21 lapkričio, 2022
Artūras Ketlerius | Vilniaus šaulių kuopos Nr. 1003 2 būrio skyriaus vadas

Kodėl sovietų ir dabartinės Rusijos taikinyje buvo ir yra A. Ramanauskas – Vanagas

Adolfas Ramanauskas - Vanagas

Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas – Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-1953 m. šalyje vyko aktyvus partizaninis judėjimas prie kurio prisidėjo apie šimtas tūkstančių žmonių.

Metodai tie patys

„Visų pirma, Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo mokytojas, o tai labai sunkiai tilpo į propagandinę sovietų schemą, pagal kurią bandyta įtikinti, kad į miškus išėjo beraščiai, neišsilavinę, bežemiai kaimo bernai, buržuaziniai nacionalistai, aptekę turtais arba kriminaliniai nusikaltėliai. Vanagas buvo labai gerbiamas mokytojas – jį žinojo ir pažinojo ne vienas jo buvęs mokinys. Vanagas savo asmenybe buvo gyvas įrodymas, kad sovietai skleidžia dezinformaciją“, – teigia karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikės Auksės Ūsienės, tiek sovietai, tiek dabartinė Rusija A. Ramanauską – Vanagą ne tik šmeižė,  bandė visais įmanomais propagandiniais būdais diskredituoti, bet ir labai jo bijojo: ne veltui slėpė kovotojo nužudymo faktą, žūties ir palaidojimo vietą, stengėsi jo asmenybę visiškai ištrinti iš visuomenės atminties. Tokios priemonės buvo naudojamos neatsitiktinai: A. Ramanauskas – Vanagas buvo ne eilinis partizanas, bet vienas iš vadų, tad, jo asmenyje mėginama kompromituoti visą Lietuvos laisvės kovą, partizaninį karą prieš sovietinius okupantus. Visais įmanomais būdais stengiamasi melą paversti tiesa, o partizaninė laisvės kova, paneigianti tiek „savanoriško Lietuvos įstojimo į TSRS 1940 m. ir Lietuvos išlaisvinimo nuo nacių“ mitą, tam labai trukdo.

A. Ramanauskas – Vanagas buvo vienas iš partizaninio pasipriešinimo simbolių

„Vanagas buvo labai atsargus, išmintingas žaliukas, pridaręs daug bėdų rusų NKVD ir kitoms prievartos struktūroms. Jis niekaip nepakliuvo į NKVD ir MGB, o vėliau – KGB, pinkles, nepalūžo ir nepasidavė, o atvirkščiai – kėlė paprastų Lietuvos žmonių norą priešintis agresoriui. Būtent todėl, iš visiško bejėgiškumo, netgi nužudžius kovotoją, buvo bandoma jį vaizduoti kaip nacį, kaip žydšaudį, kas jį pažinojusiems lietuviams skambėjo tik dar labiau absurdiškai“, – sako A. Navys,  pridurdamas, kad A. Ramanauskas – Vanagas buvo vienas iš partizaninio pasipriešinimo simbolių, kurio sovietai nesugebėjo užspausti net ir po Stalino mirties.

Anot jo, KGB ir saugumo struktūrose dirbantys veikėjai puikiai suprato, kad kol yra simbolis, kol jis gyvas žmonių atmintyje, tol yra viltis, tikėjimas, kad ateis diena, kai bus galima su ginklu rankoje ar be jo vėl išeiti į miškus, gatves, sukilti prieš okupantą bei nusimesti jo pančius.

Daugiau istorijos visiems

„Atitinkamos Lietuvos valstybinės institucijos pagal savo kompetenciją šviečia visuomenę apie partizanų laisvės kovą. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė tęsia prieškario tradicijas bei puoselėja istorinę atmintį, savo karinius dalinius yra pavadinusi Lietuvos laisvės kovotojų vardais, tame tarpe ir A. Ramanausko – Vanago. Paties partizanų vado žinomumą ir susidomėjimą laisvės kovomis ženkliai padidino 2018 – ųjų paskelbimas A. Ramanausko – Vanago metais. Didelės įtakos istorinės tiesos reabilitavimui ir priminimui taip pat turėjo jo palaikų atradimas ir valstybinės laidotuvės. Nebūtina informaciniame kare atsakinėti „informaciniu šūviu“ į kiekvieną paskelbtą eilinį melą. Daug geriau gyventi gyvenimą kuriant savo valstybės CV, mokant istorijos ir mokantis iš jos“, – sako analitikė A. Ūsienė, kuriai pritaria ir kiti pašnekovai.

