Krizė LRT: direktorė ragina LRT tarybos narius ir vadovybę atsistatydinti

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) darbuotojams išreiškus nepasitikėjimą Tarybos nariais, visuomeninio transliuotojo direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ragina juos ir kartu visą administraciją atsistatydinti.

„Jei LRT Taryba pasirengusi dirbti kartu ginant viešąjį interesą, mielai dirbsiu kartu. Prieš viešąjį interesą dirbti nesutinku. Idealus kelias situacijai stabilizuoti galėtų būti toks: atsispiriant nuo Konstitucijos, LRT įstatymo ir Europos žiniasklaidos laisvės akto principų kviečiu LRT tarybą peržiūrėti savo poziciją dėl naujausių, buldozeriu stumiamų pataisų, visiškai jas atmesti (…) Mano manymu, tik tokia Tarybos laikysena padėtų stabilizuoti padėtį ir grąžinti situaciją į normalias vėžes. Žurnalistams, o ir visiems darbuotojams, reikia jūsų paramos“, – tarybos posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

„Turbūt tai mažai tikėtina, todėl, turint omenyje, kad per 400 darbuotojų ir žinių vedėjų pasirašė nepasitikėjimą LRT taryba, kviečiu visiems drauge atsistatydinti ir taip nunulinti situaciją“, – pridūrė ji. 

Generalinės direktorės teigimu, sudėtingą situaciją LRT buvo bandoma sumenkinti dar iki menamų jos nesutarimų su Taryba. 

„Pastarasis laikotarpis LRT buvo labai sunkus. Visą situaciją, turinčią ilgą priešistorę dabar mėginama sumenkinti iki menamo konflikto tarp LRT direktorės ir LRT tarybos, bandoma pateikti ir nuteikti, kad nepaklusniai direktorei suvaldyti reikalingos buldozeriu stumiamos pataisos dėl direktoriaus atleidimo. (…) LRT tarybos bei generalinio direktoriaus funkcijos yra apibrėžtos LRT įstatyme, tad nelabai aišku, apie kokią vienvaldystę, o ir paklusnumą čia gali būti kalba“, – dėstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Visada laikiausi nuomonės, kad LRT taryba ir direktorius turi veikti išvien saugodami LRT nepriklausomumą, užtikrindami reikiamą finansavimą: tai pagrindiniai faktoriai, kurie lemia tvarią visuomeninio transliuotojo veiklą. O jei Taryba nemato reikalo to daryti, tada, įstatymu suteiktų įgaliojimų rėmuose, tai daryti yra mano pareiga. Pastaraisiais metais kaip tik daugumos Tarybos narių paramos, saugant LRT ir viešąjį interesą ir pasigedome“, – akcentavo ji. 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, jog pastaruoju metu kilo abejonių dėl kai kurių LRT tarybos narių įsipareigojimo ginti viešąjį interesą. 

„Kai viešumoje prieš metus prasidėjo R. Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos žurnalistus ir vadovus, kurie jau turi realių pasekmių tiek LRT vertinimams, tiek darbuotojams, LRT taryba patarė nekreipti dėmesio. Kai Seimas privertė Valstybės kontrolę atlikti LRT auditą ir Žemaitaitis jau grasino, kaip po audito susidoros su LRT, LRT taryba sveikino auditą. Kai valdančioji koalicija įtraukė į savo programą punktus apie tai, kaip jie užtikrins nuomonių įvairovę LRT turinyje, LRT taryba sakė, kad jie nemato grėsmės LRT. Kai imta politizuoti LRT audito išvadas, skleisti apie jas melagienas, menkinti LRT reputaciją, Taryba tai ignoravo arba netgi stojo spaudžiančiųjų pusėn“, – sakė generalinė direktorė.

„Taigi visa pastarųjų metų įvykių eiga, prie jos pridėjus dar skandalingą politinio neutralumo auditą, jį sekusį auditorės atsistatydinimą, nuolatinį spaudimą LRT administracijai ir tai, kad dar vasarą Tarybos vadovai mėgino su valdančiaisiais susitarti dėl galimybių atleisti direktorių, leidžia garsiai kalbėti apie tai, kad dalis Tarybos narių veikia ne gindami viešąjį interesą ir ne saugodami LRT nuo politikų įtakos, bet atvirkščiai“, – pabrėžė ji.

M. Jurkynas: Taryba visuomet gynė viešąjį interesą

Savo ruožtu Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, reaguodamas į tokią LRT vadovės kritiką, pabrėžė, jog Taryba visuomet gynė ir toliau gins viešąjį interesą. 

„LRT taryba visada gynė viešąjį interesą. Taryba yra buferis nuo politikų, nuo minios, nuo administracijos spaudimo – Taryba savo funkciją, kaip ir numatyta LRT įstatyme, gynė ir gins“, – posėdyje komentavo jis. 

„Į šios dienos klausimus mes kartu, per diskusijas, manau, prieisime prie vienokio ar kitokio sprendimo. LRT taryba tikrai nepasiduos spaudimui – jūs net nežinote, kiek LRT tarybos nariai sulaukia kaltinimų, privačių žinučių, grasinimų, kai kurie perduoti policijai“, – pabrėžė jis.

