9 kovo, 2015
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Klaipėdos mieste atliktas aplinkos monitoringas

2014 m. Klaipėdos mieste atliktas oro kokybės, triukšmo, dirvožemio, paviršinių vandens telkinių, maudyklų vandens ir miesto želdinių monitoringas.

Aplinkos oro tyrimai atlikti 23 vietose, kuriose nustatyti azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido ir kietųjų dalelių kiekiai. Klaipėdos mieste 2014 m. II ketv. azoto oksidams nustatyta 1 metų ribinė vertė viršyta 4 taškuose: Mokyklos g. prie “Saulėtekio” pagr. mokyklos, H. Manto g. – Daukanto g. sankryžoje, Šilutės plente prie Šiaulių g. gyvenamųjų namų ir Šilutės plente ties Kuncų g. gyvenamaisiais namais. Aukščiausia azoto oksidams koncentracija buvo užfiksuota prie “Saulėtekio” vidurinės mokyklos, kuri atitinkamai siekė 49,10 μg/m3. Aukščiausia sieros dioksido koncentracija (7,57 μg/m3) aplinkos ore 2014 m. I ketv. buvo užfiksuota H. Manto g. – Daukanto g. sankryžoje. Tuo tarpu didžiausia anglies monoksido koncentracija aplinkos ore per tris 2014 m. ketvirčius užfiksuota Upelio ir Nendrių gatvės sankryžoje prie gyvenamųjų namų (1,48-2,12 mg/m3), kuri neviršijo nustatytos ribinės vertės (10 mg/m3). 2014 m. kietųjų dalelių koncentracija kito nuo 9,57 iki 47,11 μg/m3, bet ribinė vertė (50 μg/m3) nebuvo viršyta.

Pastebėta, kad nuolatos didėjantis automobilių skaičius, transporto infrastruktūros plėtra yra pagrindinis faktorius, įtakojantis Klaipėdos miesto aplinkos oro kokybės rodiklius. Savarankiškai kietu kuru besišildantys privačių namų savininkai taip pat neigiamai įtakoja aplinkos oro kokybę. Tuo tarpu siekiant sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore, reikėtų jau nuo pat pavasario vykdyti asfaltuotų gatvių važiuojamosios dalies vakuuminį valymą ir plovimą. Už statybos priežiūrą atsakingiems asmenims reikėtų mažinti purvo, atliekų ir statybinių medžiagų nubyrėjimo ar jų išnešimo nuo automobilių ratų į gatves kiekį iš statybos darbų aikštelių. Išasfaltuoti įvažiavimai į statybų aikšteles arba reguliariai vykdomas gretimos gatvės dangos drėkinimas ar plovimas be jokios abejonės teigiamai prisidės prie aplinkos oro kokybės.

Vykdant aplinkos triukšmo monitoringą buvo siekiama atlikti aplinkos triukšmo matavimus ir planuoti priemones, kurios padėtų išvengti, sumažinti ar apsaugoti visuomenę nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio. Tyrimai atlikti 42 vietose, kuriose 2014 m. gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. ekvivalentinis (vidutinis) triukšmo lygis kito nuo 42,6 dBA iki 77,0 decibelų (dBA). Didžiausias triukšmo lygis išmatuotas S.Neries gatvėje prie vaikų ligoninės, Taikos prospekte prie poliklinikos, Jūrininkų prospekte ties Mogiliovo g., šiaurinėje Rimkų gyvenvietės dalyje, pravažiuojant įvairioms transporto priemonėms. Pastebėta, kad aukščiau pateiktose tyrimo vietose triukšmas viršytas dienos metu, vakaro metu ir naktį nustatytas ribinis triukšmo dydis.

Triukšmo mažinimo priemonės: tylesnės transporto priemonės, tylesnė kelio danga, tylesnės padangos, geležinkelio bėgių ir ratų priežiūra, tylesnės stabdžių trinkelės, tylesni įrenginiai ir pan. Galima būtų teigti, kad triukšmo mažinimo priemonės šaltiniuose ar arčiausiai jų yra pačios efektyviausios. Triukšmo mažinimas jo sklidimo kelyje taip pat gali būti pakankamai veiksminga priemonė, kurios apimtų saugančių nuo triukšmo sienų, užtvarų ar pylimų statybą.

Dirvožemio monitoringas buvo vykdomas siekiant ištirti dirvožemio taršą ir teikti informaciją, reikalingą priimant svarbius miesto bendruomenei sprendimus, atlikti dugno nuosėdų tyrimus, kurių pagalba būtų galima nustatyti antropogeninės taršos teršalų koncentracijų dugno nuosėdose vertes ir įvertinti esamą situaciją.

Išnagrinėjus per 100 Klaipėdos mieste esančių paplūdimių ir maudyklų, teritorijų prie mokymo ir sveikatos apsaugos įstaigų, parkų bei skverų bei LEZ teritorijoje esančių vandentakų dugno nuosėdų monitoringo taškų tyrimo rezultatus nustatyta, kad identifikuotos sunkiųjų metalų, naftos produktų ir neorganinių junginių koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Paminėtina, jog naftos angliavandenilių koncentracijos tik trijuose iš visų tirtų vietų buvo aptiktos šiek tiek didesnės nei teisės aktuose numatytos ribinės vertės. Galima teigti, kad Klaipėdos mieste egzistuojantys antropogeninės kilmės taršos šaltiniai didelės neigiamos įtakos tirtiems viršutiniams dirvožemio sluoksniams nedaro.

