15 vasario, 2021

Koks yra tikrasis „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikis Kuršių marioms?

Dr. Carlo Monti

2020 metų pradžioje „TIG Environmental“ sulaukė „Grigeo Klaipėdos“ užklausos atlikti poveikio aplinkai ekspertinį įvertinimą dėl galimo nepilnai išvalytų bendrovės nuotekų patekimo į Kuršių marias.

Aplinkosauga yra jautri tema visame pasaulyje, todėl nustatant žalą gamtai privalome remtis aiškiais duomenimis ir tiksliais skaičiavimais, paliekant emocijas nuošalyje. Šį mūsų įmonės atliktą ekspertinį tyrimą apsunkino ir uždelsė kai kurių duomenų apie iš dalies išvalytų įmonės nuotekų kiekius ir kai kuriuos aplinkos kintamuosius neturėjimas. Norėdami užpildyti šias spragas, pasitelkėme tokiems atvejams tirti naudojamą kompiuterinį modeliavimą, įvertinant skirtingus scenarijus.

Suprasdamas kilusį ažiotažą dėl „Grigeo Klaipėdos“ atvejo ir tokio kompleksinio tyrimo sudėtingumą, noriu paaiškinti, ką mums pavyko nustatyti ir kokias išvadas padarėme.

Duomenys ir modeliavimas

Visų pirma, atlikdami dalinai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikio Kuršių marioms įvertinimą ėmėme visus prieinamus duomenis ir analizavome, kas lemia Kuršių marių vandens būklę. Mūsų analizėje buvo pasitelkti viešai prieinami duomenys, įskaitant Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatai bei „Grigeo Klaipėda“ nuotekų tyrimų duomenis.

Surinkta medžiaga buvo susisteminta bei apdorota, o dalis šių duomenų panaudota kompiuteriniam modeliavimui. Pastarasis metodas įgyvendintas naudojant specialią programinę įrangą, paremtą „Delft3D“ modeliu, leido detaliai išnagrinėti bei įvertinti geriausią (kai bendrovė išvalo 90 proc. nuotekų) ir blogiausią (kai išvaloma 15 proc. nuotekų) scenarijus.

Kadangi egzistuojanti problema, susijusi su Kuršių marių aplinkos sąlygomis, yra jos vandenų eutrofikacija, todėl yra trys bendrovės gamybinėse nuotekose dominuojantys taršos elementai, galintys turėti poveikį Kuršių marioms: azotas, fosforas bei BDS7 (biologinis deguonies suvartojimas). Savo tyrimą mes sutelkėme būtent į šiuos tris teršalus.

Kokios išvados

Tyrimo duomenys ir modeliavimo rezultatai atskleidė, kad dalinai biologiškai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išleidimas nepadarė jokio reikšmingo neigiamo poveikio azoto ir fosforo koncentracijoms Kuršių mariose (paviršiniuose ir priedugnio sluoksniuose) arba jis buvo minimalus.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad bendrovės nepilnai biologiškai išvalytų nuotekų išleidimo nulemtos padidėjusios bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos turėjo tik nereikšmingą poveikį trofinei Kuršių marių būklei, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų galimai paveiktas Kuršių marių plotas galėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui visai nepadarytas.

Galiausiai, net ir taikant blogiausią scenarijų bei vertinant vasaros sezono aplinkybes (kai yra pačios jautriausios aplinkos sąlygos), BDS7 (biologinio deguonies suvartojimo) medžiagų išleidimas nelėmė reikšmingo ištirpusio deguonies kiekio sumažėjimo Kuršių marių vandenyje. Minėtą atlikto tyrimo išvadą pagrindžia ir modeliavimo rezultatai, patvirtinę, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis, modeliuojant, jog 85 proc. „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų būtų išleidžiamos biologiškai nevalytos, pasireikštų tik zonoje, esančioje šalia Klaipėdos vandenų išleistuvo vietos.

Kaip teršiant aplinką galima nepadaryti jai žalos?

Puikiai suprantu, kad skamba keistai: tarša vyko, bet žala bebuvo padaryta.