Tarybos nariai piktinosi generalinės direktorės pareiškimais

Tuo metu prezidento deleguota Tarybos narė Rėda Brandišauskienė piktinosi, kad tokiems pokalbiams viešas posėdžio formatas nėra tinkamas. 

„Jeigu iš tiesų norime atkurti dialogą tarp administracijos, vadovės ir Tarybos, tai viešas formatas nėra tam tinkamas formatas ir tą visi žinome. Direktorės pranešimas, kurio nebuvo medžiagoje ir nenutarėme Taryboje, kad tai būtų viešas formatas – vertinu daugiau kaip pokalbį su auditorija, o ne su Taryba. Kviesčiau kalbėtis su Taryba“, – sakė R. Brandišauskienė. 

Seimo deleguotas LRT tarybos narys Juozas Pabrėža kritikavo, kad pastaruoju metu visuomeninio transliuotojo eteris išnaudojamas akcijai „Šalin rankas“.

„Nematau, kad kažkaip būtų kėsinamasi į laisvą žodį. Matau, kad pastaruoju metu su akcija „Šalin rankas“ visuomeninis eteris išnaudojamas, net uzurpuojamas, praktiškai, vienam klausimui, vieninteliam, generalinės direktorės atleidimo klausimui“, – dėstė J. Pabrėža. 

D. Jastramskis siūlė inicijuoti apskritojo stalo idėją

Tuo metu LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis teigė, kad krizinėje situacijoje, kurioje atsidūrė visuomeninis transliuotojas, pagrindinė problema – komunikacijos trūkumas. Todėl siekiant operatyviau spręsti klausimus, jis siūlė apskritojo stalo diskusiją. Pasak jo, šis formatas leistų greičiau ir efektyviau koordinuoti vidinę komunikaciją.

„Problema šioje krizinėje situacijoje yra visose pusėse, kaip dažniausiai ir būna, tai komunikacijos problema. Tie formatai, kai mes dirbome iki šios krizinės situacijos – neaišku, kada ji baigsis, dabar ji aiškiai yra – kai Taryba posėdžiauja kartą per mėnesį, o paskui kartais apsitaria skubiais klausimais. Reikia suprasti ir vadovybę, kad reikia greitai reaguoti, tai yra sudėtinga“, – posėdyje kalbėjo D. Jastramskis. 

„Man kilo idėja iš Lenkijos patirties (…). Apskritojo stalo idėja (…). Formatas būtų 3+3+3 – trys Tarybos nariai, trys administracijos nariai, trys žurnalistų nariai. Tai tokia struktūra, kuri turėtų įgaliojimus vidinėje komunikacijoje ir būtų galima greit aptarti daug visokių dalykų, pradėti juos aiškintis“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta, antradienį į posėdį besirenkančius LRT tarybos narius beveik šimtas visuomeninio transliuotojo darbuotojų pasitiko protesto plakatais ir tyla. Tai, anot visuomeninio transliuotojo žurnalistų, yra simbolis, kad jie nėra išgirsti nei politikų, nei Tarybos narių. 

LRT darbuotojai taip pat inicijavo nepasitikėjimą LRT taryba ir siekia jos atsistatydinimo, tam jau surinko 400 parašų. Prieš prasidedant posėdžiui, žurnalistai raštą su parašais įteikė Tarybos vadovui. 

Savo ruožtu M. Jurkynas pakvietė kelis žurnalistus pristatyti savo poziciją posėdyje, tačiau nepatikslino kada.

Žurnalistų bendruomenė pradėjo tris dienas truksiantį protestą

Dėl prieštaringai vertinamų LRT žurnalistų bendruomenė pradėjo tris dienas truksiantį protestą. Jie toliau ragina valdančiuosius atmesti siūlomas LRT įstatymo pataisas. 

Protesto simboliai iškilo ir prie Prezidentūros. Simono Daukanto aikštėje pastatyta instaliacija, kurią organizatoriai pavadino „bestuburių oro žmogeliukų parku“.

Kaip skelbiama, šešios pripučiamos instaliacijos su šalies vadovo Gitano Nausėdos veidu stovės prie Prezidentūros nuo antradienio iki penktadienio.

Kaip teigia protesto organizatoriai, prezidento tyla dėl skubos tvarka svarstomų LRT pataisų reiškia pritarimą atviram politiniam spaudimui, kurį, jų teigimu, patiria visuomeninis transliuotojas.

Pastaroji instaliacija prie Prezidentūros yra tik viena iš žurnalistų bendruomenės ir Kultūros asamblėjos inicijuoto protesto dalių. Prieš LRT pataisas nukreiptas protestas vyks nuo antradienio iki ketvirtadienio – kiekvieną vakarą nuo 18 val. piliečiai kviečiami mitinguoti prie Seimo. 

Praėjusią savaitę valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos. Taip pat piktinamasi dėl taikomos skubos tvarkos, galimų Seimo statuto ir procedūrinių pažeidimų.

Antradienį valdantiesiems nepalaikius siūlymo iš darbotvarkės išbraukti LRT vadovo atleidimo tvarką palengvinančias pataisas, opozicija paliko plenarinių posėdžių salę. Seimo mažumos atstovai teigė, jog grįš į posėdį minėto įstatymo svarstymui, pristatys registruotus pasiūlymus, kurių – daugiau kaip šimtas.