Paviršinių vandens telkinių monitoringo tikslas buvo nustatyti vandens telkinių būklę, cheminių medžiagų kiekį, jų koncentracijos pokyčius, antropogeninės taršos mastą ir poveikį telkinių būklei. Dėl šios priežasties gegužės – rugsėjo mėnesiais Mumlaukio ežere, Danės upėje aukščiau Klaipėdos, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale atlikti vandens tyrimai. Labiausiai užterštas Mumlaukio ežeras, kuriame nustatytos didžiausios bendrojo azoto, amonio, fosfatų koncentracijos, manytina dėl vykdyto dumblo iškasimo darbų. Danės upėje nustatytos didžiausios nitritų ir nitratų koncentracijos, galimai dėl atnešamos taršos iš rajonų. Bakteriologinis užterštumas nustatytas Danės upėje aukščiau Klaipėdos, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale. Didžiausi fitoplanktono gausumai ir biomasės užfiksuoti Trinyčių tvenkinyje.

Pastebėta, kad biogeninių medžiagų prietakos ir makrofitinės augalijos kontrolė (periodiškai šienaujant antvandeninę augaliją ir pašalinant ją iš vandens telkinio) yra žymiai pigesnės ir ekologiniu bei bioįvairovės apsaugos požiūriu labiau priimtinos priemonės nei mechaninis ežerų, tvenkinių valymas (dugno nuosėdų siurbimas).

Maudyklų monitoringo tikslas buvo nustatyti ir prižiūrėti maudyklų vandens kokybę, siekiant išsaugoti ir pagerinti maudyklų būklę, sudaryti saugias sąlygas žmonių sveikatai. Periodiškai tirta Smiltynės II, Melnragės II ir Girulių bendrojo paplūdimio maudyklų vandens kokybė. Nustatyta, kad visų maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmės neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ nustatytų maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmių.

Želdinių būklės monitoringo tikslas buvo stebėti, įvertinti natūralios ir antropogeniškai sąlygotos augalijos kaitų pagrindines tendencijas, rūšių ir bendrijų įvairovės pokyčius. Įvertinta augalų rūšių įvairovė bei nustatyti kiekybiniai parametrai 11 Klaipėdos mieste esančių parkų ir skverų. Pastebėta, kad Klaipėdos parkuose ir skveruose ypač jaučiamas spygliuočių medžių trūkumas. Siūloma plėtoti maumedžių, kėnių, pušų genties atstovų asortimentą. Nerekomenduotina plėsti uosialapių klevų, trapiųjų gluosnių, paprastųjų šermukšnių, kai kuriais atvejais ir mažalapių liepų populiacijos parkuose ir skveruose.

Apibendrinus 2014 m. vykdytą Klaipėdos miesto aplinkos monitoringą matyti, kad Klaipėdos gamtinės aplinkos kokybė yra vidutiniška – būdinga daugumai ES didmiesčių.


1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

27 rugsėjo, 2022

Klaipėdos rajono antrokėliai neliks be plaukimo pamokų. Valstybei neskyrus finansavimo, Klaipėdos rajono savivaldybė pamokas baseine nusprendė apmokėti iš savo biudžeto […]

Inno Line gamykla / SBA nuotr.
26 rugsėjo, 2022

SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos oficialiai atidarytas labiausiai robotizuotas regione SBA baldų gamybos kompleksas „Inno Line“. Nepaisant pandemijos, sutrūkinėjusių […]

21 rugsėjo, 2022

Klaipėdos regiono ugniagesiai gelbėtojai, įgyvendindami projektą LT-RU-2-074 HQ-RESPOND, praėjusią savaitę surengė didelio masto Neringos miškų gesinimo pratybas. Projektas įgyvendinamas pagal […]

20 rugsėjo, 2022

Per dvejus metus Klaipėdos rajonas jau įgyvendino net 13 iš 16 gyventojų idėjų, pateiktų Dalyvaujamajam biudžetui. Kasmet tam, kad gyventojų […]

Me Two Savoj Krūvoj / Dainiaus Putino nuotr.
15 rugsėjo, 2022

Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ uostamiestyje įsibėgėjo – antrame rugsėjo savaitgalio renginių maratone trys itin skirtingi spektakliai: šokio spektaklis „Me two […]

15 rugsėjo, 2022

Inovacijų agentūra kviečia 50 m. ir vyresnius asmenis dalyvauti naujoje tikslinių verslumo įgūdžių programoje „Startuok nuo 50+”. Ši intensyvi, motyvuojanti […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

Prezidentūros nuotr.
12 rugsėjo, 2022

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda tęsia tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]

Rugilė Matusevičiūtė
31 rugpjūčio, 2022

Dažnai nesusimąstome, kad neatsiejama patogaus gyvenimo dalimi tapusios benzinu, dujomis ar dyzeliu varomos transporto priemonės kenkia ir aplinkai, ir mūsų […]

30 rugpjūčio, 2022

Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje pritarta sprendimui gyventojams iš dalies kompensuoti buitinių nuotekų valymo įrenginių įsirengimą. Taip norima paskatinti […]

30 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 26 d. pavakaryje Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko renginys „Gamta pagal Marių Čepulį“. […]