29 balandžio, 2015
Kauno technologijos universiteto informacija

KTU profesorius Rimantas Venskutonis: neišmeskime uogų išspaudų – jose yra daug naudingų medžiagų

„Uogų išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamos maisto, biokuro gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis. Jo vadovaujama mokslininkų grupė, dalyvaujanti nacionalinėje programoje „Sveikas ir saugus maistas“, tiria keturias lietuviškų uogų rūšis: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.

2011 m. prasidėjusios programos „Sveikas ir saugus maistas“ tikslas – ne tik susisteminti naujas mokslo žinias, bet ir pritaikyti sukurtas biomedžiagas naujiems aukštos kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius R. Venskutonis kaip vadovas ir partneris dalyvavo šešiuose „Sveiko ir saugaus maisto“ programos projektuose.

‒ Šiuo metu vykdote projektą susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu. Kas tai yra?

‒ Visi mūsų kasdien vartojami vaisiai, uogos, daržovės ir kiti augalinės kilmės produktai yra sudaryti iš įvairių medžiagų ir anatominių dalių. Iš vaisių ar uogų spausdami sultis ar gamindami kai kuriuos kitus produktus dažnai panaudojame tik tam tikrą šių valgomųjų augalų dalį – lieka daug išspaudų, kuriose gausu vertingų medžiagų. Gautos išspaudos dažnai panaudojamos labai neefektyviai arba tiesiog išmetamos kaip atliekos.

Stengiamės iš tokių išspaudų išskirti naudingas medžiagas, t.y. biorafinuoti. Mūsų pagrindinis siekis perdirbant visas biožaliavas ‒ beatliekinė koncepcija (angl. „Zero waste”).

‒ Kokios uogos buvo atrinktos tyrimui?

‒ Pasirinkome 4 uogų rūšis, augančias Lietuvoje: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.

‒ Kodėl savo projekto tyrimo objektu pasirinkote būtent uogas?

‒ Uogos yra vienas iš vertingiausių bioaktyvių medžiagų šaltinių, sukurtų gamtoje. Šiandien jau yra atlikta tūkstančiai tyrimų, kurie rodo, kad uogų vartojimas yra susijęs su tam tikrų ligų, tokių kaip širdies-kraujagyslių susirgimai, vėžys, epidemiologija.

Manoma, kad vartojant antioksidantus, kurių gausu uogose, yra lengviau apsisaugoti nuo uždegiminių procesų. Uždegiminė būklė yra tam tikras pradinis etapas daugeliui susirgimų.

Mokslininkų tarpe jau seniai tikrinama hipotezė, kuri dažnai patvirtinama įvairiais tyrimais, kad vartojant maistą, kuriame yra daug gamtinės kilmės antioksidantų, galima padėti sumažinti tam tikrų ligų susirgimų riziką. Tai buvo viena iš priežasčių dėl kurių pasirinkome tirti uogas.

‒ Kokiose srityse gali būti panaudotos jūsų projekte tiriamų uogų išspaudos?

‒ Išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti pasitelkiamos maisto gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje, o kas lieka po visų šioms sritims tinkamų medžiagų išskyrimo ‒ biokuro gamyboje. Gautų žaliavų spektras ‒ nuo fitocheminių medžiagų, kurių gali būti vos keli miligramai, iki tokių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos energijai gaminti.

Iš uogų išspaudų gaunamos medžiagos gali būti panaudojamos maisto papildų, funkcionaliojo maisto gamyboje, medicinoje. Nustatyta, kad iš uogų išspaudų išskiriamame aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas padeda sumažinti įvairių ligų riziką.

Iš uogų išspaudų išskiriami komponentai gali atlikti įvairias funkcijas: maisto produktą apsaugoti nuo gedimo, atlikti tam tikras funkcijas pačiame organizme, kai maistas jau yra vartojamas.

‒ Kokių rezultatų tikitės įvykdę šį projektą?

‒ Visi darbai kuriuos vykdome yra taikomojo pobūdžio, o pritaikymo sritys gali būti labai įvairios. Projektą, susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu, kartu su partneriais iš užsienio, planuojame tęsti Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „EUREKA“.

Tęsiant savo projektą šioje programoje, galėsime pagaminti didesnius kiekius prototipų, o galimai ir pritaikyti praktikoje bei komercializuoti, nes „EUREKA“ dalyvauja ir įmonės, kurios yra suinteresuotos mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimu.

Projekto vykdymo eigoje gautus rezultatus, rodančius, kad yra perspektyvos juos pritaikyti praktikoje ir komercializuoti, atrenkame ir ieškome būdų kitų projektų pagalba juos plėtoti, pritaikyti ir rasti partnerių iš ūkio subjektų, kurie susidomėtų tos produkcijos įsisavinimu ir gamyba.


19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Nuo šių mokslo metų pradėję veikti aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai buria švietimo pagalbos specialistų komandas ir jau gali padėti […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

16 balandžio, 2024

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti […]

15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

13 balandžio, 2024

Šeštadienį sostinėje vyko tradicinės Fiziko Dienos (FiDi) renginiai. Šiais metais Vilniaus universiteto (VU) studentai ją surengė jau 56 kartą. Renginio […]

12 balandžio, 2024

Atlikus patikrinimą Šiaulių „Jovaro“ progimnazijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad darbuotojai dalį produktų pasisavindavo. „Prie pastato įėjimo, […]

12 balandžio, 2024

Dažnas, pažvelgęs į dangų, pagalvoja, koks jausmas valdyti įspūdingo dydžio orlaivį? Norint pajusti, būtina gerokai pasistengti, siekiant piloto karjeros, tačiau […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai siekia investuoti į miesto infrastruktūros vystymą. Vis dėlto, pasak mero, daugiau nei […]

10 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas […]

9 balandžio, 2024

Šiandien, po kelerių metų pertraukos, po rekonstrukcijos oficialiai duris atvėrė Aukštaičių g. 4C įsikūręs Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir […]

9 balandžio, 2024

Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

Chemikė dr. Milda Petrulevičienė / FTMC nuot.
9 balandžio, 2024

Vandenilis – gyvybei būtinas cheminis elementas, kuris yra organinių junginių bei vandens sudedamoji dalis. Natūraliomis sąlygomis vandenilis – tai dujos, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]