Į šį ir kitus klausimus gali atsakyti ir pagrįsti mokslas, kuriuo visada rėmėmės atlikdami tyrimą ir teikdami tyrimo išvadas. Svarbu pabrėžti, kad visi surinkti ir tyrime naudoti duomenys, taip pat ir Kuršių marių vandens būklės monitoringas netoli nuotekų išleistuvo vietos neparodė jokio reikšmingo taršos padidėjimo. Taip pat valstybės institucijų monitoringo duomenys rodo, kad marių būklė 2012-2020 m., kai „Grigeo Klaipėda“ įtariama teršusi marias, nepablogėjo.

Išvados ir paaiškinimai yra keli: „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų specifika, vykdyta tarša sudarė labai mažą visos Kuršių marių taršos dalį ir turėjo tik momentinį poveikį, todėl ir negali būti įvertinta kaip reikšminga.

Dabar šiek tiek detaliau aptarkime šias galimybes.

Nuotekų valymo procesas. Bendrovės popieriaus gamybos proceso metu, perdirbant makulatūrą, suspenduotas susidarančių nuotekų medžiagas sudarė smulkus plaušas. Jis savo biochemine sudėtimi yra panašus į pūvančią medieną miške, o pats plaušas buvo nusodintas ir pašalintas pirminio valymo metu mechaninio valymo įrenginiuose. Nuotekose BDS7 sudarė tik tirpios organinės medžiagos, kurių, tikėtina, didžiąją dalį sudaro perdirbamoje makulatūroje esantis krakmolas. Toks krakmolas naudojamas ir maisto pramonėje.

Biologinis nuotekų valymas – tai biodegradacija, natūraliai vykstanti ir gamtoje, tiesiog valymo įrengimuose šis biologinis skaidymas yra paspartinamas, čia sukuriant palankiausias sąlygas. Biologinio valymo tikslas yra apdoroti organines medžiagas (anglies ir vandenilio junginius) naudojant bakterijas, esančias aktyviajame dumble. Taigi net ir nevalytos nuotekos natūraliai oksiduojasi dėl natūraliuose vandenyse randamų bakterijų darbo. Šiuo atveju azoto ir fosforo junginiai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų visiems gyviems organizmams ir šių medžiagų poveikis vandens ekosistemoms priklauso nuo jų kiekio. Tačiau azoto ir fosforo koncentracijos „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose yra mažos, o bendras išleidžiamas kiekis neturi įtakos jų koncentracijai mariose.

Nuotekų specifika. Taršos modeliavimo rezultatai patvirtino, kad net ir blogiausiu atveju BOD7 išmetimo poveikis (neišvalius 85 proc. įmonės nuotekų) apsiriboja teritorija šalia nuotekų išleidimo vietos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš patenkant  į marias, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekos maišosi su „Klaipėdos vandens“ nuotekomis, kurios tūrio atžvilgiu yra dešimteriopai didesnės.

Bendrovės tarša sudarė palyginti mažą visos taršos dalį. Pati svarbiausia aplinkybė – „Grigeo Klaipėdos“ tarša sudarė ypač mažą, t. y. nereikšmingą dalį visos marių taršos.

Mes atlikome skaičiavimus: 2019 metais net ir blogiausio scenarijaus (išvaloma tik 15% nuotekų) atveju bendrojo azoto procentinė dalis sudarė 0,044 proc. viso Nemuno srauto ir 0,13 proc. bendrojo fosforo srauto. Taip pat reikia nepamiršti, kad tarša į marias patenka iš Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities), tačiau jų taršos duomenys mums neprieinami.

Ar mūsų išvada sako, kad  „Grigeo Klaipėda“ yra nekalta?

Šiuo atveju mes esame mokslininkai ir vertiname tik faktą, ar vykdyta tarša sukėlė žalą aplinkai. Atlikto tyrimo ataskaitą mes parengėme vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl žalos aplinkai (Direktyva 2004/35/EB).

Kadangi reguliariai atliekamo Kuršių marių vandens būklės ties „Klaipėdos vandens“ išleistuvu (pro kurį patekdavo ir bendrovės nuotekos į Kuršių marias) valstybinio monitoringo duomenys, rinkti penkiuose taškuose 2012-2020 m., nė karto neparodė, kad vandens būklė viršytų leistinus taršos normatyvūs, visi surinkti duomenys ir atlikti skaičiavimai patvirtina, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas.

