12 liepos, 2022
ŠMM

Komisija ištyrė matematikos brandos egzamino rezultatus

Valstybinio matematikos brandos egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas. Uždaviniai buvo parinkti taip, kad minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių buvo pakankamai išlaikyti egzaminą, t. y. surinkti 16 proc. visų užduoties taškų. Tačiau du uždaviniai galėjo turėti įtakos geriausiai egzamine pasirodžiusių abiturientų rezultatams. Tai skelbiama komisijos matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei atlikti tyrimo išvadose. Egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų.  

Komisija: užduočių sudėtingumas nesiskyrė 

Komisija lygino 2020-2022 metų minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių sąlygas ir sunkumus. Išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu. Uždavinių formuluotėse esminių klaidų, galinčių daryti įtaką mokinių sprendimams ir egzaminų rezultatams, nėra. Esminių skirtumų nepastebėta, visų metų minimalius reikalavimus atitinkančios užduotys yra panašaus sudėtingumo. 

Tačiau du uždaviniai (19.2 ir 27) galėjo turėti įtakos prastesniems rezultatams: 19.2 uždavinio, sprendimas reikalavo daugiau procedūrų nei įprasta, o 27 uždavinio kontekstas galėjo būti sunkiau atpažįstamas. Komisijos išaiškinimas lėmė, kad dalis gerus rezultatus pasiekusių abiturientų gaus dar šiek tiek aukštesnius balus.   

Komisija negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti prielaidos, kad egzamino rezultatams įtakos galėjo turėti karantinas.  

„Šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas tapo šoku daugeliui, todėl paprašiau atlikti išsamų tyrimą. Buvo svarbu įsitikinti, ar egzaminų uždaviniai atitiko programą. Ekspertų komisijos išvados lėmė, kad dalis (beveik 4 proc.) egzaminą laikiusių ir sėkmingiausiai jame pasirodžiusių abiturientų gaus aukštesnius balus nei buvo įvertinta.   

Abejonė, kad mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių, kurių jie nepajėgia išspręsti, išsklaidyta. Deja, rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Dabar galiu konstatuoti: tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų pasekmė. Tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. Jau priimta ir dar planuojama priimti nemažai sprendimų. Šią situaciją sprendžiame nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios,  tačiau švietime tikėtis greitų rezultatų būtų sudėtinga“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Ministrė atkreipia dėmesį, kad palyginus 2015-2022 metų vidutiniškai egzamine surinktų taškų skaičius ir neišlaikiusių egzamino moksleivių skaičius, akivaizdu, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai, jau daugelį metų. 2022 metų užduoties surinktų taškų vidurkis visiškai atitinka šią tendenciją. Tuo tarpu neišlaikymo procentas neįprastai didelis.   

Komisija pažymi, kad pakoregavus 2021 metų egzaminų rezultatus taip, kad eliminuotumėm dėl karantino taikytas nuolaidas, 2022 metų neišlaikiusių mokinių skaičius nežymiai skiriasi nuo bendros tendencijos. 

Kaip keičiasi balai po komisijos išvadų  

Komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti, atsižvelgiant į minėtas pastabas dėl 19.2 ir 27 uždavinių. Tai niekaip nepakeis egzamino neišlaikiusiųjų (gavusių iki 8 taškų) ir pasiekusių patenkinamą lygį (gavusių 9-23 taškus) rezultatų.  

Tad nesikeičia neišlaikiusiųjų skaičius – 5131 arba 35,4 proc. abiturientų. Nesikeičia ir gavusių 16-35 balus – 5776 abiturientai arba 39,9 proc. 

Aukštesniojo lygio (šimtukui) įvertinimui gauti taškų skaičius pakeistas nuo 55-60 į 53-60 taškų (norint gauti aukščiausią įvertinimą šių metų egzamine, reikėjo surinkti mažiausiai 53 taškus, o ne 55). 

Aukštesniajam lygiui (86-99 balai) pasiekti taškų skaičius pakeistas nuo 46-54 taškų į 45-52 taškus. Pagrindiniam lygiui (36-85 balai) pasiekti taškų skaičius pakoreguotas nuo 24-45 taškų į 24-44 taškus. 

