rugpjūčio 8, 2019
KTU
KTU pastatas pateko tarp 10 išskirtiniausių modernizmo pastatų pasaulyje

Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas (KTU CTF A) pripažintas tarptautiniu mastu. JAV įsikūręs filantropo John‘o Paul‘o Getty vardu pavadintas fondas pastatą atrinko kaip vieną iš 10 išskirtiniausių architektūros objektų visame pasaulyje ir jo pavyzdinių išsaugojimo planų rengimui skirs 135 tūkst. dolerių.

Šiemet architektūros paveldą puoselėjantis fondas „Getty Foundation“ per programą „Keeping It Modern“ skyrė daugiau nei 1,6 mln. JAV dolerių 10 architektūros objektų, kurie išraiškingai reprezentuoja XX amžiaus kultūrinį palikimą, ir turėtų būti išsaugoti ateities kartoms.

Kaune, Radvilėnų gatvėje, esantis KTU CTF A korpusas, kurį tarpukariu suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, rikiuojasi greta įspūdingų statinių iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, JAV, Ugandos, Mozambiko.

Dar daugiau – nuo šiol tarpukaryje garsaus Lietuvos architekto atliktas darbas bus minimas greta garsiausių pasaulyje modernistinės architektūros kūrėjų – Alvar Aalto, Le Corbusier, Pier Luigi Nervi, Frank Lloyd Wright, Oscar Niemeyer – vardų.

Būtent šių architektūros grandų sukurtus objektus ir jų išsaugojimą jau yra finansavęs Kalifornijoje veikiantis fondas. Nuo 1984 metų veikianti filantropinė organizacija spėjo įnešti savo indėlį į daugiau kaip 180 šalių architektūrą.

Pasirinko dėl unikalumo ir rūpesčio

„Tenka pastebėti, kad Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje tokio pripažinimo kol kas nebuvome sulaukę“, – sėkme džiaugiasi KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis, koordinuojantis finansavimą gavusį pastato tyrimų projektą.

Šio fondo ir programos paramą gauna išskirtiniai XX a. statiniai iš viso pasaulio, o vienas iš svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietiniame, bet ir tarptautiniame kontekste.

Projekto vadovui antrina ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Sigita Bugenienė. Jos manymu, laimėjimą lėmė unikali statinio architektūra, netipinė konstrukcija ir išskirtinė funkcija. „Tai vienas iš nedaugelio pastatų, išsaugojusių ne tik autentišką eksterjerą, tačiau ir interjero elementus, įrangą, baldus, taip pat pirminę paskirtį“, – pastebi specialistė.

Anot V. Petrulio, fondo paskelbtame finansavimo konkurse tarp svarbių atrankos kriterijų taip pat išskiriama objekto svarba vietos bendruomenei ir šeimininko, kuris rūpinasi objektu, bendradarbiavimas.

„Savininkas, kuris yra pasiryžęs objektą ne tik sutvarkyti, tačiau ir atverti visuomenei, yra būtina sėkmingo architektūros paminklo gyvavimo sąlyga. Į tai buvo atsižvelgiama ir vertinant paraišką“, – pastebi KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas, turėdamas omenyje universiteto pastangas išsaugoti laboratoriją.

Pastatas – unikaliai išsaugotas

Projekto paraišką kartu rengusi restauratorė, architektė Viltė Janušauskaitė nekantrauja pradėti tyrimus objekte, kuris duris atvėrė 1935 metais kaip tuometės Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija.

Pasak V. Janušauskaitės, būsimi tiriamieji A korpuso darbai bus apipinti ir džiugesio, ir nerimo nuotaikomis, nes iki šiol objektas dar turi savų paslapčių.

„Jaučiu smagų jaudulį, panašiai kaip prieš kelionę, kai žmogus ir laukia, ir nežino, ką pamatys ir sužinos. Neįtikėtina, kad pastatas taip fantastiškai išsilaikęs iki šių dienų“, – stebisi restauratorė.

