Kultūros ministrė: „Kultūros sklaida regionuose reikalauja nemažo finansavimo, tačiau mes esame suinteresuoti, kad kultūra plėstųsi ir pačių regionų viduje“
Kovo 15 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitikime su scenos menų atstovais aptarė svarbiausias šio sektoriaus problemas, kalbėjo apie būtiną ministerijos ir teatrų, visų rūšių ir žanrų teatro organizacijų bendradarbiavimą, pokyčius projektiniame finansavime, kultūros sklaidą regionuose, jaunųjų menininkų rengimą ir jų integraciją.
Ministrė pažymėjo, kad šiuo metu yra derinamas kultūros sklaidos regionuose planas, kurio dalimi taip pat galėtų tapti aktyvus jaunųjų menininkų skatinimas vykti dirbti į regionus. Per šiuos metus ministrė ketina aplankyti visus regionus ir nustatyti vyraujančias problemas. „Mes ketiname susitikti su visų kultūros sektorių atstovais, taip pat ir regionuose. Galiu patikinti, kad tokių susitikimų bus ne vienas. Žinau, kad kultūros sklaida regionuose reikalauja nemažo finansavimo, tačiau mes esame suinteresuoti ir tuo, kad kultūra plėstųsi ir pačių regionų viduje. Nuo 2018 m. ketiname persvarstyti kultūros regionuose finansavimo aspektus. Identifikavę aktyviausiai kultūros sektoriuje veikiančius regionus, norime paskatinti juos dar efektyviau ir plačiau skleistis, tampant pavyzdžiu neaktyviai veikiantiems“ – kalbėjo Liana Ruokytė-Jonsson.
Susitikimo metu ministrė išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamos baigusių studijas jaunųjų menininkų integracijos. „Ši problema egzistuoja jau seniai, tačiau priemonių jos mažinimui taip ir nebuvo sukurta arba tos priemonės yra labai lokalios. Jauni menininkai turi per mažai galimybių integruotis į profesionaliosios kultūros lauką. Ateityje ketiname intensyviai diskutuoti su aktorius ir režisierius rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis. Esu tikra, kad rasime bendrą sprendimą, kuris turėtų užtikrinti jaunųjų kūrėjų integraciją po studijų į darbo. Šiame etape skatinsiu aukštąsias mokyklas dar aktyviau bendradarbiauti su teatrais ir kitomis scenos menų organizacijomis. Taip pat kalbėsimės apie galimybę plėsti skatinamąsias pradedančių kūrėjų stipendijas, stažuočių galimybes“ – kalbėjome ministrė.
Susitikimo metu teatro sektoriaus atstovai buvo raginami aktyviai įsitraukti į Kultūros ministerijos sprendimų priėmimo procesą, teikti konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti tas ar kitas problemas. Taip pat ministrė ragino aktyviai siūlyti savo kandidatūras į skelbiamus kvietimus renkant naujus narius į Kultūros ministerijos tarybas ir komisijas. „Šiais metais mes ruošiamės peržiūrėti visų egzistuojančių kultūros sektoriaus tarybų, darbo grupių ir ekspertų veiklą ir nuostatus. Tam, kad galėtume sukurti vieningą sistemą. Manau, kad konkrečiu atveju teatro tarybos veikla turėtų būti paremta jūsų patirtimi ir žiniomis. Jau nuo kitų metų turėtų startuoti nauja ir, tikimės, kokybiška tarybų sistema. Jūsų įsitraukimas į šios sistemos kūrimą yra būtinas“, – ragino ministrė.
Teatro srities atstovai buvo supažindinti su Kultūros ministerijos siūlymais peržiūrėti Kultūros tarybos vykdomą biudžetinių įstaigų projektinį finansavimą, kuris palengvintų nebiudžetinių įstaigų, dalyvaujančių projektinio finansavimo konkurse, veiklą. „ Nuo 2018 m. valstybinės ir nacionalinės įstaigos turėtų papildomą finansavimą savo veiklai ir nebekonkuruotų Kultūros taryboje su nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, rengiančiomis nepriklausomus kultūros projektus. Pastarosios organizacijos neturi kitų projektinio finansavimo galimybių, o tuo pačiu biudžetinės įstaigos galėtų tinkamiau planuoti savo veiklą“, – kalbėjo ministrė.
Buvo aptartas ir teatro sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimas, kuris yra įtraukas ir į Vyriausybės programą. Tačiau pažymėta, kad kultūros srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimu turėtų rūpintis ne viena, specialiai tam įsteigta organizacija, kurios veikla, remiantis prieš tai buvusiu pavyzdžiu, nebuvo pakankamai efektyvi. „Ketiname persvarstyti šį klausimą, taip pat problematiką susijusią su darbuotojų atestavimu. Tačiau ir jūs privalote teikti savo siūlymus, koks būdas būtų tinkamiausias šios problemos sprendimui. Kultūros darbuotojų kvalifikacija gali rūpintis ir kelios skirtingos, jau egzistuojančios kultūros organizacijos. Šiam klausimui aptarti reikalinga atskira diskusija“, – kalbėjo viceministras Audronis Imbrasas.
Taip pat ministerijos vadovybė pabrėžė, kad svarbu imtis priemonių, jog Lietuvoje įsigaliotų aiškesnė mokesčių sistema kūrėjams. Susitikimo dalyviai, šiuo klausimu, buvo kviečiame siųsti konkrečius siūlymus Kultūros ministerijai.
Susitikime dalyvavę teatro sektoriaus atstovai: „Airos“ šokio teatras, teatras „Atviras ratas“, Kauno šokio teatras „Aura“, „Comma8“ šokio teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno kamerinis teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos jaunimo teatras, Keistuolių teatras, Kultūros vadybininkų asociacija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos rusų dramos teatras, teatras „Meno fortas“, „Menų spaustuvė“, Šiuolaikinio šokio asociacija, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Valstybinis jaunimo teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Vilniaus kolegija, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Vyčio Jankausko šokio grupė, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Kauno nacionalinis dramos teatras, Lietuvos šokio informacijos centras, Oskaro Koršunovo teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija „ASITEŽAS“.
