vasario 15, 2019
Knygos bičiuliai – apie klimato kaitą ir meteorologiją

Knygos mylėtojų klubo „Beržė“ nariai organizavo užsiėmimą tema „Meteorologijos tarnybos ir jų atradimai. Klimato kaita“. Pranešimą parengė ir skaitė šio klubo narys A. Krikštanas. Pateikiame dalį jo minčių.

Klimatas – graikiškos kilmės žodis, kurio reikšmė – „polinkis“. Lietuvoje reguliarus klimato stebėjimas vyksta nuo 1770 m., kai buvo įkurta Vilniaus universiteto meteorologinė stotis. Šiuo metu meteorologinių tarnybų veikla labai sudėtinga. Tai atlieka superkompiuteriai. Mūsų šalyje toks kompiuteris veikia Saulėtekio slėnyje, bet jis toli gražu neprilygsta patiems galingiausiems superkompiuteriams JAV ir Kinijoje.

Kasdienį oro stebėjimą atlieka palydovai. Vienas toks stebi planetos orus iš 850 km aukščio. Virš Lietuvos jis praskrenda du kartus per parą. Palydovas nuolat fiksuoja temperatūros svyravimus, sniego, ledo, debesų dangą, vandenynų vandens lygį, saulės spinduliuotę, aerozolius atmosferoje.

Žemėje klimatas nuolat kinta. Pavyzdžiui, per paskutinius 2,5 milijono metų šiauriniame pusrutulyje būta 10 ledynmečių. Paskutinis, prasidėjęs prieš 8200 metų ir užtrukęs apie 4000 metų, iš esmės suformavo Pabaltijo žemės paviršių, vandens baseinus (Baltijos ir Juodąją jūras), augmeniją, klimatą. Be jo, dar buvo Mažasis atšalimas (XVI–XVIII a.). Jo metu visiškai užšaldavo Baltijos jūra ir žmonės ledu keliaudavo į Švediją.

Šiuos ir kitus klimato pokyčius rodo geologinės nuosėdos, durpynų durpių klodai, uolienų suirimas, kopų, krantų atodangos, archeologiniai kasinėjimai, metraščių pasakojimai. Patys seniausi ir patikimiausi – ledynų gręžiniai. Iš Grenlandijos ledyno ištraukti ledo kernai gali papasakoti daugiau kaip 120 tūkstančių metų klimato istoriją. Dar vėlesnius laikus liudija Antarktidos ledo mėginiai. Mokslininkai iš jų gauna duomenų apie vulkanines dulkes, vyravusių vėjų greitį, kryptis, atmosferinį slėgį ir kita. Mūsų durpynai byloja apie to meto augmeniją – žiedadulkės rodo net augalų sudėtį, temperatūrą.

Ir vis tik šiandien visus jaudina prasidėjęs (maždaug prieš 100 metų), vis grėsmingesnį pobūdį įgaunantis pasaulinis klimato atšilimas. Globali temperatūra jau pakilo 0,96 laipsnio, masiškai tirpsta ledynai (ir kalnų viršūnėse, ir Arktyje, ir Antarktidoje), kyla vandenų vandens lygis, šylantys ir rūgštėjantys vandenynai daro neigiamą įtaką vandens gyventojams, padažnėjo uraganų, taifūnų, karščio bangų, plečiasi sausumos plotai, kur katastrofiškai trūksta kritulių. Apytikriais paskaičiavimais, klimato kaita kasmet padaro 12 trilijonų dolerių nuostolių.

Klimato kaitą lemia daugelis priežasčių. Tai – ir Saulės spinduliuotės intensyvumas, ir atmosferos sudėties kaita, ir Žemės ašies pasvyrimo pokyčiai, ir ugnikalnių išsiveržimas, ir kita. Šiuo metu žmonija susikoncentravo į „šiltnamio efektą“ mažinančias priemones. Atmosferos ir troposferos šiltėjimą lemia CO2 koncentracijos spartus didėjimas, užteršimas kitomis dujomis. O tai lemia neatsakinga žmogaus veikla. „Šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų šaltiniai: 25 proc. – šiluminės ir elektros energijos gamyba, 24 proc. – žemės ūkio, miškininkystės veikla, 21 proc. – pramoninė gamyba, 14 proc. – transporto išmetamos dujos. Taigi daugiau ar mažiau rezultatai tiesiogiai priklauso nuo žmogaus.

Ką galime pakeisti kiekvienas? Lietuvoje išmetamos CO2 emisijos kiekis didesnis nei vidutiniškai pasaulyje. Dėl to turime gerokai pasitempti. Visokiais būdais turėtume mažinti energijos sunaudojimą, naudoti energiją taupančius įrenginius (elektros lemputes, šaldytuvus, transporto priemones), mažinti atliekas ir geriau jas rūšiuoti, pasodinti daugiau medžių, saugoti mūsų miškus.

 

Knygos mylėtojų klubo „Beržė“ informacija

Share Button

rugsėjo 18, 2019

Važiuodama į Baisogalą žinojau, kad ten išlikę dvaro pastatai, kad juose įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas ir kad […]

rugsėjo 17, 2019

Rugsėjo 3–4 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankėsi pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“ bibliotekos vykdomo projekto „Penki pojūčiai – […]

rugsėjo 17, 2019

2019 m. rugsėjo 14 d. Radviliškio sporto bazėje sportavo daugiau nei 250 sportininkų iš septynių rajonų. Čia vyko XII Lietuvos […]

rugsėjo 17, 2019

Skaitydami mes pakeisime pasaulį! Tokiu šūkiu 2019 metų vasarą Lietuvos bibliotekos kvietė savo skaitytojus dalyvauti kasmetiniame programos „Vasara su knyga“ „Skaitymo […]

rugsėjo 17, 2019

Radviliškio rajone suorganizuotas Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narių išvažiuojamasis posėdis, kuriam vadovavo akademijos viceprezidentas akademikas […]

rugsėjo 16, 2019

Penktadienio popietę per Šiaurės Lietuvą slinkusi rudeniška stichija neaplenkė ir Pakruojo dvaro bei jame vykstančio gėlių festivalio. Užklupęs lietus ir […]

rugsėjo 13, 2019

Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės Baisogalos 608-osios kuopos jaunųjų šaulių komanda dalyvavo tarptautiniame piligriminiame žygyje Kryžių kalnas […]

rugsėjo 13, 2019

2019 metų rugsėjo 6-7-8 dienomis Dainų progimnazijos ištvermingiausi mokiniai – Gabija Klibavičiūtė, Karolina Žideikaitė, Miglė Stankutė, Viltė Alubickytė, Erikas Janušas, […]

rugsėjo 13, 2019

VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Projekto vykdytojas) kartu su Radviliškio rajono savivaldybės administracija (toliau – Projekto partneris) […]

rugsėjo 11, 2019

Jau nuo šio rudens gėlėčiausias Lietuvos dvaras, sutraukiantis kasmet tūkstančius lankytojų iš visos šalies, siūlys jiems ypatingą paslaugą-pramogą – atvykę […]