9 kovo, 2015
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Klaipėdos mieste atliktas aplinkos monitoringas

2014 m. Klaipėdos mieste atliktas oro kokybės, triukšmo, dirvožemio, paviršinių vandens telkinių, maudyklų vandens ir miesto želdinių monitoringas.

Aplinkos oro tyrimai atlikti 23 vietose, kuriose nustatyti azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido ir kietųjų dalelių kiekiai. Klaipėdos mieste 2014 m. II ketv. azoto oksidams nustatyta 1 metų ribinė vertė viršyta 4 taškuose: Mokyklos g. prie “Saulėtekio” pagr. mokyklos, H. Manto g. – Daukanto g. sankryžoje, Šilutės plente prie Šiaulių g. gyvenamųjų namų ir Šilutės plente ties Kuncų g. gyvenamaisiais namais. Aukščiausia azoto oksidams koncentracija buvo užfiksuota prie “Saulėtekio” vidurinės mokyklos, kuri atitinkamai siekė 49,10 μg/m3. Aukščiausia sieros dioksido koncentracija (7,57 μg/m3) aplinkos ore 2014 m. I ketv. buvo užfiksuota H. Manto g. – Daukanto g. sankryžoje. Tuo tarpu didžiausia anglies monoksido koncentracija aplinkos ore per tris 2014 m. ketvirčius užfiksuota Upelio ir Nendrių gatvės sankryžoje prie gyvenamųjų namų (1,48-2,12 mg/m3), kuri neviršijo nustatytos ribinės vertės (10 mg/m3). 2014 m. kietųjų dalelių koncentracija kito nuo 9,57 iki 47,11 μg/m3, bet ribinė vertė (50 μg/m3) nebuvo viršyta.

Pastebėta, kad nuolatos didėjantis automobilių skaičius, transporto infrastruktūros plėtra yra pagrindinis faktorius, įtakojantis Klaipėdos miesto aplinkos oro kokybės rodiklius. Savarankiškai kietu kuru besišildantys privačių namų savininkai taip pat neigiamai įtakoja aplinkos oro kokybę. Tuo tarpu siekiant sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore, reikėtų jau nuo pat pavasario vykdyti asfaltuotų gatvių važiuojamosios dalies vakuuminį valymą ir plovimą. Už statybos priežiūrą atsakingiems asmenims reikėtų mažinti purvo, atliekų ir statybinių medžiagų nubyrėjimo ar jų išnešimo nuo automobilių ratų į gatves kiekį iš statybos darbų aikštelių. Išasfaltuoti įvažiavimai į statybų aikšteles arba reguliariai vykdomas gretimos gatvės dangos drėkinimas ar plovimas be jokios abejonės teigiamai prisidės prie aplinkos oro kokybės.

Vykdant aplinkos triukšmo monitoringą buvo siekiama atlikti aplinkos triukšmo matavimus ir planuoti priemones, kurios padėtų išvengti, sumažinti ar apsaugoti visuomenę nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio. Tyrimai atlikti 42 vietose, kuriose 2014 m. gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ekvivalentinis (vidutinis) triukšmo lygis kito nuo 42,6 dBA iki 77,0 decibelų (dBA). Didžiausias triukšmo lygis išmatuotas S.Neries gatvėje prie vaikų ligoninės, Taikos prospekte prie poliklinikos, Jūrininkų prospekte ties Mogiliovo g., šiaurinėje Rimkų gyvenvietės dalyje, pravažiuojant įvairioms transporto priemonėms. Pastebėta, kad aukščiau pateiktose tyrimo vietose triukšmas viršytas dienos metu, vakaro metu ir naktį nustatytas ribinis triukšmo dydis.