Tai reiškia, kad daugiau abiturientų gavo šimtukų: nuo 58 jų daugėja iki 116 (arba 0,8 proc. visų laikiusiųjų egzaminą). Gavusių 86-99 balus daugėja nuo 378 iki 410 (2,8 proc.). Gavusių 36-85 balus nežymiai koregavosi nuo 3148 iki 3056 (21,1 proc.), nes dalis abiturientų gavo aukštesnius įvertinimus.  

Skirtumai tarp savivaldybių  

Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc. mokinių. 

Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.  

Sprendimai, keičiantys sistemą 

Ministerija primena, kokie sprendimai jau priimti ir kaip siekiama pagerinti matematikos mokymą.  

Parengta nauja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa, kuri mokyklose bus pradėta įgyvendinti jau kitų metų rugsėjį. Ši programa orientuota į kompetencijų ugdymą, labiau į gylį, ne į plotį. Mokydamasis matematikos mokinys turėtų lavinti gebėjimą matematiškai mąstyti ir spręsti problemas, o ne tik įsisavinti informaciją.  

Kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa atsiras ir tarpiniai atsiskaitymai. Jau nuo 2023 metų jie užtikrins  nuoseklesnį mokymąsi. Užduotis išskaidant dalimis tikimasi, kad baigdami vidurinio ugdymo programą mokiniai galės geriau pademonstruoti savo dalykines kompetencijas.   

Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti.  

Atnaujinus vidurinio ugdymo sąrangą matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bus mokomasi pagal dvi – bendrojo ir išplėstinio kursų – programas. Todėl vyks atskiri valstybiniai matematikos egzaminai bendrajam ir išplėstiniam kursui.  

Numatomas pereinamasis slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kuomet lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) įvertinimas turėtų būti ne mažesnis nei 4 balai. Žinoma, bus sudaromos galimybės kiekvienam pasiruošti – suteikiant papildomą pagalbą mokantis, galimybę perlaikyti PUPP, esant poreikiui – kartoti kursą. 

Bus skiriama daugiau dėmesio grįžtamojo ryšio klasėje stiprinimui. Mokinių žinių patikrinimai, kaip Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) ir valstybiniai brandos egzaminai (VBE), aiškiai indikuoja atotrūkį tarp metinių įvertinimų mokykloje ir nacionalinių patikrinimų. Jau nuo šių metų spalio planuojama tęsti ir plėsti mokymus mokytojams matematikos mokymosi vertinimo tema, kurių metu remiantis pasiekimų patikrinimų (NMPP, PUPP ir VBE) rezultatais mokytojams būtų suteikiama daugiau žinių, kokio tipo užduotys mokiniams yra sunkiausios, kaip jų sprendimo turi būti mokoma(si), kaip mokytojams patiems kurti tokias užduotis ir vertinti mokinių pasiekimus klasėje. 

Stiprinama dalyko didaktika. Nuo rugsėjo 1 d. įteisinamos ilgalaikės (nacionalinės) pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos. Viena iš prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių tampa dalyko didaktika, tarp jų – matematikos. Nuo naujųjų metų paleidžiama programa, skirta ugdymo mokslams, tarp jų matematikos ugdymui stiprinti. Planuojame įgyvendinti šiuolaikinės matematikos didaktikos projektą pasitelkiant stipriausius Lietuvos mokslininkus ir mokytojus bei pasitelkiant užsienio paramą.   

„Tūkstantmečio mokyklų“ kontekste bus rengiami nauji gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo (STEAM) modeliai, didaktikos priemonės. Vykdomas mokyklų tinklo stiprinimas, kad visi vaikai gimnazijose turėtų galimybę gauti reikalingas konsultacijas, rinktis papildomus modulius. Įgyvendiname „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurioje viena iš pagrindinių sričių – STEAM. Ji skirta pasiekimų skirtumams mažinti. 

Matematikos studijų krepšelio kaina padidėjo 70 proc., t. y. aukštosios mokyklos gauna daugiau lėšų ruošti matematikams. Priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas – nuo 2024 metų matematikos egzaminas tampa privalomu norint įstoti į aukštąją mokyklą, išskyrus menus ir senesnių metų abiturientus. Tai padidins motyvaciją nuosekliau mokytis matematikos, kad būtų galima pretenduoti į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose.  

