5 gegužės, 2021
Lietuvos statistikos departamentas

Klaipėdoje – brangesnis maistas, Vilniuje – paslaugos

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o beveik dviem eurais. O pigiausia būtų gyventi Šiauliuose. Tačiau pajamos šiame mieste taip pat atitinkamai mažesnės.

Statistikos departamentas kiekvieną mėnesį skelbia populiariausių produktų vidutines mažmenines kainas. Populiariausių prekių ir paslaugų krepšelį sudaro 111 pozicijų, o bendra vidutinė jo vertė – apie 774 EUR.

Rikiuojant didžiuosius šalies miestus pagal bendrą populiariausių prekių bei paslaugų kainų vidurkį, brangiausia gyventi – Vilniuje. Populiariausių prekių ir paslaugų krepšelio vertė sostinėje siekia 832 EUR.

Kiti miestai – Kaunas (806 EUR), Klaipėda (715 EUR), Panevėžys (707 EUR) ir Šiauliai (649 EUR).

Tačiau nebūtinai Šiauliuose viskas daug pigiau. Brangiau nei kitų didmiesčių gyventojams šiauliečiams tenka mokėti ir už šaltą vandenį. Šiame mieste kubinis jo metras kainuoja 1,06 EUR. Kaune šalto vandens kaina – 0,62 EUR už kubinį metrą, uostamiestyje – 0,86 EUR. Vilniuje ir Panevėžyje už šaltą vandenį kovą atitinkamai reikėjo mokėti po 0,64 ir 0,68 EUR.

Karštas vanduo kovą brangiausiai kainavo klaipėdiečiams. Už kubinį metrą karšto vandens jie mokėjo 5,29 EUR, o kauniečiai – 3,63 EUR, panevėžiečiai – 4,24 EUR.

Klaipėdiečiai daugiau nei kitų šalies didmiesčių gyventojai moka ir už naudojimąsi miesto transportu.

Vienkartinis autobuso bilietas uostamiestyje vidutiniškai kainuoja 1 EUR, Panevėžyje – 0,52, Šiauliuose – 0,60, Kaune – 0,70, sostinėje – 0,78 EUR.

Tačiau už kelionę taksi automobiliu daugiausia tektų mokėti Panevėžyje. Kelionė taksi dienos metu iki 5 kilometrų šiame mieste kovą vidutiniškai kainavo apie 4 EUR. Pigiausiai tokį patį atstumą dienos metu taksi galima įveikti Vilniuje – vidutiniškai už 3,34 EUR.

Tačiau sostinės centre – brangiausias automobilių statymas mokamose vietose. Už valandai paliktą automobilį Vilniuje kovą vidutiniškai reikėjo mokėti 1,23 EUR, o Panevėžyje ir Šiauliuose – po 0,30 EUR.

Vilniuje brangiausios ir automobilių plovyklų paslaugos. Nuplauti mašiną automatinėje plovykloje praėjusį kovą sostinėje vidutiniškai kainavo 9,66 EUR. Pigiausia ši paslauga buvo Šiauliuose (7,50 EUR).

Sostinės gyventojams daugiau kainuoja ir rūpinimasis savo sveikata.

Pavyzdžiui, apsilankymas pas gydytoją kardiologą šalies didmiesčių gyventojams vidutiniškai kainuoja 65,52 EUR, o vilniečiams už vizitą pas šį specialistą tenka pakloti 84,44 EUR.

Vieno danties plombavimas helio plomba Vilniuje kišenę taip pat patuština labiau nei kituose didžiuosiuose miestuose. Kovą vidutinė šios paslaugos kaina Lietuvoje buvo 52 EUR, o Vilniuje – 65,33 EUR. Plombuoti dantis pigiausia buvo Šiauliuose (42,90 EUR) ir Panevėžyje (44,71 EUR).

