5 vasario, 2018
Vaida Samuolytė

Koncerte „Gloria Lietuvai“ skambės ir Žemalės bažnyčios varpai

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“ nuskambės ir Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (Mažeikių r.) varpai. Kam skirtas šis kūrinys ir kodėl pagrindiniai jo „herojai“ bus vertingiausi Lietuvos varpai?

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Ilgus amžius varpų balsai padėdavo žmonėms nepasiklysti laike ir erdvėje. Jie perduodavo žinias, įspėdavo apie pavojus, padėdavo rasti kelią, įkvėpdavo besimeldžiančius ir kviesdavo švęsti. Lydėdami žmonių gyvenimą varpai tapo ir jų istorijos liudininkais. Todėl jie gali papasakoti daug įstabių dalykų. Tereikia akimirką stabtelėti ir įsiklausyti į varpų balsus“, – kviečia išgirsti varpų skambesį kultūros istorikas Aurimas Švedas.

Iš tiesų – ar dažnai susimąstome, kad gimtojo miesto ar miestelio varpai skamba taip, kaip skambėjo ir prieš kelis šimtus metų? Jie lygiai taip pat kvietė melstis arklių traukiamais vežimais į bažnyčią skubėjusius mūsų prosenelius, kaip kviečia melstis ir mus. Per kelis šimtus metų pasikeitė Žemalė, pasikeitė jos gyventojai, o varpų skambėjimas liko toks pat. Klausydamiesi jų, tarsi klausomės istorijos – garso, pasiekiančio mus iš amžių glūdumos.

Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais. Šiandien joje kabo keturi varpai. Seniausias iš šių varpų nulietas 1756 m. Liubeke, jo autorius Armovicas. Kiek „jaunesnis“ 221-uosius metus skaičiuojantis varpas, nulietas 1797 m. Jo fundatorius buvo  Teofilis Stirpeika.

Istoriškai labai vertingi du didesnieji, žemiau kabantys varpai. Tai pirmieji Rusijoje,  Peterburgo liejykloje meistro Ivano Makarovičiaus Stukolkino 1847 m. padirbinti varpai, kurių vardai „Šv. Mykolas“ ir „Šv. Kotryna“. Į Žemalę jie atkeliavo 1848 m. tuometinio Žemalės bažnyčios klebono Adomo Gecevičiaus rūpesčiu.

Taigi, vieni šių varpų jau daugiau kaip 260 metų, kiti – 170 metų yra tapę neatskiriama Žemalės miestelio istorijos dalimi.

Varpų istorijos glaudžiai susijusios su Lietuvos istorija

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį projekto „Gloria Lietuvai“ sumanytojai ir pakvietė atsigręžti į Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Jie ne tik savo skambesiu kviečia išgirsti istoriją, bet ir gali papasakoti labai įspūdingų savų istorijų, perteikiančių skaudžią lietuvių tautos patirtį. Varpams teko ištverti karus ir trėmimus (taip, buvo ištremti ne tik Lietuvos žmonės, bet ir varpai), iš jų buvo liejamos patrankos, jie buvo slepiami žemėje, keliavo iš vienos  bažnyčios į kitą… Juos slėpę žmonės buvo persekiojami, baudžiami, sodinami į kalėjimus, bet neišdavė, kur parapijiečių rūpesčiu užkastas vienas ar kitas varpas.

Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė grupė apvažiavo visoje Lietuvoje daugiau kaip 70 varpinių ir įrašė vertingiausių varpų skambesį. Įamžintas seniausias Lietuvoje Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinės varpas, saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.), taip pat vienas naujausių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje pernai pašventintas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio varpas. O taip pat – daugybė kitų varpų.

„Gloria Lietuvai“– tai bus ne tik muzikos kūrinys, ne tik vertingo paveldo įamžinimas ar Lietuvos grožį patvirtinantys vaizdai. Tai ir Lietuvos žmo­nių vienybės, džiaugsmo ir ypatingos šventės aidas, skam­bėsiantis nuo pajūrio iki autentiškų Aukštaitijos kaimelių, nuo Nemuno slėnių iki didžiųjų miestų bokštų, – pristato šį projektą jo sumanytojas ir idėjos autorius Dalius Abaris. – Varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti ir ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien turime galimybę skambinti rytojui!“

 Premjera – 2018 m. vasario 16-ąją

Visų šių daugiau kaip 100 varpų skambėjimas ir jų įrašinėjimo metu nufilmuoti Lietuvos vaizdai susilies į vieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Projektą „Gloria Lietuvai“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projektą koordinuoja VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“. Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

 


