Kodėl Izraelis sulaukia tvirtos Vidurio ir Rytų Europos paramos
Nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo dėl karo Gazos Ruože, Izraelis dėl istorinių ir ideologinių priežasčių gali remtis ištikimomis sąjungininkėmis – Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
Jų solidarumas išryškėjo trečiadienį, kai Austrija ir Vokietija nesutiko su kolegomis iš Europos Sąjungos ir pasisakė prieš tai, kad Briuselio nurodymu būtų keičiama ES ir Izraelio bendradarbiavimo sutartis. ES diplomatai sakė, kad 17 iš 27 bloko valstybių nori iš naujo išnagrinėti 25 metus galiojantį paktą, siekdamos daryti spaudimą Izraeliui dėl karo Gazos Ruože.
Pasak Joannos Dyduch iš Lenkijos Jogailos universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto, Austrija ir Vokietija jaučiasi įsipareigojusios „atlyginti žydams už jų likimą Antrojo pasaulinio karo metais“. Šiuo atžvilgiu jų pozicija yra tokia pati, kaip ir jų rytinių kaimynių Europoje, daugiau nei prieš tris dešimtmečius nusikračiusių iš Maskvos reguliuojamo totalitarinio komunistų valdymo. Toms šalims – nuo Čekijos iki Bulgarijos – būdinga „baimė būti užkariautoms (…) išduotoms ar paliktoms vienoms“, sakė ji.
Buvusios komunistinės šalys, subyrėjus Sovietų Sąjungai įstojusios į ES ir NATO, paprastai atmeta Maskvos palaikomą arabams palankią poziciją ir laikosi Vašingtono požiūrio į pasaulinius reikalus.
B. Netanyahu naudojasi susiskaldymu
Jų artumą Izraeliui lemia ir tai, kad gelbėdamiesi nuo holokausto daug jų gyventojų pabėgo į Izraelį, o komunistų valdymo laikais buvo paplitęs antisemitizmas.
Tų istorinių priežasčių palaipsniui mažėja, tačiau kai kuriose šalyse ryškėja kitas reiškinys – priešiškumas liberaliai demokratijai. Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, Slovakijos premjero Roberto Fico ir buvusio Čekijos prezidento Milošo Zemano politinės pažiūros tokios pačios kaip Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu.
B. Netanyahu naudojasi nesutarimais, todėl užmezgė draugiškus santykius su tokiomis šalimis kaip Vengrija. Jam ypač naudinga kliautis tokiu lyderiu kaip V. Orbanas, galinčiu mėginti blokuoti Briuselio sprendimus, dideliam ES apmaudui.
Per neseną B. Netanyahu vizitą Budapešte Vengrija paskelbė pasitrauksianti iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, išdavusio Izraelio vadovo arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože.
Kitas veiksnys, skatinantis paramą Izraeliui Vidurio ir Rytų Europoje, yra „naratyvas, kad Izraelis yra karo prieš islamą priešakyje“, o tai leidžia vietos kraštutinių dešiniųjų judėjimams dangstyti savo antisemitizmą.
„Europietiškesnė“ Lenkija
Taip pat esama ryšio tarp politikos ir verslo, nors strateginis Izraelio ir Europos regiono šalių bendradarbiavimas kuklus.
Pernai Slovakija tapo pirmąja NATO nare, įsigijusia Izraelio oro gynybos sistemą „Barak MX“ už 560 mln. eurų. 2023 m. Vokietija pasirašė susitarimą su Izraeliu dėl priešraketinio skydo „Arrow-3“ įsigijimo už maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, kai Rusijos invazija į Ukrainą išryškino Europos pažeidžiamumą ir ginklų badą.
Lenkija yra išimtis regione, nes jos pozicija karo Gazos Ruože atžvilgiu yra artimesnė Briuselio požiūriui. Be to, J. Dyduch teigimu, Lenkija yra „europietiškesnė“ lyginant su kitomis Rytų Europos šalimis.
Kai kuriais atvejais Lenkija atsiribojo nuo Izraelio, net po mirtinos „Hamas“ atakos prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d., kai palestiniečiai teroristai nužudė 1 218 žmonių ir išprovokavo karą Gazos Ruože, Varšuva pasisakė už „palestiniečių teisių išsaugojimą“.
Ištikima Kyjivo rėmėja Varšuva taip pat nusivylusi dėl Izraelio nenoro teikti karinę paramą Ukrainai ir atsisakymo aiškiai pasmerkti Kremlių.
Nepaisant to, kad praeityje rėmė Izraelį, Lenkija per balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2024 m. pripažino Palestinos valstybę. Per tą patį balsavimą Čekija ir Vengrija buvo prieš, o Austrija, Bulgarija, Vokietija ir Rumunija susilaikė.