Nuvykus į Šiaulius galima ir pigiau apsikirpti. Vyrų modelinis kirpimas vidutiniškai čia kainavo 12,80 EUR (į kainą įėjo ir galvos plovimas bei šukavimas naudojant plaukų modeliavimo priemones), o Vilniuje – 16,70 EUR.

Šiauliuose pigesnės ir grožio procedūros moterims. Šiame mieste vidutinė kirpimo kaina –17,50 EUR, o Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 23,80 ir 23,40 EUR.

Už dienos pietus daugiausia tektų mokėti taip pat Klaipėdoje (vidutiniškai – 5,70 EUR), pigiausiai jie kainuotų Panevėžyje – 4,53 EUR, o Vilniuje – 4,71 EUR.

Už 70 tam tikrų grupių maisto produktų krepšelį daugiausia sumokėtų klaipėdiečiai – apie 168 EUR. Panevėžyje tokių pačių prekių grupių krepšelis kainuotų 166 EUR. O štai Šiauliuose – 156 EUR.

Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė atkreipė dėmesį, kad kainos renkamos siekiant apskaičiuoti bendrą vartotojų kainų ir atskirų vartojimo prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčius, o ne nustatyti vidutinį jų lygį. Miestuose gali skirtis atrenkamų kainoms registruoti paslaugų ir produktų asortimentas. Mažesniuose miestuose gali būti atrenkamos pigesnės tos pačios grupės prekės nei didmiesčiuose. Arba atvirkščiai – nesant konkurencijos tam tikros paslaugų ar prekių kainos tam tikruose miestuose aukštesnės nei kitur.

Žinoma, daug kas priklauso ir nuo gyventojų perkamosios galios. Šalies didmiesčiuose fiksuojamas vidutinis darbo užmokestis labai skiriasi. Sostinėje jis paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1674 EUR, Kauno apskrityje – 1534, Klaipėdoje – 1457, Panevėžyje – 1316, Šiauliuose – 1301 EUR.


Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
15 balandžio, 2024

Ar neužilgo netapsime tik vieno ar kelių miestų valstybe, jei pro pirštus žiūrėsime į regioninę politiką? Juk, kiekvienas nepritrauktas ir […]

15 balandžio, 2024

Nuo pirmadienio komerciniams Lietuvos oro vežėjams suteiktas leidimas vykdyti skrydžius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro erdvėje. „Nuo šiandien JAV rinka […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praneša, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir […]

11 balandžio, 2024

2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

11 balandžio, 2024

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai siekia investuoti į miesto infrastruktūros vystymą. Vis dėlto, pasak mero, daugiau nei […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų […]

10 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Trakuose pasveikino Tarptautinio transporto forumo (ITF), kuriam šiuo metu pirmininkauja Lietuva, aukšto lygio susitikimo […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]

10 balandžio, 2024

Įvairios apklausos bei tyrimai rodo, jog darbuotojai dažniau nei bet kada anksčiau svarsto pakeisti darbą. Per artimiausius kelerius metus tai […]

Elena Leontjeva
10 balandžio, 2024

4 dienų darbo savaitės idėja toliau užkariauja širdis ir protus, nepaisant – mažėjančio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nerimą keliančios geopolitinės […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) prasidėjo Technologijų vystymo centro statybos, balandžio 9 dieną statybvietėje įkasta simbolinė laiko kapsulė. VCIIP […]

9 balandžio, 2024

Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 […]

9 balandžio, 2024

Neseniai buvo paskelbti 2024 m. greitosios „Eurobarometro“ apklausos „Viešoji nuomonė ES regionuose“ rezultatai. Ši apklausa reguliariai yra vykdoma kas trejus […]

Kristina Krupavičienė. ELTA / Dainius Labutis
9 balandžio, 2024

Lietuvos Konstituciniam teismui priėmus sprendimą leisti dėl svarbių priežasčių pasitraukti iš privačių pensijų fondų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ šiemet nusprendė pakeisti įprastą komandų formavimo ir stiprinimo programą, į ją įtraukdama dronų gamybos mokymus. […]