garvežys važiuoja teisinga linkme. Tačiau ant į ES vidurkio stotelę vedančių bėgių yra daug akmenų ir įkalnių, kuriems turime ruoštis jau dabar.
