15 spalio, 2015
KTU informacija

KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.

A. Markandya spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje surengė viešą paskaitą akademinei bendruomenei „Tvarumas ir žalioji ekonomika: senas vynas naujuose buteliuose?“ bei pakvietė į kūrybines-mokslines dirbtuves „Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtra tvariai ateities ekonomikai“. Jis taip pat skaitė paskaitą apie klimato kaitos pokyčius ir prisitaikymą prie jų KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentams.

Iškilus mokslininkas yra vienas pagrindinių 3 ir 4 Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarpvyriausybinė darbo grupė dėl klimato pokyčių, autorius. Už ketvirtąją ataskaitą jis ir gavo Nobelio taikos premiją. Šia ataskaita siekiama sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą. Ja pakloti skaičiavimų pagrindai reikalingi neutralizuoti šiai kaitai.

Kembridžo universitetas Nobelio premijos laureatą yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų.

A. Markandya yra daugelio knygų apie žaliąją ekonomiką autorius. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika.

Išskirtiniame interviu KTU profesorius pabrėžė, kad kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, kad Žemės klimatas grįžtų į priešindustrinę būklę.

− Prieš 8 metus gavote Nobelio taikos premiją už savo indėlį į gamtosaugą. Jūsų darbo rezultatai pakeitė daugelio žmonių mąstymą, atkreipė jų dėmesį į gamtosaugą. Kaip nuo tada pasikeitė žmonių santykis su gamtosauga?

− Šis pasikeitimas žmonijos mąstyme – lėtas, tačiau tęstinis procesas. Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių suvokia faktą, kad mūsų klimatas keičiasi. Jis tampa vis nepastovesnis – sulaukiame daug ekstremaliu reiškinių, tokių kaip potvyniai, uraganai. Be abejo, klimatas, o tuo pačiu ir pasaulis, kiekvienais metais vis labiau šiltėja.

− Jei būtume savanaudžiai ir visiškai nesirūpintume savo aplinka – kokį scenarijų prognozuotumėte mums, Žemės gyventojams? Ar sulauktume apokalipsės?

− Šito mes dar nežinome. Turime visą spektrą galimybių, kas galėtų nutikti. Tyrimai rodo, kad jei visai nesirūpintume gamtosauga, šio šimtmečio pabaigoje temperatūra visoje planetoje pakiltų 4 laipsniais Celsijaus.

Galite pagalvoti, kad keturiais laipsniais pakilusi temperatūra Kaune spalio mėnesį – visai neblogas dalykas, tačiau viskas nėra taip paprasta, jei kalbėtume apie visą pasaulį. Pasaulinės temperatūros pakilimas 4 laipsniais turėtų katastrofiškų padarinių visai mūsų civilizacijai.

Turint omeny, kad šie keli laipsniai – tik vienas galimas scenarijus, mūsų gali laukti ir blogesnės naujienos. Juk pasaulinė temperatūra gali pakilti dar daugiau – tai gali būti ir 8 laipsniai, ir dar daugiau.

Deja, mes šitų dalykų nežinome. Jei nesiimtume jokių veiksmų, liktume nežinomybėje to, kas mūsų laukia ateityje. O tai ir gali būti apokalipsė.

− Daug kam gali pasirodyti neįtikėtina, tačiau egzistuoja tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir pasaulinio skurdo. Kitaip tariant, klimato kaita veikia ir pasaulinę ekonomiką?

− Taip, be abejo, klimato atšilimas, kaita turi neabejotiną poveikį pasaulinei ekonomikai, o tuo pačiu ir skurdui. Tai mažiau jaučiama Šiaurės ar turtingesnėse šalyse, tačiau turi milžinišką poveikį besivystančiose valstybėse.

Šiuo metu JTO turime išsikėlę darnaus vystymosi tikslus. Viena šių tikslų – iki 2030 metų eliminuoti aukščiausio laipsnio skurdą visame pasaulyje. Šį tikslą gali sukompromituoti kaip tik itin žymi klimato kaita.

− Kiekvienais metais girdime apie naują sukurtą gamtą tausojantį hibridinį ar elektrinį automobilį ar naują, tvarų elektros išgavimo būdą. Tačiau, ar šiandien mes tikrai dedame pakankamai daug pastangų, siekdami sustabdyti klimato atšilimą?

− Mūsų pastangos tikrai neblogos, jos suteikia vilčių, tačiau privalome stengtis dar labiau. Vienas tokių sprendinių – turime tapti mažai anglies dioksido išskiriančia visuomene. Be abejo, tai reiškia, kad turime greičiau pradėti naudoti švaresnę energiją, tuo pačiu keldami jos našumą.

Yra daug daug dalykų, kuriuos galėtume atlikti, tačiau viską privalome daryti gerokai sparčiau, jei norime pasiekti savo tikslą – neleisti pakilti Žemės klimato temperatūrai daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus skalėje iki šio amžiaus pabaigos.

− Vienas KTU tikslų – būti tvariu universitetu. Mes jau įgyvendiname specialią programą, tačiau nuo ko patartumėte pradėti eiliniams žmonėms, norintiems pradėti saugoti gamtą? Rūšiuoti šiukšles ar užsukti vandens čiaupą besimuiluojant duše?

