24 kovo, 2023

Kokiose užsienio šalyse labiausiai apsimoka dirbti?

Daugelis lietuvių nėra patenkinti savo darbo užmokesčiu ir vis dažniau nusprendžia emigruoti. Koronaviruso pandemija smarkiai pakenkė ekonomikai, o tai neigiamai paveikė didelės Lietuvos visuomenės dalies gyvenimo lygį. Piliečiai ne tik skundžiasi darbo sąlygomis, bet ir abejoja valdžios vykdomais pokyčiais, o tai juos skatina visam laikui išvykti į užsienį. Kurioje šalyje galima daugiausiai uždirbti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį priimant sprendimą emigruoti?

Kodėl ir kur emigruoja lietuviai?

Nors vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kasmet didėja, tuo pat metu didėja kasdienio gyvenimo išlaidos ir maisto produktų kainos. Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių vis dažniau priima nelengvą sprendimą emigruoti darbo tikslais. Kai kurie nusprendžia išvykti tik keliems mėnesiams ar metams, nors laikotarpis dažnai keičiasi. Didelio uždarbio vizija ir galimybė sutaupyti didelę pinigų sumą skatina juos ryžtis pratęsti savo buvimą užsienyje. Tai leidžia žmonėms atidėti nemažą pinigų sumą savo banko sąskaitoje.

Lietuvių dažniausias pasirinkimas – darbas Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Ten lietuviai noriai ieško ištisus metus trunkančio arba sezoninio darbo, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo. Vidutinis dienos užmokestis už tokį darbą gali gerokai viršyti sumas, kurias galima gauti mūsų šalyje.

Kur emigruoti, norint gyventi oriai?

Gyvenamoji šalis – tai ne tik vieta, kurioje žmogus užsidirba pragyvenimui, bet ir aplinka bei visuomenė, daranti įtaką jo pasitenkinimo ir gyvenimo džiaugsmo lygiui. Galvojant, kur emigruoti, verta atsižvelgti į tokius aspektus kaip atitinkamos šalies politinė sistema, kultūra ir piliečių požiūris į emigrantus. Liberalios demokratinės šalys turi gerą reputaciją, o jų naudai byloja, tokie dalykai kaip:

  • aukšto lygio moderni gamyba naudojant techninius ir mokslinius išteklius;
  • stabili politinė sistema;
  • socialinių konfliktų mažinimo mechanizmų naudojimas;
  • išvystyta socialinė sistema;
  • parama verslininkams ir laisva konkurencija.

2021 m. BAV Group, Wharton School ir Pensilvanijos universiteto atlikti tyrimai, kuriuose buvo atsižvelgta į daugelį piliečių gyvenimo aspektų, rodo, kad geriausios šalys gyventi yra šios: Kanada, Japonija, Olandija, Vokietija, Šveicarija, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Nyderlandai.

 


R. Dačkaus nuotr.
6 birželio, 2023

Bratislavoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvauja NATO rytinio flango – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime su NATO […]

6 birželio, 2023

Praėjusią savaitę per Lietuvą nusiritusi paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakų banga dar kartą priminė, jog šiuo metu internete saugiai jaustis […]

6 birželio, 2023

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta, kad Rusijos įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas paskatintų Vakarus sparčiau ir intensyviau teikti paramą […]

Lianos Ruokytės-Jonsson nuotr.
5 birželio, 2023

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis Helsinkyje surengta literatūros renginių programa, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti. Suomių auditorijai pristatytas […]

Leta Trajanauskaitė-Viggiani
4 birželio, 2023

– Kodėl itališkai? – Todėl, kad mano herojai kalbėjo itališkai. – Kodėl Amazon? – Todėl, kad neturėjau pinigų knygai išleisti, […]

