vasario 5, 2018
Vaida Samuolytė
Koncerte „Gloria Lietuvai“ skambės ir Žemalės bažnyčios varpai

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“ nuskambės ir Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (Mažeikių r.) varpai. Kam skirtas šis kūrinys ir kodėl pagrindiniai jo „herojai“ bus vertingiausi Lietuvos varpai?

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Ilgus amžius varpų balsai padėdavo žmonėms nepasiklysti laike ir erdvėje. Jie perduodavo žinias, įspėdavo apie pavojus, padėdavo rasti kelią, įkvėpdavo besimeldžiančius ir kviesdavo švęsti. Lydėdami žmonių gyvenimą varpai tapo ir jų istorijos liudininkais. Todėl jie gali papasakoti daug įstabių dalykų. Tereikia akimirką stabtelėti ir įsiklausyti į varpų balsus“, – kviečia išgirsti varpų skambesį kultūros istorikas Aurimas Švedas.

Iš tiesų – ar dažnai susimąstome, kad gimtojo miesto ar miestelio varpai skamba taip, kaip skambėjo ir prieš kelis šimtus metų? Jie lygiai taip pat kvietė melstis arklių traukiamais vežimais į bažnyčią skubėjusius mūsų prosenelius, kaip kviečia melstis ir mus. Per kelis šimtus metų pasikeitė Žemalė, pasikeitė jos gyventojai, o varpų skambėjimas liko toks pat. Klausydamiesi jų, tarsi klausomės istorijos – garso, pasiekiančio mus iš amžių glūdumos.

Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais. Šiandien joje kabo keturi varpai. Seniausias iš šių varpų nulietas 1756 m. Liubeke, jo autorius Armovicas. Kiek „jaunesnis“ 221-uosius metus skaičiuojantis varpas, nulietas 1797 m. Jo fundatorius buvo  Teofilis Stirpeika.

Istoriškai labai vertingi du didesnieji, žemiau kabantys varpai. Tai pirmieji Rusijoje,  Peterburgo liejykloje meistro Ivano Makarovičiaus Stukolkino 1847 m. padirbinti varpai, kurių vardai „Šv. Mykolas“ ir „Šv. Kotryna“. Į Žemalę jie atkeliavo 1848 m. tuometinio Žemalės bažnyčios klebono Adomo Gecevičiaus rūpesčiu.

Taigi, vieni šių varpų jau daugiau kaip 260 metų, kiti – 170 metų yra tapę neatskiriama Žemalės miestelio istorijos dalimi.

Varpų istorijos glaudžiai susijusios su Lietuvos istorija

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį projekto „Gloria Lietuvai“ sumanytojai ir pakvietė atsigręžti į Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Jie ne tik savo skambesiu kviečia išgirsti istoriją, bet ir gali papasakoti labai įspūdingų savų istorijų, perteikiančių skaudžią lietuvių tautos patirtį. Varpams teko ištverti karus ir trėmimus (taip, buvo ištremti ne tik Lietuvos žmonės, bet ir varpai), iš jų buvo liejamos patrankos, jie buvo slepiami žemėje, keliavo iš vienos  bažnyčios į kitą… Juos slėpę žmonės buvo persekiojami, baudžiami, sodinami į kalėjimus, bet neišdavė, kur parapijiečių rūpesčiu užkastas vienas ar kitas varpas.

Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė grupė apvažiavo visoje Lietuvoje daugiau kaip 70 varpinių ir įrašė vertingiausių varpų skambesį. Įamžintas seniausias Lietuvoje Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinės varpas, saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.), taip pat vienas naujausių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje pernai pašventintas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio varpas. O taip pat – daugybė kitų varpų.

„Gloria Lietuvai“– tai bus ne tik muzikos kūrinys, ne tik vertingo paveldo įamžinimas ar Lietuvos grožį patvirtinantys vaizdai. Tai ir Lietuvos žmo­nių vienybės, džiaugsmo ir ypatingos šventės aidas, skam­bėsiantis nuo pajūrio iki autentiškų Aukštaitijos kaimelių, nuo Nemuno slėnių iki didžiųjų miestų bokštų, – pristato šį projektą jo sumanytojas ir idėjos autorius Dalius Abaris. – Varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti ir ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien turime galimybę skambinti rytojui!“

 Premjera – 2018 m. vasario 16-ąją

Visų šių daugiau kaip 100 varpų skambėjimas ir jų įrašinėjimo metu nufilmuoti Lietuvos vaizdai susilies į vieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Projektą „Gloria Lietuvai“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projektą koordinuoja VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“. Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

 

Share Button

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]

rugpjūčio 7, 2019

Rugpjūčio 4 dieną Nacionaliniame Airijos sporto centre Dubline vyko pirmoji lietuviška šeimų sporto šventė. Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys subūrė […]

rugpjūčio 5, 2019

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir […]

rugpjūčio 2, 2019

Interneto knygynas Knygų klubas kviečia susipažinti su geografijos mokytoju Mantu Karanausku, kuris parašė knygą apie skirtingomis veiklomis užsiimančius žmones „Mano […]

liepos 5, 2019

Liepos 5 – osios vakarą, vakarinio koncerto metu buvo paskelbti pirmieji „Saulės žiedo“ konkurso laimėtojai. Šią dieną Šiaulių valstybiniame dramos […]

birželio 26, 2019

Seime buvo atidaryta dailininko Alfonso Čepausko darbų paroda „Istorinės interpretacijos“, kuri apibendrina skirtingus Lietuvos istorijos etapus ir įamžina šalies kultūrą. […]

gegužės 23, 2019

Vakar Briuselyje buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų: Laura Fredenthaler (Austrija), Piia Leino (Suomija), Sophie Daull (Prancūzija), Réka Mán-Várhegyi (Vengrija), Beqa Adamashvili (Sakartvelas), Nikos […]

gegužės 14, 2019

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės […]

gegužės 13, 2019

Savaitgalį Lietuvos moksleivius į šokio sūkurį įtraukęs sceninių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva“ išrinko geriausius. Jaunieji konkurso dalyviai varžėsi ne […]