− Kiekvienas galime prisidėti mažindami klimato atšilimą. Kiekvienas turime taip vadinamą savo anglies dioksido biudžetą – tai toks kiekis medžiagos, kurį galime išmesti į aplinką pasaulinę temperatūrą pakeliant ne daugiau 2 laipsniais Celsijaus.

Šiandien internete yra daugybė programų, kurios nustato, koks yra taip vadinamas tavo anglies dioksido pėdsakas – dėl savo veiklos į atmosferą išmetamų dujų kiekis. Galime jį sumažinti daugybe būdų, tačiau pats svarbiausias – transportas ir jo naudojimo mažinimas arba pakeitimas alternatyviu, ekologišku automobiliu.

Antrasis pagal svarbumą rodiklis, kurį kiekvienas galime sumažinti – namų šildymas. Pasaulyje vis dar yra gausybė neefektyviai šildomų namų.

− Prieš keliasdešimt metų Lietuvoje nieko nestebindavo šaltos žiemos, kai oro temperatūra siekdavo minus 25 laipsnius Celsijaus. Tuo tarpu pastarosiomis žiemomis mūsų šalyje jaučiamas tikras atšilimas. Tokių pavyzdžių visame pasaulyje galime rasti daug, tačiau nuolat atsiranda žmonių, net mokslininkų, neigiančių visuotinį atšilimą. Kaip tai paaiškintumėte?

− Pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria mokslininkai, – savo darbo rezultatais nėra visuomenę nėra lengva įtikinti. Be abejo, yra žmonių, kurie klimato atšilimą neigia turėdami motyvaciją. Pavyzdžiui, jie gali atstovauti naftos gavybos verslo sektorių ir tokios teorijos joms yra parankios.

Tačiau pažvelkime į istoriją – Galilėjus sakė, kad Žemė nėra pasaulio ašis ir, kad ji sukasi aplink Saulę. Tačiau prireikė daugybės metų, kol žmonės priėmė šią teoriją. Mokslininkams prireikia daug laiko, kol įtikina visuomenę.

− Šiandien esate 5 pokyčio kaitos ataskaitos grupės narys. Gal jau turite kokių nors rezultatų. Kas mūsų laukia ateityje?

− Taip, rezultatus jau turime. Juos išspausdinome praėjusių metų pabaigoje. Pagrindinis mūsų uždavinys – pateikti mokslinę informaciją. Mes dirbame ne tam, kad kažką teistume – pateikiame faktus, paremtus beveik 1 tūkst. įvairių sričių mokslininkų darbu. Džiugu, kad esame girdimi pasaulio vyriausybių ir pagal mūsų informaciją priimami patys svarbiausi sprendimai.


31 sausio, 2023

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC). Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos […]

31 sausio, 2023

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šiais metais prie bazinių stočių įrengs iki 50 saulės kolektorių. Tokia įranga vidutiniškai 15% sumažina vienos bazinės […]

31 sausio, 2023

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM), šalies […]

26 sausio, 2023

Šiandien vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Povilas Žagunis informavo tarybos narius, kad gauti gyventojų raštai, kuriuose Liūdynės, Velžio, […]

25 sausio, 2023

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką […]

24 sausio, 2023

Dėl žadą atimančio kadro jis gali ketvirtį kilometro šliaužti sniegu, valandų valandas kantriai laukti stingdančiame šaltyje, paras praleisti palapinėje miške […]

20 sausio, 2023

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė […]

Kuršių Nerija
17 sausio, 2023

Nuo sausio 17 d. įsigalioja aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos […]

Pakluonių biokuro katilinė
16 sausio, 2023

UAB Gren Joniškis užbaigė remonto projektą ir įrengė dūmų kondensacinį ekonomaizerį Pakluonių biokuro katilinėje. Projektui paramą skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos […]

16 sausio, 2023

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. […]

12 sausio, 2023

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus […]

11 sausio, 2023

Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo.  Įsteigtas naujas regioninis […]

3 sausio, 2023

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai primena, kad asbestas yra grupė iš šešių natūraliai gamtoje aptinkamų mineralų, kurio pluoštai […]

3 sausio, 2023

Pasitinkant naujuosius 2023 metus, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad jau nuo 2024 m. sausio 1 dienos įsigalios ES […]

30 gruodžio, 2022

Dar pavasarį UAB „Kautra” Druskininkuose pristačiusi pirmuosius du elektrinius autobusus, kuriuos pasiūlė lietuviško kapitalo įmonės „Altas Auto“ ir „Elinta Motors“, […]

28 gruodžio, 2022

Gausiai pasnigus, aptraukus storam ledui ar stipriau atšalus miestiečių žvilgsniai krypsta į miestuose žiemojančius paukščius. Kuo paukščiams patrauklios urbanizuotos teritorijos, […]

Žymnatas Morkvėnas, V. Ščiavinsko nuotr.
23 gruodžio, 2022

Šią savaitę vykusiame tarptautiniame gamtininkų pasitarime dėl meldinės nendrinukės išsaugojimo aptarta rūšies būklė, planuojami apsaugos veiksmai tiek Europoje, tiek Afrikoje. […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]