Lauros Prascevičiūtės nuotr.
17 birželio, 2021

Senasis Kleboniškių kaimas (Radviliškio r.) atgyja – birželio 19 dieną prasideda „Senųjų amatų ir edukacijų dienos“. Kleboniškių kaimo buities muziejaus […]

17 birželio, 2021

Barstyčiai, vos tik gavę Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulą, suaktyvėjo, suklestėjo, suspindėjo! Barstyčių bendruomenės nariai išpuošė visą miestelį įspūdingomis mitologinėmis […]

16 birželio, 2021

Aštuntasis Malonny‘8 simpoziumas sugrįžta ir ruošiasi nustebinti ne tik marijampoliečius, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojus. Nors 2020 metais pasaulį […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
15 birželio, 2021

Birželio 14 d. Šiauliuose buvo minima Gedulo ir vilties diena. 80-osioms trėmimų pradžios metinėms skirtame tradiciniame minėjime šiauliečiai prisiminė skaudžius […]

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
14 birželio, 2021

Kultūros ministerija kartu su UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu surengė seminarą „Pasaulio paveldas Lietuvoje. Efektyvaus valdymo link“. Dviejų dienų nuotoliniame […]

14 birželio, 2021

Kultūros ministro įsakymu geriausiems 2020 metų kultūros centrams paskirtos Kultūros ministerijos premijos.  Kultūros centrai buvo vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant […]

14 birželio, 2021

2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6 (Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją) […]

Liškiavos bažnyčia
11 birželio, 2021

Vasarą vykstantiems į Druskininkus pailsėti ar keliaujantiems po Lietuvą rekomenduotume planuoti maršrutą taip, kad jis vestų pro Liškiavą, nes tikrai […]

9 birželio, 2021

Nors dėl šių metų karantino gyvas bendravimas buvo apribotas, ,,Čiurlionio fondui” tai nesutrukdė vykdyti ilgametės misijos – edukuoti jaunimą. Projektas […]

9 birželio, 2021

Paskutinę gegužės savaitę Ignalinos krašte prasidėjo Ažvinčių meno centro (AMC) organizuojamas unikalus daugiau kaip mėnesį truksiantis kultūrinis renginys – menų […]

Žiemgalos planavimo regionas
8 birželio, 2021

Jau nuo š. m. birželio 7 d. iki rugsėjo 22 d. pažink baltų žemes, dalyvaudamas tarptautiniame kelionių įspūdžių konkurse „Tyrinėk […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
4 birželio, 2021

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais todėl, kad atkreiptume žvilgsnį, pasidomėtume unikalia šios tautinės mažumos […]

3 birželio, 2021

2021-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė poeto Vytauto Mačernio metais, įvertinant V. Mačernio intelektualios, filosofinės, modernios poezijos svarbą Lietuvos kultūrai. […]

Pirmosios rezidencijos uždarymas / Meno bangų archyvo nuotr.
3 birželio, 2021

2021 metų birželio 15 dieną prasideda naujas viešosios įstaigos ,,Meno bangos“ projektas, remiamas Lietuvos kultūros tarybos. Tai – menininkų rezidencija […]

Rolando Parafinavičiaus nuot.
2 birželio, 2021

Pasitinkant vasarą, birželio 1-ąją, Šiaulių miesto bulvaras skambėjo nuo mažųjų šiauliečių juoko. Šią ypatingą dieną atnaujintoje Kaštonų alėjoje vyko šventinis […]

2 birželio, 2021

2021 m. birželio 3 d. 17.00 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma tarptautinės reikšmės paroda „Oleksandras Bohomazovas. Kūrybos laboratorija“, kurioje […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
31 gegužės, 2021

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus klojime vyko piemenėlių Sekminės. Sekminės – viena gražiausių vasaros pradžios švenčių, kai […]

30 gegužės, 2021

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų ceremonijoje ir įteikė nominaciją „Už gyvenimo nuopelnus“ kino operatoriui Algimantui Mikutėnui. […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.Rolando Parafinavičiaus nuotr.
30 gegužės, 2021

Gegužės 28-osios vakarą pirmą kartą po ilgos pertraukos į Šiaulių kultūros centrą sugrįžo lankytojai. Žinomas muzikantas Gintautas Gascevičius-Ginc susirinkusiai publikai […]

Švenčionių cerkvė 2014 m. prieš pradedant darbus / KIC nuotr.
28 gegužės, 2021

2014 metais atvykusius paveldotvarkos specialistus Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė pasitiko apsilaupiusiais fasadais, pažeistu sienų  tinku ir kupolų skarda, išdaužytais viršutinių […]