5 vasario, 2018
Vaida Samuolytė

Koncerte „Gloria Lietuvai“ skambės ir Žemalės bažnyčios varpai

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“ nuskambės ir Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (Mažeikių r.) varpai. Kam skirtas šis kūrinys ir kodėl pagrindiniai jo „herojai“ bus vertingiausi Lietuvos varpai?

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Ilgus amžius varpų balsai padėdavo žmonėms nepasiklysti laike ir erdvėje. Jie perduodavo žinias, įspėdavo apie pavojus, padėdavo rasti kelią, įkvėpdavo besimeldžiančius ir kviesdavo švęsti. Lydėdami žmonių gyvenimą varpai tapo ir jų istorijos liudininkais. Todėl jie gali papasakoti daug įstabių dalykų. Tereikia akimirką stabtelėti ir įsiklausyti į varpų balsus“, – kviečia išgirsti varpų skambesį kultūros istorikas Aurimas Švedas.

Iš tiesų – ar dažnai susimąstome, kad gimtojo miesto ar miestelio varpai skamba taip, kaip skambėjo ir prieš kelis šimtus metų? Jie lygiai taip pat kvietė melstis arklių traukiamais vežimais į bažnyčią skubėjusius mūsų prosenelius, kaip kviečia melstis ir mus. Per kelis šimtus metų pasikeitė Žemalė, pasikeitė jos gyventojai, o varpų skambėjimas liko toks pat. Klausydamiesi jų, tarsi klausomės istorijos – garso, pasiekiančio mus iš amžių glūdumos.

Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais. Šiandien joje kabo keturi varpai. Seniausias iš šių varpų nulietas 1756 m. Liubeke, jo autorius Armovicas. Kiek „jaunesnis“ 221-uosius metus skaičiuojantis varpas, nulietas 1797 m. Jo fundatorius buvo  Teofilis Stirpeika.

Istoriškai labai vertingi du didesnieji, žemiau kabantys varpai. Tai pirmieji Rusijoje,  Peterburgo liejykloje meistro Ivano Makarovičiaus Stukolkino 1847 m. padirbinti varpai, kurių vardai „Šv. Mykolas“ ir „Šv. Kotryna“. Į Žemalę jie atkeliavo 1848 m. tuometinio Žemalės bažnyčios klebono Adomo Gecevičiaus rūpesčiu.

Taigi, vieni šių varpų jau daugiau kaip 260 metų, kiti – 170 metų yra tapę neatskiriama Žemalės miestelio istorijos dalimi.

Varpų istorijos glaudžiai susijusios su Lietuvos istorija

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį projekto „Gloria Lietuvai“ sumanytojai ir pakvietė atsigręžti į Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Jie ne tik savo skambesiu kviečia išgirsti istoriją, bet ir gali papasakoti labai įspūdingų savų istorijų, perteikiančių skaudžią lietuvių tautos patirtį. Varpams teko ištverti karus ir trėmimus (taip, buvo ištremti ne tik Lietuvos žmonės, bet ir varpai), iš jų buvo liejamos patrankos, jie buvo slepiami žemėje, keliavo iš vienos  bažnyčios į kitą… Juos slėpę žmonės buvo persekiojami, baudžiami, sodinami į kalėjimus, bet neišdavė, kur parapijiečių rūpesčiu užkastas vienas ar kitas varpas.

Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė grupė apvažiavo visoje Lietuvoje daugiau kaip 70 varpinių ir įrašė vertingiausių varpų skambesį. Įamžintas seniausias Lietuvoje Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinės varpas, saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.), taip pat vienas naujausių – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje pernai pašventintas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio varpas. O taip pat – daugybė kitų varpų.

„Gloria Lietuvai“– tai bus ne tik muzikos kūrinys, ne tik vertingo paveldo įamžinimas ar Lietuvos grožį patvirtinantys vaizdai. Tai ir Lietuvos žmo­nių vienybės, džiaugsmo ir ypatingos šventės aidas, skam­bėsiantis nuo pajūrio iki autentiškų Aukštaitijos kaimelių, nuo Nemuno slėnių iki didžiųjų miestų bokštų, – pristato šį projektą jo sumanytojas ir idėjos autorius Dalius Abaris. – Varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti ir ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien turime galimybę skambinti rytojui!“

 Premjera – 2018 m. vasario 16-ąją

Visų šių daugiau kaip 100 varpų skambėjimas ir jų įrašinėjimo metu nufilmuoti Lietuvos vaizdai susilies į vieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Projektą „Gloria Lietuvai“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projektą koordinuoja VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“. Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

 


Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Džoja Gunda Barysaitė
26 vasario, 2021

Seimo Jungiamojoje galerijoje nuo vasario 25 d. pradeda veikti menininko Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „At the Bus Stop“ (liet. „Autobuso […]

