Knygą išleidusius senjorus sveikinusi ministrė: „Kol esi aktyvus, jauti, kad gyveni“
Trečiojo amžiaus universitetų kūrybos darbų rinktinės pristatymą Švietimo ir mokslo ministerijoje pradėjo senjorų dainos. Poeziją, prisiminimus į darbų rinkinį sudėję TAU atstovai dar kartą parodė, kad yra ne tik kūrybingi, bet ir dainingi. Medarbo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto vokalinei grupei pritarė visi susirinkusieji – kelios dešimtys senjorų, suvažiavę iš visos Lietuvos, taip pat švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ji teigė esanti dėkinga savo amžiui, nes jis leidžia geriau pajusti suaugusiųjų švietimo reikšmę ir svarbą.
„Sulaukus tam tikro amžiaus, žmogus pradeda mąstyti apie senatvę ir natūralu, kad ligi tol aktyviai leidęs laiką jis nenori užsidaryti tarp keturių sienų. Todėl džiaugiuosi, kad prisidėjau prie naujos redakcijos Neformaliojo suaugusiųjų ir tęstinio mokymosi įstatymo kūrimo. Šį įstatymą vadinu savo kūdikiu, nes įdėjau nemažai pastangų, kad jis būtų priimtas. Jame pirmą kartą buvo patvirtinta Trečiojo amžiaus universiteto sąvoka, atverianti galimybes universitetams plačiau vykdyti savo veiklą“, – sveikindama senjorus sakė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Lietuvoje gyvena daugiau nei 800 tūkst. vyresnių negu 55 metų žmonių, iš kurių 22 proc. yra motyvuoti toliau lavintis. Penkiasdešimt penkiuose Trečiojo amžiaus universitetuose mokosi daugiau kaip 10 500 senjorų. „Visa širdimi palaikau Trečiojo amžiaus universitetų idėją – juk ir pati atėjus laikui įsijungsiu į jūsų ratą“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė. – Džiaugiuosi, kad turite jėgų ir potencialo, atsispindinčių šioje kūrybos darbų rinktinėje. Juk kol esi aktyvus, jauti, kad gyveni.“
Tyrimai rodo, kad senjorų motyvacija ir aktyvumas nuolat auga. Apklausus Trečiojo amžiaus universitetų klausytojus, daugiausia pageidauta praplėsti žinias šiomis temomis: kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų, teisės pagrindų ir jų taikymo kasdieniame gyvenime, psichologijos, sveikatingumo. Čia buvo pasitelkta ir ES struktūrinių fondų parama: 2012–2015 m. vykdant projektą daugiau nei tūkstantis vyresnio amžiaus žmonių turėjo galimybę gilinti žinias pagal inovatyvias ir aktualias suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų programas.
Trečiojo amžiaus universitetų idėja atsirado praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir greitai paplito visame pasaulyje. Skirtingose pasaulio šalyse veikia daugybė Trečiojo amžiaus universitetų, Jie skiriasi savo modeliais, tačiau juos visus jungia vienas esminis tikslas – mokytis visą gyvenimą ir skatinti vyresnio amžiaus žmones bendradarbiauti. Lietuvos Trečiojo amžiaus universitetų idėją aktyviai populiarino signataras dr. Medardas Čobotas ir kartu su bendraminčiais 1995 m. įkūrė pirmąjį tokį universitetą Lietuvoje.
2015 metais įsigaliojusiame Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme yra įtvirtintas Trečiojo amžiaus universiteto teisinis statusas. Šis įstatymas reglamentuoja neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi, suteikia teisines garantijas asmeniui įgyvendinti įgimtą teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, atrasti naujų gyvenimo prasmių. Mokymosi visą gyvenimą prasmė iškelta ir kaip vienas iš Valstybinės švietimo 2013–2022 m. strategijos prioritetų.
