Konkurencijos taryba: prekybininkams susitarus nepagrįstai kelti degalų kainas, grėstų sankcijos

Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas sako, jog prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus degalų kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, kurios siekia iki 10 proc. metinės įmonės apyvartos. 

„Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume tyrimą ir nustatytume tokį pažeidimą, pirmiausia įpareigotume jį nutraukti. Kitas dalykas, galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir panašiai. Tos sankcijos (…) gali būti iki 10 procentų įmonės metinės apyvartos“, – pirmadienį LRT radijui teigė jis.

„Mūsų praktika yra įprasta – mes nekomentuojame tyrimų, ypač tų, kuriuos galėtume ar negalėtume pradėti“, – sakė E. Šatas.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ženkliai išaugus kuro kainoms ir Lietuvoje, Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Konkurencijos tarybą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.

Parlamentarė prašo atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.

„Džiugu, kad Seimo nariai kreipia dėmesį į prekes, kurios tikrai svarbios vartotojams. (…) Tik atkreipsiu dėmesį, kad Seimo narė prašo informacijos, paaiškinti skaidriai, kas vyksta dabar rinkoje, kodėl kyla kainos, kad vartotojai galėtų suprasti. Kažkokių veiksmų dėl tyrimo ar panašiai nėra prašoma“, – aiškino E. Šatas.

Jis tikina, kad institucijos parlamentarei pateiks atsakymus.

Savo ruožtu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko Karolio Stasiukyno teigimu, tikėtina, kad kuro kainos ir toliau augs. Vis tik, anot jo, kainos, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, yra gerokai aukštesnės ir dėl šalyje degalams taikomų mokesčių. 

„Yra labai paprastas dalykas – šiandien naftos barelis kainuoja jau virš 100 JAV dolerių. (…) Visi mokestiniai pakeitimai buvo daryti, kai barelis kainavo apie 60 dolerių. Kadangi apie 65 procentus galutinėje kainoje sudaro mokesčiai, tai natūralu, kad kai toks mokesčių dydis užsidėjo ant dvigubai pabrangusios žaliavos, tai, matyt, čia mes pamatysime dar ne tą“, – teigė jis.

„Visa Europos Sąjunga principe perka naftą biržoje ta pačia kaina, bet jeigu viena šalis prisideda 10 mokesčių, o kita 50 mokesčių, tikėtis, kad  pas mus, kur 50 mokesčių pridėta, bus pigiau negu ten, kur mažiau pridėjo mokesčių, tai keista“, – tęsė K. Stasiukynas.

Pasak jo, degalinės įprastai turi kuro atsargų, įsigytų ankstesnėmis kainomis, tačiau jų užtenka vos porai dienų.

„Pagal pirkimų struktūrą arba perkame mėnesio vidurkiu, tada mums pakyla tą pačią minutę, mes tiesiog gauname išlyginamąją sąskaitą. Kuro likutis talpose kažkoks yra, bet jis automatiškai pabrangsta. Labai maža dalis vežasi į sandėlį. Bet tie sandėliai, įsivaizduokite, yra 1–2 dienų, nes degalinės talpos nėra tokio dydžio, kad užtektų mėnesį“, – sakė jis.

Tuo metu ,,Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog, tikėtina, kad naftos kainų augimas nesitęs ilgai.

„Aukšta žaliavų kaina nužudo pati save. (…) Aukšta naftos kaina žudo naftos vartojimą, atitinkamai, naftos kaina vien dėl to bus pasmerkta kritimui. Aš manau, kad 120 dolerių (už barelį – ELTA) yra pikų pikas, virš kurio naftos kaina, tikėtina, nedidės“, – aiškino ekonomistas.

Pirmadienį dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių už barelį.

„Brent“ rūšies naftos – Europos etalono – kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc., t. y. beveik iki 111 JAV dolerių už barelį (159 litrai).

Anksčiau, prekybos Čikagoje pradžioje, „West Texas Internediate“ (WTI) rūšies – JAV etalono – naftos kaina šoktelėjo virš 100 JAV dolerių ribos – t. y. iki kainų lygio, pastarąjį kartą stebėto 2022 m.

Naftos kainų šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną. Ši šalis atsako kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.

Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.