Mūsų ekspertinio vertinimo užduotis buvo nustatyti „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių vandens būklei padarytos žalos faktą ir dydį bei, vadovaujantis ES Direktyva 2004/35/EB ir ją įgyvendinančiais Lietuvos teisės aktais, pateikti siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Tokias aplinkos atkūrimo priemones, remdamiesi savo ekspertine patirtimi bei ES ir kitų valstybių gerąja praktika, mes ir pateikėme.

Suprantu, kad žmonės gali nustebti: nustatydami žalos nebuvimą arba jos mažą dydį, mes lyg ir mažiname bendrovės atsakomybę. Tačiau mes esame mokslininkai, mes remiamės tik objektyviais duomenimis, matavimais ir skaičiavimais – Lietuvos institucijos, jų ekspertai yra supažindinti su visa tyrimo medžiaga ir išvadomis. O teisinės ir moralinės atsakomybės klausimas skirtas ne mokslo bendruomenei, bet atsakingoms valstybinėms institucijoms ir pačiai bendrovei.

Iš viso per savo daugiau nei 30 metų darbo patirtį teko atlikti daugybę rizikos ir poveikio aplinkai įvertinimų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, susijusių su vietovėmis ir ištekliais, kuriems poveikį darė pramoninių nuotekų išleidimas į vandens ekosistemas. Kone visais atvejais tai būdavo sudėtingi kompleksiniai tyrimai, reikalaujantys kruopštaus ir sistemingo analitinio darbo. Tokiais sudėtingais atvejais išvados daromos tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Ir tai yra viena iš mokslo galių, kuri skatina mane į atliekamą darbą žiūrėti dar atsakingiau.

 

Apie dr. Carlo Monti patirtį

Dr. Carlo Monti turi daugiau kaip 30 metų patirtį vertinant upių srauto reguliavimą ir keitimą, cheminių medžiagų leidimą į vandens telkinių baseinus, ežerus, lagūnas, jūros vandenį ir transformacijas juose bei branduolinės energijos poveikį aplinkai. Jis dirbo su daugybe projektų, kurių metu buvo vertinamos žmogaus veiklos, energijos gamybos ir naftos bei dujų pramonės veiklos, maistingųjų ir cheminių medžiagų leidimo į aplinką įtaka vandens ir sausumos ekosistemoms.

Dr. Monti atliko daugybę rizikos ir poveikio aplinkai įvertinimų, susijusių su vietovėmis ir ištekliais, kuriems poveikį darė pramoninių nuotekų leidimas į vandens ekosistemas. Tyrimai buvo atliekami Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose bei Persijos įlankos regione. Dr. C. Monti konsultavo Italijos Vyriausybę, kuriant šalies įstatymus, susijusius su rizikos dirvožemiui, nuosėdoms, požeminiams vandenims ir žalos aplinkai įvertinimu, užtikrinant sklandų jų įgyvendinimą.

Jis  yra 2013 metais Oxford University Press išleisto autoritetingo leidinio „The EU Environmental Liability Directive: A Comentary“ bendraautorius.

Stambiausi dr. C. Monti poveikio aplinkai ir rizikos vertinimo projektai:

  • Įgyvendino teismo medicinos projektą, skirtą įvertinti žalą sveikatai, kurią sukelia anglies terminės elektrinės emisijos Šiaurės Italijoje.
  • Įgyvendino didelio masto žalos sveikatai ir aplinkai vertinimą, kurį sukėlė integruotas plieno gamybos kompleksas Pietų Italijoje.
  • Įvertino riziką sveikatai ir aplinkai, kurią sukelia chloruotų angliavandenilių įrenginio nuotekos, patekusios į Diuranso upę (Provansas, Prancūzija).
  • Atlikti dviejų naftos platformų, esančių Libijos jūroje (Bouri lauke), poveikio aplinkai tyrimai.
  • Atliktas Triesto nacionalinės teritorijos dirvožemio ir požeminio vandens užterštos teritorijos apibūdinimas, rizikos įvertinimas ir projektavimas.
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


