Kolegijos stiprina ryšius su Lietuvos savivaldybėmis
Norėdami didinti aukštojo mokslo prieinamumą, gerinti įsidarbinamumo rodiklius ir stiprinti ryšius tarp regionų ir aukštojo mokslo, kolegijų vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos savivaldybių asociacija.
Leis geriau atliepti regionų poreikius
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorės Romos Žakaitienės nuomone, pasirašyta sutartis tarp Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) ir LSA bei būsimas intensyvesnis bendradarbiavimas leis ne tik sustiprinti ryšius, bet ir bendradarbiaujant išspręsti dalį regioninių problemų.
„Bendradarbiavimas tikrai buvo ir iki šiol, tačiau jo norisi glaudesnio ir intensyvesnio. Neabejoju, kad ši sutartis leis tai padaryti. Dabar į šį projektą bus įtrauktos ir regionų plėtros tarybos, kurios įgyvendindamos regioninę politiką 10-yje šalies regionų artimai dirba su socialiniais partneriais ir aukštosiomis mokyklomis.
Nuo šiol turėsime duomenis, kuriose srityse, kurios kolegijos specializuojasi ir analogiškai sąrašą, kokiame regione, kokį aktualų klausimą kolegija su savo resursais galėtų padėti išspręsti. Dirbant struktūrizuotai, lengviau rasime vieni kitus ir gausime abipusės naudos. Veiklos sričių ir sąlyčio taškų gali būti labai daug, reikia tik noro ir kūrybiškumo dirbant kartu“, – sako LSA direktorė R. Žakaitienė.
LKDK prezidento Nerijaus Varno teigimu, bene, pagrindinė koleginio sektoriaus misija yra aukštojo mokslo prieinamumo didinimas, taikomųjų mokslo tyrimų vykdymas ir regionų poreikių atliepimas. Būtent ši sutartis ir padės dar tampriau ir efektyviau dirbti bei užtikrinti šalies regionams reikalingą pagalbą, kurią gali suteikti aukštosios mokyklos su savo dėstytojais, laboratorijomis ir studentais.
„Kolegijų sektorius binarinėje aukštojo mokslo sistemoje yra unikalus tuo, kad kolegijos buvo įsteigtos skirtingose savivaldybėse, kad jų tinklas Lietuvoje padengtų regionus. Didžiuosiuose miestuose Kaune, Vilniuje ar Klaipėdoje turime ne po vieną, o po kelias didesnes ar specializuotas, valstybines ar privačias kolegijas, o regionuose aktyviai veikiančias Utenos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir kitas kolegijas.
Skirtingai nei universitetai, kurie labiau orientuoti į studento akademinį kelią ir labiau konkuruoja tarptautinėje erdvėje, kolegijos savo veiklą plėtoja atliepdamos savivaldos, regionų, verslo, viešojo sektoriaus poreikius bei didina aukštojo mokslo prieinamumą visoje Lietuvoje.
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) padės jau vystomą veiklą susisteminti ir padaryti efektyvesne. Sąlyčio taškų yra labai daug, kolegijų potencialas gali būti labiau išnaudojamas – nuo įvairiausių dizaino, inžinerinių projektų įgyvendinimo iki ikimokyklinio ugdymo ar savanorystės“, – teigia LKDK prezidentas N. Varnas.
Pavyzdžių kasdien daugėja
LSA prezidento ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, aukštojo mokslo ir savivaldos bendradarbiavimas yra labai svarbus ne tik sprendžiant vietos verslo ir viešojo sektoriaus problemas, bet ir demografines regionų problemas.
„Labai džiugu, kad net COVID-19 fone sugebėjome rasti laiko ir saugiai pasirašyti šią svarbią sutartį. Jau dabar turime kelis sėkmingus šio bendradarbiavimo pavyzdžius, kurie galėtų tapti inspiracija kitiems.
Pavyzdžiu – Jonava. Kaip ir visos savivaldybės, norime atrodyti moderniai, šiuolaikiškai ir patraukliai. Tačiau labai dažnai, vykdant viešuosius pirkimus, gauname labai brangius privačių kompanijų siūlymus, kurie neatitinka mūsų lūkesčių ir galimybių. Tad visiškai neseniai į pagalbą pasitelkėme Kauno kolegijos studentus, kurie padėjo miestui sukurti logotipą, svetainę ir stiliaus knygą.
Tai buvo ženkliai mažesnės išlaidos nei būtų buvusios perkant paslaugas iš privataus verslo, o rezultatas tikrai puikus, jaunatviškas ir kūrybiškas. Taip pat ir patys studentai turėjo galimybę išbandyti save, dirbti prie tikro projekto ir galiausiai matyti įgyvendintą savo darbo rezultatą.
Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Savivaldybės turi išnaudoti kolegijų potencialą, nepriklausomai nuo jų profilio: ar jos inžinerinės, ar socialinių, ar humanitarinių mokslų. Būtina pasitelkti studentus, integruoti jų praktinę veiklą ir leisti įsilieti į darbo rinką regionuose.
Jei žmogus gali gauti savo regione aukštąjį mokslą, kokybiškas žinias, daug praktikos ir galiausiai randa darbo vietą bei duoda pridėtinę vertę savo miestui – tai yra puikus bendradarbiavimo modelis.
Juk verslas jau dabar intensyviai ieško darbuotojų, nori bendradarbiauti su studentais, steigia stipendijas ir kitaip motyvuoja. Tad šis bendradarbiavimas leis tik dar paprasčiau ir efektyviau bendradarbiauti ir spręsti ne tik verslo, bet ir regionines bei demografines problemas“, – pasirašyta sutartimi džiaugiasi LSA prezidentas.
Lietuvoje yra 10 regionų, kuriuose Lietuvos kolegijų direktorių konferencija vienija 19 narių: 12 valstybinių ir 7 nevalstybines kolegijas.