Įvestas bandomasis matematikos egzaminas – jau antrus metus iš eilės mokiniai galėjo pasitikrinti savo žinias.  


28 rugsėjo, 2022

Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iš Vyriausybės rezervo skyrė 660 tūkst. eurų, kurie bus skirti studentų iš Ukrainos studijoms […]

Ažuolas Jašinskas / Dainiaus Labučio nuotr.
27 rugsėjo, 2022

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir […]

27 rugsėjo, 2022

Jūsų vaikas neatitraukia akių nuo išmaniojo telefono ir nenustoja naršyti net gulėdamas lovoje. Nenuostabu – jis vienas iš 91 % […]

20 rugsėjo, 2022

Prasidėjus naujiems mokslo metams į vienas pamokas moksleiviai keliauja su džiaugsmu, į kitas – tarsi prisiversdami. Paprastai tokiomis nemėgstamomis tampa […]

19 rugsėjo, 2022

Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavusi Meda Surdokaitė apdovanota pirmąja vieta ir specialiuoju prizu – kvietimu į […]

10 rugsėjo, 2022

Sekmadienį, rugsėjo 11 d. 12 val., Klaipėdoje atidaroma Tarptautinė Ukrainos mokykla. Ji veiks buvusiame profesinio mokymo centro pastate Alyvų gatvėje, […]

Prezidentūros nuotr.
9 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Kaune dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus prof. Rimanto Benečio inauguracijos iškilmėse. Kreipdamasis […]

6 rugsėjo, 2022

Naujais mokslo metais darbą pradeda keturi sustiprėję profesinio mokymo centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie sukurti siekiant stiprinti profesinio […]

Romualdas Malinauskas
5 rugsėjo, 2022

Pergalingos formulės vis dar nerandanti Lietuvos vyrų rinktinė Europos krepšinio čempionate po dviejų pratęsimų dramos 107:109 nusileido turnyro šeimininkams vokiečiams […]

5 rugsėjo, 2022

Rugpjūčio paskutinėmis dienomis nuotoliniu būdu vykusioje 15-ojoje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai pasirodė ypač sėkmingai – iš viso iškovoti 9 […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
1 rugsėjo, 2022

Keturios sostinės mokyklos mokslo metus pradėjo su nauja sporto infrastruktūra – atnaujinti lauko aikštynai, sumontuota nauja, moderni įranga. Dar 7 […]

1 rugsėjo, 2022

Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus šiandien dalyvavo […]

1 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena, kuri skelbia naujų mokslo metų pradžią.  Šiemet šventė Telšiuose vyko prie Telšių arenos, […]

S. Matusevičiūtės nuotr.
1 rugsėjo, 2022

Kai laukuose nebelieka gandrų, o darželiuose pražysta kardeliai ir astrai, Rugsėjis kasmet plačiai atveria mokslo metų vartus, pakviesdamas į Mokslo […]

1 rugsėjo, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dalyvavo mokslo metų pradžios šventėje Vilniaus lietuvių namuose. Šioje mokykloje mokosi vaikai iš […]

1 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Mokslo ir žinių dieną šventė su Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomene. „Stipri bendruomenė – išvien […]

Bronis Ropė
1 rugsėjo, 2022

Mieli pedagogai, dėstytojai, mokytojai, ugdytojai, moksleiviai, studentai, Rugsėjo 1-ąją sutikime su pakilia nuotaika! Švietimas – sritis, turinti didžiausią pridėtinę vertę ne […]

ŠMSM nuotr.
31 rugpjūčio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasveikino konkurso „Kitas 100″ laureatus, kurie vyks studijuoti į geriausiais pripažintus užsienio universitetus. […]

31 rugpjūčio, 2022

Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogai, siekdami užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą, nuolat tobulina dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Šiais metais […]

31 rugpjūčio, 2022

„Jei tikrai nori, rasi būdą, kaip tai padaryti“ – toks moto veda brandžius turistus po Europą ir kviečia pažinti svaiginantį […]