„Genocido centras, kariuomenės komunikacija plačiai nušviečia partizaninę kovą, mūsų šalies žmonių pasiaukojimą ir geležinę valią ginti savo Tėvynę iki paskutinio atodūsio. Tačiau rimtų edukacinių renginių, kurie įtrauktų kiekvieną Lietuvos pilietį, man regis, vis dar trūksta“, – svarsto A. Navys.

Jo nuomone, stinga ir meninių filmų, kurie galėtų suprantamai ir patraukliai perteikti mūsų tautos laisvės kovą ne tik mūsų piliečiams, bet ir Vakarų pasauliui.

„Skaudu ir dėl pastovaus „žydšaudžių“ etiketės klijavimo, į ką, mano nuomone, mes, kaip valstybė, turėtume labai rimtai reaguoti bei aiškiai imtis strateginės komunikacijos uždavinių. Džiaugiuosi, kad atsiranda pilietinių iniciatyvų, kurios išvynioja šį Kremliaus iki dabar finansuojamą dezinformacijos kamuolį ir duoda atkirtį bjauriai jo propagandai. Edukacija, istorijos žinojimas, tvirtos vertybės yra kelias į mūsų piliečių širdis, ugdantis valią priešintis ir mylėti savo šalį, jos žmonės ir jos laisvės kovas branginti, kol patys esame gyvi“, – kalba saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys.

Informacinio karo paralelės prieš Lietuvą ir Ukrainą

„Strateginių iniciatyvų centro“ vadovas Alkas Paltarokas įsitikinęs, kad vienos iš pagrindinių Rusijos informacinio karo prieš Ukrainą deklaratyvių frazių yra „denacifikacija“, „banderovcai“ ir „fašistai“, taip bandant priklijuoti negatyvias etiketes nepriklausomybę ginantiems piliečiams ir visai valstybei.

„Tos pačios paralelės, kaip metodika, buvo ir yra naudojama prieš Lietuvą ir kitas kaimynines šalis, kur vyko rezictencija, Laisvės kovos prieš okupantus. Visas mūsų ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietmečiu ir vėliau buvo juodinamas kaip „banditizmas“ su kliše „fašistų kolaborantai“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Tie patys naratyvai, anot jo, nuolatos naudojami naujaisiais laikais, pasitelkiant pseudo istorikus, abejotinos reputacijos visuomenininkus ir kitokius Kremliaus įtakoje esančius asmenis.

„Yra toks pasakymas: nuolatos skleidžiamas melas po kurio laiko tampa tarsi tiesa. Bet priešiška šalis nepasiekė savųjų tikslų nei Lietuvoje, nei Vakarų valstybėse, į kurias taikėsi Kremlius, stengdamasis diskredituoti Lietuvą, kaip demokratiškos visuomenės valstybę ir patikimą NATO partnerę. Nuolatinis švietėjiškas darbas atsveria, ir neleidžia klaidinti, skaldyti visuomenę“, – sako A. Paltarokas.

Astvara dezinformacijai

Jau penkis metus su bendraminčiais „Strateginių iniciatyvų centras“ vykdo projektą „Vanago Lietuva“: rengiamos pagarbos akcijos, paskaitos, žygiai, tyrimai, publikacijos ir kt.

„Maksimali patriotinių naratyvų komunikacija yra rimta atsvara dezinformacijai bei gera priemonė ugdyti atsparumą bei valią gyntis. Tiems, kam terminas „informacinis karas“ kėlė šypsenas dar visai nesenai, dabar patys gali suvokti, kokie procesai buvo vykdomi prieš mūsų ryškiausias ginkluoto pasipriešinimo asmenybes ir A.Ramanauską – Vanagą visų pirma.  Net dabar, skaitant pripažinto Lietuvos valstybės vadovo A. Ramanausko – Vanago prisiminimus, galima atrasti paralelių, aktualių dabartinei situacijai tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje. Turime tęsti darbus ir išlikti budrūs“, – sako A. Paltarokas.

Lapkričio 29 d. minime Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo, brg. gen. Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ąsias metines.


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]