Ansamblio „Lietuva“ choras / M. Aleksos nuotr.
22 vasario, 2021

Nors daugeliui vasario 22-oji – tik dar viena diena metuose, kai kam ji tapo ilgo kūrybinio kelio pradžia. Šiandien jubiliejų […]

Graffiti ir sienų tapybos-piešinių kūrėjo Tado Šimkaus ir jaunųjų dailininkų piešinys papuošė statinio, esančio Radvilonių gatvėje, sieną
22 vasario, 2021

Praėjusių metų vasarą  Radviliškio rajono Pakalniškių seniūnijos gyvenvietėse buvo surengtas pirmasis meno festivalis „BendruoMENIŠKAS. Apie projektą, pasiektus rezultatus ir lūkesčius […]

19 vasario, 2021

Savaitgalį finišavo antrasis Lietuvos bėgimo taurės (LBT) etapas – Mažeikių bėgimas „Bėgame už laisvę. Įprastai Vasario 16-ąją vykdavęs bėgimas šįkart […]

17 vasario, 2021

Premijos skirtos chorvedžiui Remigijui Adomaičiui, kino režisierei Giedrei Beinoriūtei, vertėjui Pranui Bieliauskui, parodų kuratoriui, fotomenininkui Gintarui Česoniui, režisierei, prodiuserei Daliai […]

R. Zubovas, D. Matvejev nuotr.
17 vasario, 2021

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, […]

13 vasario, 2021

Šiandien tarpinstitucinio nuotolinio susitikimo metu buvo pristatyti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato rekonstrukcijos architektūrinio konkurso planai. „Prie Vidaus reikalų […]

13 vasario, 2021

Apie Panevėžio rajono Geležių kaimo bendruomenę, jos veiklą ir lūkesčius kalbamės su bendruomenes pirmininke Jovita Baroliene Pakalbėkime apie bendruomenę. Kada ji […]

12 vasario, 2021

Artėjančios Nepriklausomybės dienos proga prisimename nepailstantį JAV lietuvių patriotizmą ir nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, pastangas neleisti tarptautinei bendruomenei pamiršti tėvynės […]

Ferdinando skveras
12 vasario, 2021

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto magistrantai ir bakalaurantas išgraviravo Ferdinando skvero Klaipėdoje grindinį. VDA Dizaino inovacijų centras užtikrina sklandų […]

M. Siruso nuotr.
11 vasario, 2021

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia gražią tradiciją ir jau ketvirtąjį kartą kviečia dalyvauti sceninių lietuvių liaudies šokių konkurse „Šoka Lietuva 2021“. […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
8 vasario, 2021

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame – per amžius sukauptos žinios, įgūdžiai, susiformavusios tradicijos, iš kartos į kartą perduodama […]

Lietuvininkų dainavimo tradicija / Klaipėdos m. sav. etnokultūros centro nuotr.
5 vasario, 2021

Jau ketvirtą viduržiemį, kai metas atsipūsti nuo žemiškų rūpesčių, skinami mūsų savasčiai svarbūs vaisiai – štai dar septyni reiškiniai įrašyti […]

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai / KIC nuotr.
4 vasario, 2021

Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas […]

3 vasario, 2021

Kol tęsiasi karantinas ir beveik visos veiklos keliasi į internetinę erdvę, Vinco Kudirkos muziejus norėdamas praskaidrinti miestelio bendruomenės nuotaiką, kartu […]

3 vasario, 2021

Bendradarbiaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriui, Šiaulių muzikantų kalendoriaus iniciatoriui, reprezentacinio Šiaulių miesto festivalio-akcijos „Šiaulių naktys“, festivalių „Šiauliai Jazz“, […]

„Žalčio Žilvino“ skulptūrą iš ąžuolo išdrožė tautodailininkas Mindaugas Vyšniauskas, o karūną skulptūrai nukalė kalvis Stasys Truncė / Rūtos Averkienės nuotr.
1 vasario, 2021

Keliaujančius Senosios Varėnos–Druskininkų kryptimi ir pravažiuojančius pro vieną gražiausių Varėnos krašte Glėbo ežerų, pasitinka jo pakrantėje stovinti įspūdinga tarsi iš […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
29 sausio, 2021

Artėjant įspūdingam sostinės jubiliejui – 700-osioms įkūrimo metinėms – miesto Taryba priėmė reikšmingą visam kultūros sektoriui ir vilniečiams sprendimą: patvirtino […]

29 sausio, 2021

Per JAV Prezidento Joe Bideno inauguraciją užfiksuota senatoriaus Bernie Sanders fotografija, kurioje jis dėvi šiltas pirštines, tapo pasauliniu fenomenu, paskatinusiu […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
26 sausio, 2021

2021 m. sausio 25 d. Kaune paminėjome  inžinieriaus, pramonininko, lietuviškosios spaudos ir knygų leidėjo, kultūrinio judėjimo mecenato, rašytojo, lietuvybės puoselėtojo, […]