Anot jos, įdomių „lobių“ gausu ir KTU CTF A korpuso išorėje, ir viduje. Akį traukia išlikusios autentiškos detalės – baldai, kriauklės, unikali ventiliacinė sistema, traukos spintos. Pastarosios suprojektuotos su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose.

Pastate taip pat sumontuota speciali šarvuota traukos spinta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti,  iš Islandijos atkeliavo emaliuotos Volviko lavos laboratoriniai stalai.

Kadaise pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, o mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.

„Pastato autentiškumas – ir turtas, ir didžiulė atsakomybė“, – sako V. Janušauskaitė. Ji primena paveldo specialistams gerai žinomą tiesą –  kuo geriau išsilaikęs statinys – tuo sunkiau priimti statinio atnaujinimo sprendimus.

Ji sako, kad staigmenų ir iššūkių gali pateikti pastato inžinerinės sistemos – daugybė dalykų yra suprojektuota sienose, todėl iš pirmo žvilgsnio jų įvertinti – neįmanoma.

Laukia gausybė tyrimų

Būtent dėl šių priežasčių iki kitų metų pavasario bus atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai, apimantys ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius ir kitus techninius tyrimus, kurie pagelbės įvertinant esamą būklę. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų.

„Vėliau, pasitekus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – paaiškina projekto vadovas V. Petrulis.

„Parengtas valdymo planas bus prieinamas ne tik pastato savininkui – KTU, tačiau ir visuomenei. Itin svarbu, kad parengtas projektas, o kartu ir objektas bus pristatytas ne tik Lietuvos ar regiono, tačiau pasauliniu mastu. Tai turėtų svariai prisidėti prie tarptautinio Kauno architektūros garsinimo“, – teigia V. Petrulis.

Share Button

spalio 18, 2019

Kasmetiniuose Jungtinės Karalystės knygų iliustruotojų apdovanojimuose „The Cheltenham Illustration Awards 2019“, kuriuos organizuoja Glosteršyro universitetas, apdovanojimu įvertintas ir Lietuvos menininkas […]

spalio 17, 2019

Spalio 17 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja metiniame Europos politikos forume („State of Europe“), kurį rengia organizacija „Friends of Europe“. […]

spalio 16, 2019

Lenkija Faktas: Parlamento rinkimus laimėjo iki šiol valdžioje buvusi Teisės ir Teisingumo partija. Diagnozė: Prieš porą metų vienas kolega Seime […]

spalio 14, 2019

Rugsėjo pabaigoje vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naudodama biomasę šildymui, Lietuva prisideda prie klimato kaitos […]

spalio 12, 2019

Vakar Europos Parlamentas pasipriešino Europos Komisijos planams leisti importuoti į Europos Sąjungą tris genetiškai modifikuotas kultūras (dvi kukurūzų ir vieną […]

spalio 9, 2019

Ukraina Faktas: Šalies prezidentas viešai pareiškė remiąs Rytų Ukrainos ateities planą vadinamą „Steinmaier’io“ formule. Diagnozė: Taikos planas, trumpai tariant, yra […]

spalio 9, 2019

Aktyvus regionų vaidmuo ir aiškiai girdimas balsas, dar glaudesnis bendradarbiavimas ir bendrų tikslinių veiklų inicijavimas – tokius svarbiausius Baltijos jūros […]

spalio 9, 2019

Radviliškio rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama Radviliškio rajono savivaldybės  mero Antano Čepononio, Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje Radviliškio rajono tarptautinio bendradarbiavimo […]

spalio 9, 2019

Šią savaitę Lietuvos vardas Kinijoje skamba garsiai – Pekine vyksta „Lietuvos maisto savaitė“, kurią organizuoja Lietuvos žemės ūkio ministerija ir […]

spalio 9, 2019

Šiuo metu tobulinamas pirmasis „Fiat“ elektromobilis nuskynė laurus prestižiniuose „Red Dot Award 2019“ dizaino apdovanojimuose. Tai vieni svarbiausių tarptautinių apdovanojimų […]