Koncertinis turas „Liudviko Rėzos pėdomis“: Vilimo Norkūno tyrimų atrasta lietuvių dainų istorija XIX a. Europos muzikoje
Po beveik 200 metų į Lietuvą sugrįžta XIX a. Europoje pagal Liudviko Rėzos poeziją ir jo publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstus sukurta muzika. Rugsėjo 18 d. Vilniuje prasideda koncertų turas „Liudviko Rėzos pėdomis“.
Tyrinėdamas L. Rėzos kūrybos ir jo publikuotų tekstų sklaidą Vakarų Europoje, projekto autorius ir tyrėjas Vilimas Norkūnas atrado naujų ryšių tarp Rėzos publikuotų lietuvių liaudies dainų ir iki šiol Lietuvoje neskambėjusios XIX a. muzikos, išlikusios istorinėse kolekcijose. Didžioji dalis šio repertuaro Lietuvoje bus atliekama pirmą kartą.
Romantišką ir subtilią muziką atliks baritonas Giedrius Prunskus ir pianistas Vilimas Norkūnas. Programoje skambės Alexanderio Winterbergerio, Fryderyko Chopino, Edvardo Griego ir kitų XIX amžiaus kompozitorių kūriniai.
Lietuvių daina keliavo po Europą dar XIX amžiuje
1825 metais Liudvikas Rėza išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį, kuriame dainų tekstus eiliuotai išvertė ir į vokiečių kalbą. Taip lietuvių dainos tapo prieinamos platesnei Europos auditorijai – jų tekstai buvo skaitomi, plito ir tapo medžiaga profesionalių kompozitorių kūrybai.
„Man pačiam šie atradimai iš esmės pakeitė iki šiol turėtą Lietuvos muzikos istorijos vaizdą. Paaiškėjo, kad lietuvių dainų kelias į profesionaliąją muziką buvo gerokai įdomesnis ir vaisingesnis, nei iki šiol manėme. Esame įpratę lietuvių liaudies dainos ir profesionaliosios kompozicijos ryšį pirmiausia sieti su Čiurlionio ar Gruodžio epocha. Tačiau L. Rėzos publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstai Europos kompozitorių kūryboje suskambėjo gerokai anksčiau“, – sako V. Norkūnas.
Nuo Winterbergerio iki Chopino ir Griego
Viena ryškiausių šios istorijos gijų yra Franzo Liszto mokinio Alexandro Winterbergerio „Dainos: Litauische Volkslieder“ dviem moterų balsams ir fortepijonui. Dalies jų tekstų šaltiniai siekia L. Rėzos 1825 metų dainyną. L. Rėzos eiliuoti lietuvių liaudies dainų vertimai į vokiečių kalbą buvo tokie tikslūs savo rimu ir ritmu, kad šiandien A. Winterbergerio muziką, publikuotą vokiškai, galima atlikti ir lietuviškai.
Koncertuose neįprastai suskambės tokios lietuviams pažįstamos dainos kaip „Augo darže kleveliai“, „Nepūsk, nepūsk, vėjeli“ ir „Miego noriu, saldaus miego“. Jų tekstai čia susitinka su subtilia, šubertišką Lied tradiciją tęsiančia XIX amžiaus profesionaliąja muzika.
„Kol šios muzikos, grįstos lietuvių liaudies dainų tekstais, nepamačiau atrastose natose ir neišgirdau jos grožio grodamas pats, sunkiai galėjau tuo patikėti“, – sako V. Norkūnas.
Koncertų programą vainikuos F. Chopino bei E. Griego kūriniai, kuriuose V. Norkūnas atsekė ryšius su L. Rėzos publikuotomis lietuvių liaudies dainomis. F. Chopino „Lietuviškos dainos“ tekstas kilęs iš Rėzos publikuotos dainos „Motė ir dukrytė“, o E. Griego „Našlaitė “ yra paremta dainos „Sirata“ tekstu, kurį taip pat pirmiausia publikavo L. Rėza.
Taip ši istorija apsuka simbolinį ratą: prieš du šimtmečius per L. Rėzos leidinius į Europos muzikinę kultūrą patekusios lietuvių dainos dabar sugrįžta į Lietuvą ir skambės lietuviškai. Liaudies dainoms naudojami L. Rėzos ir jo pasekėjo G. H. F. Nesselmanno publikuoti tekstai, o L. Rėzos originaliąją poeziją eiliuotai išvertė Antanas A. Jonynas.
Koncertinio turo „Liudviko Rėzos pėdomis“ datos
Rugsėjo 18 d. 18 val. – Senasis arsenalas, Vilnius
Rugsėjo 19 d. 16 val. – Panemunės pilis, Jurbarko raj.
Rugsėjo 26 d. 18 val. – Liudviko Rėzos kultūros centras, Juodkrantė
Spalio 8 d. 18.30 val. – Rumšiškių kultūros centras
Spalio 15 d. 18 val. – Ąžuolyno biblioteka, Kaunas
Spalio 16 d. 18 val. – Šilutės kultūros centras
Likus valandai iki koncertų vyks Vilimo Norkūno įvadinė paskaita „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“.
Renginiai nemokami.
Koncertinio turo organizatorius – VšĮ „Commovendo“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Informacinis rėmėjas regionunaujienos.lt