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios abejonės, parodytos prieš priimant Kyjivą į NATO, paskatins Rusiją pulti daugiau šalių. „Turime atminti, kad kiekviena abejonė, parodyta čia, Europoje, yra plyšys, kurį Rusija tikrai mėgins užimti“, – sakė jis per Europos viršūnių susitikimą Moldovoje. Ukraina ir Moldova yra kandidatės į NATO ir Europos Sąjungą (ES), tačiau Rusijos invazijai tęsiantis kai kurios Europos sostinės nesiryžta nustatyti oficialaus narystės termino. Kreipdamasis į keturias dešimtis Europos lyderių iš ES ir ne ES šalių bei Aljanso narių, Ukrainos lyderis perspėjo, kad sprendimo atidėliojimas pakirs Vakarų stiprybę. Pasak jo, jei Ukraina ir Moldova neturės aiškaus kelio į narystę, pavojus iškils pažeidžiamoms provakarietiškoms politinėms jėgoms Baltarusijoje ir Sakartvele. „Nesvarbu, ar šios abejonės kyla dėl gyvybiškai svarbių saugumo žingsnių, dėl mūsų vienybės ar galbūt dėl mūsų gebėjimo atremti šių laikų iššūkius, kiekviena abejonė įneša daugiau nesaugumo“, – sakė jis. Atskirai NATO užsienio reikalų ministrai Osle diskutuoja, kokio lygio pažadus ar saugumo garantijas galėtų suteikti Ukrainai per Aljanso viršūnių susitikimą liepos mėnesį. „Norėčiau pabrėžti, kad vasarą Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą reikia aiškių kvietimų į NATO ir saugumo garantijų iki pat narystės NATO“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė laukiąs aiškaus kvietimo įstoti ir į ES. „Neseniai vienas Kinijos žurnalistas manęs paklausė: „Kodėl NATO?“. Atsakymas labai paprastas. Kai nėra saugumo garantijų, yra tik karo garantijos, – sakė V. Zelenskis. – Mums reikia teisingos taikos. Štai kodėl kiekviena Europos šalis, kuri ribojasi su Rusija ir nenori būti Rusijos sudraskyta, turėtų būti visateisė ES ir NATO narė“. „Yra tik dvi alternatyvos: arba atviras karas, arba šliaužianti Rusijos okupacija“ – sakė V. Zelenskis. Rusija bijo NATO ir mėgina praryti tik tas valstybes, kurios nepriklauso bendrai saugumo erdvei, pridūrė jis. V. Zelenskis taip pat paragino kurti „koalicijas“ tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ ir modernius naikintuvus. „Patriot“ koalicija, padarysianti galą Rusijos šantažui balistinėmis raketomis, ir modernių naikintuvų koalicija, įrodysianti, kad teroras prieš mūsų piliečius neturi galimybių“, yra „lemiamos sudedamosios dalys“, Moldovoje sakė V. Zelenskis. Ukraina jau yra gavusi oro gynybos sistemų „Patriot“ ir sovietų gamybos naikintuvų, kai kurios Europos šalys sutiko mokyti ukrainiečių pilotus valdyti modernius naikintuvus.
1 birželio, 2023

Diskusijoje dėl Ukrainos siekio greitai tapti NATO nare Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nubrėžė aiškias ribas. Aljansas laikosi „atvirų […]

1 birželio, 2023

Iki vieno didžiausių ir svarbiausių renginių Lietuvoje, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, liko kiek daugiau nei mėnuo. Į Lietuvą atvyks apie 4-5 tūkst. […]

1 birželio, 2023

Ketvirtadienį priešais Rusijos ambasadą esančiame Boriso Nemcovo skvere surengtas protesto mitingas dėl Kremliaus režimo nurodymu grobiamų bei žudomų ukrainiečių vaikų. […]

31 gegužės, 2023

UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto […]

Garry Kasparov ir Gabrielius Landsbergis. ELTA / Julius Kalinskas
26 gegužės, 2023

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvoje vykstantis devintasis Vilniaus Rusijos forumas, čia susitinkanti Rusijos opozicija ir nuomonių pliuralizmas […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

24 gegužės, 2023

Didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys-Utenos alus“ prisideda prie bendros „Stiprūs kartu“ ir „Blue/Yellow“ inciatyvos, kuria siekiama trumpoms vasaros atostogoms iš Ukrainos […]

LSŠF nuotr.
20 gegužės, 2023

Ketvirtadienį Prancūzijos Monpeljė mieste įvykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) „Breaking for Gold“ serijos pasaulio taurės varžybose ir vėl planetos […]

18 gegužės, 2023

Gegužės 17 d. Punske (Lenkija) Lazdijų, Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos savivaldybių merai ir Lenkijos Respublikos Punsko, Rutkos-Tartako, Gibų, Krasnapolio, Jeleniavo, […]

17 gegužės, 2023

Gegužės 16-17 d. Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvauja Trijų jūrų iniciatyvos kongrese Liublino mieste (Lenkija).  Kongresas pradėtas diskusijomis apie […]

16 gegužės, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja ketvirtajame Europos Tarybos viršūnių susitikime Reikjavike. Antradienio vakarą Lietuvos vadovas dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje […]

16 gegužės, 2023

2021 m. tarp mokslininkų ir inžinierių Lietuvoje 52 proc. buvo moterys – tai didžiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia […]

16 gegužės, 2023

Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, rodo šiandien visame pasaulyje skelbiamo tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS […]

13 gegužės, 2023

Tel Avivo meno muziejuje vykstančiame tarptautiniame Felicjos Blumental kamerinės muzikos festivalyje Vilniaus miesto prodiuserinė kompanija „Operomanija“, plėtojanti ir kurianti šiuolaikines […]

Lazdijų rajono savivaldybės vyr. specialistė Ieva Stalevičiūtė ir administracijos direktorė Sonata Dumbliauskienė Europos politikos inovacijų apdovanojimuose
12 gegužės, 2023

Viešojo susisiekimo iniciatyva „Lazdijai veža“ pateko į finalą politikos Oskaru vadinamuose Europos politikos inovacijų apdovanojimuose. Įvertinta Lazdijuose įdiegta viešojo transporto […]