Triukšmo mažinimo priemonės: tylesnės transporto priemonės, tylesnė kelio danga, tylesnės padangos, geležinkelio bėgių ir ratų priežiūra, tylesnės stabdžių trinkelės, tylesni įrenginiai ir pan. Galima būtų teigti, kad triukšmo mažinimo priemonės šaltiniuose ar arčiausiai jų yra pačios efektyviausios. Triukšmo mažinimas jo sklidimo kelyje taip pat gali būti pakankamai veiksminga priemonė, kurios apimtų saugančių nuo triukšmo sienų, užtvarų ar pylimų statybą.

Dirvožemio monitoringas buvo vykdomas siekiant ištirti dirvožemio taršą ir teikti informaciją, reikalingą priimant svarbius miesto bendruomenei sprendimus, atlikti dugno nuosėdų tyrimus, kurių pagalba būtų galima nustatyti antropogeninės taršos teršalų koncentracijų dugno nuosėdose vertes ir įvertinti esamą situaciją.

Išnagrinėjus per 100 Klaipėdos mieste esančių paplūdimių ir maudyklų, teritorijų prie mokymo ir sveikatos apsaugos įstaigų, parkų bei skverų bei LEZ teritorijoje esančių vandentakų dugno nuosėdų monitoringo taškų tyrimo rezultatus nustatyta, kad identifikuotos sunkiųjų metalų, naftos produktų ir neorganinių junginių koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Paminėtina, jog naftos angliavandenilių koncentracijos tik trijuose iš visų tirtų vietų buvo aptiktos šiek tiek didesnės nei teisės aktuose numatytos ribinės vertės. Galima teigti, kad Klaipėdos mieste egzistuojantys antropogeninės kilmės taršos šaltiniai didelės neigiamos įtakos tirtiems viršutiniams dirvožemio sluoksniams nedaro.

Paviršinių vandens telkinių monitoringo tikslas buvo nustatyti vandens telkinių būklę, cheminių medžiagų kiekį, jų koncentracijos pokyčius, antropogeninės taršos mastą ir poveikį telkinių būklei. Dėl šios priežasties gegužės – rugsėjo mėnesiais Mumlaukio ežere, Danės upėje aukščiau Klaipėdos, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale atlikti vandens tyrimai. Labiausiai užterštas Mumlaukio ežeras, kuriame nustatytos didžiausios bendrojo azoto, amonio, fosfatų koncentracijos, manytina dėl vykdyto dumblo iškasimo darbų. Danės upėje nustatytos didžiausios nitritų ir nitratų koncentracijos, galimai dėl atnešamos taršos iš rajonų. Bakteriologinis užterštumas nustatytas Danės upėje aukščiau Klaipėdos, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale. Didžiausi fitoplanktono gausumai ir biomasės užfiksuoti Trinyčių tvenkinyje.

Pastebėta, kad biogeninių medžiagų prietakos ir makrofitinės augalijos kontrolė (periodiškai šienaujant antvandeninę augaliją ir pašalinant ją iš vandens telkinio) yra žymiai pigesnės ir ekologiniu bei bioįvairovės apsaugos požiūriu labiau priimtinos priemonės nei mechaninis ežerų, tvenkinių valymas (dugno nuosėdų siurbimas).

Maudyklų monitoringo tikslas buvo nustatyti ir prižiūrėti maudyklų vandens kokybę, siekiant išsaugoti ir pagerinti maudyklų būklę, sudaryti saugias sąlygas žmonių sveikatai. Periodiškai tirta Smiltynės II, Melnragės II ir Girulių bendrojo paplūdimio maudyklų vandens kokybė. Nustatyta, kad visų maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmės neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ nustatytų maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmių.

Želdinių būklės monitoringo tikslas buvo stebėti, įvertinti natūralios ir antropogeniškai sąlygotos augalijos kaitų pagrindines tendencijas, rūšių ir bendrijų įvairovės pokyčius. Įvertinta augalų rūšių įvairovė bei nustatyti kiekybiniai parametrai 11 Klaipėdos mieste esančių parkų ir skverų. Pastebėta, kad Klaipėdos parkuose ir skveruose ypač jaučiamas spygliuočių medžių trūkumas. Siūloma plėtoti maumedžių, kėnių, pušų genties atstovų asortimentą. Nerekomenduotina plėsti uosialapių klevų, trapiųjų gluosnių, paprastųjų šermukšnių, kai kuriais atvejais ir mažalapių liepų populiacijos parkuose ir skveruose.