13 balandžio, 2021

Balandžio 13 – gegužės 1 dienomis, nuo COVID-19 viruso pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai, dovanų gaus kvietimą apsilankyti Lietuvos […]

13 balandžio, 2021

Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas […]

13 balandžio, 2021

Seime įregistruotos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atšaukti buvusio aplinkos ministro įteisintą naktinę medžioklę su šunimis ir […]

10 balandžio, 2021

„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
9 balandžio, 2021

Nuo bijūnų krūmo po langu iki ąžuolų alėjos skvere – Vilnius kviečia gyventojus drąsiai kurti žaliąsias miesto erdves, rinktis ir […]

Projektas ,,Vandens gėrimo fontanėlio įrengimas Gargždų mieste“
9 balandžio, 2021

Daugiau kaip savaitę laiko vyko balsavimas už Klaipėdos rajono gyventojų teiktas idėjas. Didžiausio palaikymo sulaukė net dešimt įvairių projektų visame rajone.

9 balandžio, 2021

Karantino metu taikomi ribojimai lengvai virsta privalumais. Tuo įsitikinusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kviečianti atvykti į muziejuje rengiamus […]

8 balandžio, 2021

„Vaxzevria“ vakcina (anksčiau vadinta „AstraZeneca“) norintys pasiskiepyti Klaipėdos rajono gyventojai be išankstinės registracijos „gyvos eilės“ principu tą galės padaryti ir […]

Karvės / Žymanto Morkvėno nuotr.
8 balandžio, 2021

Kartu su bundančia gamta prasideda nauja iniciatyva – „Gero ūkininko čempionatas“. Jos metu bus apdovanoti darnoje su gamta ūkininkaujantys ir […]

8 balandžio, 2021

Ketvirtadienį, balandžio 8 d., įvyko naujojo Smiltynės perkėlos kelto korpuso blokų sujungimo ceremonija. Šiuo įvykiu pažymėtas naujas laivo statybos etapas. […]

Genovaitė Liobikienė
7 balandžio, 2021

„Mūsų tikslu turėtų tapti siekis ne vien keisti žmonių požiūrį, bet ir bandyti sumažinti skirtį tarp to, kaip mąstome ir […]

7 balandžio, 2021

Siekiant užtikrinti saugią ir nepertraukiamą Palangos oro uosto veiklą bei išvengti skrydžių ribojimų dėl susidėvėjusios infrastruktūros, šio oro uosto lėktuvų […]

Jokūbo kelio objektas - Stragnų koplyčia-mauzoliejus
7 balandžio, 2021

Klaipėdos rajonas jungiasi į tarptautinį pripažinimą pelniusį Šv. Jokūbo piligrimų kelią. Per rajoną nusidrieks net 2 piligriminio kelio atkarpos, padėsiančios […]

Drabužių konteineriai
7 balandžio, 2021

Nuo  balandžio mėnesio Druskininkuose tekstilė bus surenkama patogiau ir tvarkingiau: mieste šiuo metu įrengiama pirmoji dešimtis tam skirtų konteinerių Gardino, […]

6 balandžio, 2021

Aplinkos ministerija primena: pievų  gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių […]

LR Seimo narys Kęstutis Mažeika
1 balandžio, 2021

Šią savaitę Seimas priėmė labai svarbias Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas. Tačiau, pasirodo, šalia gerų ir svarbių pataisų žmonėms ir gyvūnams, […]

1 balandžio, 2021

Trys medžiotojai nubausti už neteisėtai, draudžiamu laiku sumedžiotą stirnos patiną. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai vyrams skyrė baudas, o nušovusiajam […]

31 kovo, 2021

Kasmet šalyje kyla keli tūkstančiai žolės gaisrų. Siekdami mažinti jų skaičių, informuoti visuomenę apie tokių gaisrų pavojų, sugriežtinti miškų ir […]

30 kovo, 2021

Asociacija „Švėkšniškių sambūris“ ir vėl nustebino, o Švėkšnos miestelio vardas nuskambėjo visoje Lietuvoje. Asociacijos vadovei Ingridai Riterienei kilo nauja rekordo […]

30 kovo, 2021

Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas […]