Kuršių marių taršos byloje „Grigeo“ prezidentui Pangoniui siūloma skirti 200 tūkst. eurų baudą

Prokurorė Gina Skersinskytė prašo teismo „Grigeo“ grupės prezidentą Gintautą Pangonį pripažinti kaltu Kuršių marių taršos byloje ir skirti jam 200 tūkst. eurų baudą.

Šią ir kitas siūlomas bausmes prokurorė G. Skersinskytė įvardijo savo baigiamojoje kalboje penktadienį Šiaulių apygardos teismo posėdyje.

Valstybės kaltintoja G. Pangonį prašo pripažinti kaltu dėl aplinkosauginių pažeidimų, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, vadovavimo organizuotai grupei. Be prašomos piniginės baudos prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo pritaikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą. 

Nevalytų nuotekų leidimu į Kuršių marias kaltinamai įmonei „Grigeo Klaipėda“ prokurorė siūlo skirti 5 mln. eurų baudą, uždrausti reorganizuotis, kol bus įvykdyta bausmė.

Taip pat G. Skersinskytė prašo teismo tenkinti Aplinkos apsaugos departamento pareikštą 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos.

Kitiems kaltinamiesiems taip pat siūlomos piniginės baudos

Kaltinamajam, buvusiam „Grigeo Klaipėda“ vadovui, Arūnui Pasvenskui siūloma skirti 125 tūkst. eurų baudą.

Kaltinamajam Aivarui Petrokui prokurorė pasiūlė skirti 50 tūkst. eurų baudą, kaltinamajam Rimantui Jonui Bieliauskui – 30 tūkst. eurų baudą, kaltinamajam Vidmantui Mačiukui – 50 tūkst. eurų baudą, kitam buvusiam įmonės „Grigeo Klaipėda“ vadovui Rimantui Krutikovui – 125 tūkst. eurų baudą.

Prokurorė teismo prašo nuteisti ir dabartinį „Grigeo Klaipėda“ vadovą Tomą Eikiną. Jam siūloma skirti 50 tūkst. eurų baudą.

G. Skersinskytė kaltinamajam Žygimantui Žilevičiui siūlo skirti 40 tūkst. eurų baudą, kaltinamajam Irmantui Zubrui – 35 tūkst. eurų baudą, kaltinamajam Martynui Butkevičiui – 15 tūkst. eurų baudą, kaltinamajai Ritai Liakstutytei – 150 tūkst. eurų baudą, kaltinamajam Arūnui Skierui – 10 tūkst. eurų baudą.

Prokurorė: įmonė išvengė 37,8 mln. eurų mokesčių

Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė G. Skersinskytė pabrėžė, jog surinkti duomenys leidžia teigti, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ aplinkosauginius reikalavimus dėl nuotekų valymo pažeidinėjo ilgą laiką.

„Bendrovė tyčia ir sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, tokia veikla truko ilgą laiką. Dėl to buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala“, – dėstė prokurorė.

Anot jos, skaičiuojama, jog įmonė, tinkamai nevalydama savo nuotekų, leisdama jas į Kuršių marias, išvengė 37,8 mln. eurų taršos mokesčio. 

Pasak G. Skersinskytės, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir liudijimai rodo, kad „Grigeo Klaipėda“ tyčia nekontroliavo savo nuotekų valymo.

„Bendrovė pati turėjo kontroliuoti savo nuotekas, t. y., atlikti išvalytų nuotekų monitoringą, (…) tyrimų duomenis pateikti Aplinkos apsaugos departamentui. Bendrovės laboratorijai buvo išduotas leidimas atlikti nuotekų tyrimus, tačiau, kaip matyti, siekiant nuslėpti netinkamų nuotekų valymą, bendrovės taršą, monitoringo duomenys buvo sistemingai klastojami“, – dėstė prokurorė.

Prokurorei pasakius baigiamąją kalbą, kitame teismo posėdyje savo poziciją išdėstys kaltinamieji, jų gynėjai, kitos bylos pusės.

Buvę bendrovės vadovai atleisti nuo atsakomybės

Šios visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusios baudžiamosios bylos kaltinamąjį aktą sudaro daugiau nei 300 lapų. Kaltinimai byloje pateikti 14 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – įmonei „Grigeo Klaipėda“.

Tarp kaltinamųjų – „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas G. Pangonis, dabartinis įmonės vadovas T. Eikinas bei dar trys ankstesni šios bendrovės vadovai. Jie kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas kilus įtarimams, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su nuotekų tvarkymu susiję „Grigeo Klaipėda“ dokumentai gali būti klastojami.

Byloje gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis „Grigeo Klaipėda“ pareiškė daugiau nei 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti. 

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Ikiteisminis tyrimas baigtas 2021 m. rugpjūtį, o baudžiamoji byla perduota teismui 2022 m. sausį.

Dabartinis įmonės vadovas: žalą gamtai atlyginsime

Dabartinis bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T. Eikinas tvirtina, kad įmonė yra pasirengusi atlyginti objektyviai patvirtintą gamtai padarytą žalą. 

„Tikimės, kad teismas atsakys į visus klausimus ir leis greičiau padaryti tai, kas visiems mums svarbiausia – atkurti gamtai padarytą žalą ir užtikrinti aplinkai draugišką įmonės veiklą. Visą objektyviai patvirtintą žalą gamtai atlyginsime, o konkrečių asmenų atsakomybes įvertins ir nustatys teismas“, – Eltai atsiųstame įmonės komentare cituojamas T. Einikas.  

Jis pabrėžė, kad „Grigeo Klaipėda“ prisiima atsakomybę dėl į Kuršių marias išleistų teršalų.

„Mes siekiame, kad būtų leista konkrečiomis aplinkos atkūrimo priemonėmis pašalinti juos (teršalus – ELTA) iš marių. Esame pasirengę atsakyti pagal Europos Sąjungoje taikomas žalos aplinkai fakto nustatymo ir atlyginimo metodikas“, – aiškina T. Einikas.

Kuršių marių taršos istorija iškilo į viešumą 2020 m., teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą, įtariant, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į marias leidžia nevalytas nuotekas.