Apibendrinus 2014 m. vykdytą Klaipėdos miesto aplinkos monitoringą matyti, kad Klaipėdos gamtinės aplinkos kokybė yra vidutiniška – būdinga daugumai ES didmiesčių.


26 sausio, 2023

Šiandien vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Povilas Žagunis informavo tarybos narius, kad gauti gyventojų raštai, kuriuose Liūdynės, Velžio, […]

25 sausio, 2023

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką […]

24 sausio, 2023

Dėl žadą atimančio kadro jis gali ketvirtį kilometro šliaužti sniegu, valandų valandas kantriai laukti stingdančiame šaltyje, paras praleisti palapinėje miške […]

20 sausio, 2023

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė […]

Kuršių Nerija
17 sausio, 2023

Nuo sausio 17 d. įsigalioja aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos […]

Agnės Zabrynės nuotr.
17 sausio, 2023

Sausio 23 dieną, per rašytojos Ievos Simonaitytės gimtadienį, bus įteikta 37-oji literatūrinė šios autorės vardo premija. Apdovanojimas skiriamas už meniškai […]

Bibliotekos nuotr.
17 sausio, 2023

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialas 2023 m. sausio 14 d. kvietė kraštiečius į literatūrinę-kraštotyrinę-meninę popietę „Lietuvos unikalus lopinėlis […]

Pakluonių biokuro katilinė
16 sausio, 2023

UAB Gren Joniškis užbaigė remonto projektą ir įrengė dūmų kondensacinį ekonomaizerį Pakluonių biokuro katilinėje. Projektui paramą skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos […]

16 sausio, 2023

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. […]

16 sausio, 2023

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti Administracijos direktoriaus pareigas, Daiva […]

13 sausio, 2023

2023 m. sausio 10 d. popietę Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje vyko Leonardo […]

12 sausio, 2023

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus […]

11 sausio, 2023

Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo.  Įsteigtas naujas regioninis […]

10 sausio, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse išduodant statybą leidžiančius dokumentus. […]

3 sausio, 2023

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai primena, kad asbestas yra grupė iš šešių natūraliai gamtoje aptinkamų mineralų, kurio pluoštai […]

3 sausio, 2023

Pasitinkant naujuosius 2023 metus, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad jau nuo 2024 m. sausio 1 dienos įsigalios ES […]

30 gruodžio, 2022

Dar pavasarį UAB „Kautra” Druskininkuose pristačiusi pirmuosius du elektrinius autobusus, kuriuos pasiūlė lietuviško kapitalo įmonės „Altas Auto“ ir „Elinta Motors“, […]

28 gruodžio, 2022

Gausiai pasnigus, aptraukus storam ledui ar stipriau atšalus miestiečių žvilgsniai krypsta į miestuose žiemojančius paukščius. Kuo paukščiams patrauklios urbanizuotos teritorijos, […]

Žymnatas Morkvėnas, V. Ščiavinsko nuotr.
23 gruodžio, 2022

Šią savaitę vykusiame tarptautiniame gamtininkų pasitarime dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo aptarta rūšies būklė, planuojami apsaugos veiksmai tiek Europoje, tiek Afrikoje. […]

Alfonso Mažūno ir Ninos Puteikienės nuotr.
21 gruodžio, 2022

Klaipėdos centre liepos pabaigoje atidarytas lankymui laivas-muziejus „Sūduvis“, jau tapęs neatsiejamu uostamiesčio akcentu, keičia kursą ir tampa objektu, traukiančiu kultūrą. […]