birželio 1, 2016
KTU informacija
Kūrybiškos darbo erdvės: nauda darbuotojui ar įmonei?

„Darbo aplinka yra tas veiksnys, kuris ne motyvuoja, o yra būtina sąlyga. Jei nebus tinkamos darbo aplinkos, tai darbuotoją labai stipriai demotyvuos“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė. Pasak jos, ergonomiška darbo aplinka darbuotojui rodo, jog įmonė galvoja apie jį kaip apie žmogų, o ne priemonę tikslui pasiekti.

Didžiosios technologijų įmonės, tokios, kaip „Google“, „Linkedin“, „Facebook“, žinomos ne tik savo kuriamais produktais ir inovacijomis, bet ir tuo, kad jų biuruose darbuotojams sudaromos visos sąlygos ne tik dirbti, bet ir leisti laisvalaikį. Kino teatrai, skanėstų ir gėrimų automatai, stalo tenisas, biliardas ir kiti žaidimai, rekreacinės zonos ir sporto klubai – viskas čia dėl darbuotojo gerovės. Ar dėl įmonės?

„Tokia darbo aplinka sudaro galimybes darbuotojams dirbti ir po darbo, o šią metodiką darbo našumui pakelti jau seniai taiko japonai“, – sako L. Girdauskienė.

Kita vertus, tokios darbo erdvės signalizuoja darbuotojams, kad jie įmonei rūpi ne tik kaip „ištekliai“, bet ir kaip žmonės, turintys savo bendrų (pavalgyti, pailsėti) ir unikalių (kinas, sportiniai žaidimai) poreikių.

Išvaduoja nuo rutinos

Kaune veikiančio informacinių technologijų (IT) įmonių klasterio „Blaster“ erdvėse dirba trys įmonės. Jų darbuotojai (iš viso – apie 180) susitinka bendroje virtuvėje, laisvalaikio erdvėse. Klasterio įkūrėjo ir didžiausios jame veikiančios įmonės – „Telesoftas“ – vieno iš skyrių vadovo Nerijaus Eimanavičiaus nuomone, gerai įrengta darbo erdvė yra vienas iš būdų konkuruoti dėl gerų darbuotojų, kurių IT sektoriuje nuolatos trūksta.

„Kuriame tokias erdves, kuriose ne tik patogu dirbti, bet ir būtų galima pailsėti nuo darbo. Pabendravimas, žaidimas gali tapti tuo šviežio oro gūsiu, kuris atneša naujų minčių“, – teigia N. Eimanavičius.

Ilsėtis dirbant – įmanoma?

KTU tyrėja L. Girdauskienė teigia, jog skirtingos erdvės, spalvos, baldai, darbuotojui suformuoja skirtingas emocijas ir patirtis: „Pavyzdžiui, peržiūrėjus kino filmą, gali kilti mintis vieną iš matytų vaizdinių, idėjų pritaikyti darbinėse užduotyse. Tai vadinamoji „why not“ metodika, kai iš skirtingų industrijų, sektorių, veiklų praktikos perkeliamos į visai neįprasta veiklą.“

Pasak jos, komfortabilios, patogios erdvės darbuotojams leidžia jaustis „kaip namuose“ ir sumažinti atskirtį tarp darbo ir poilsio vietų. Skirtingos erdvės ir zonos bei veiklos leidžia tuo pačiu metu ne tik atsipalaiduoti, pakeisti per labai trumpą laiką aplinką, bet ir tuo pačiu metu išlikti darbingu, nes esi apsuptas tų pačių asmenų su kuriais gali ir toliau spręsti darbinius klausimus.

„Jau prieš daugybę metų buvo atlikti tyrimai, kad ergonomiškos darbo vietos padeda išlaikyti darbuotojų darbingumą, pasiekti didesnį našumą ir efektyvumą“, – sako savo verslą vystanti mokslininkė.

Biuras, kaip dirbtinė realybė

Dirbdami biure, kurio nesinori palikti net pasibaigus darbo valandoms, darbe leisdami savo laisvalaikį kai kurie žmonės rizikuoja pradėti gyventi darbe ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme.

„Ilgesnis užsidarymas vienoje erdvėje panaikina laiko pojūtį ir sustiptina emocinį prieraišumą. Tuomet gali atsitikti net taip, kad darbuotojai nebemato prasmės grįžti namo miegoti. Tai ypač pavojinga vienišiems žmonėms. Darbas pavirsta namais, darbuotojai susiduria su grėsme virsti darboholikais, nes sukurta dirbtinė aplinka tampa jų gyvenimu. Labai panašu į dirbtinę tikrovę“, – mano L. Girdauskienė.

N. Eimanavičiaus nuomone, žmonės tiesiog turi skirtingus prioritetus: „Įrengiant erdves, kuriose galima ir pramogauti, leisti laisvalaikį galbūt ir siekiama, kad darbuotojas kuo daugiau laiko praleistų darbe, bet mano prioritetas – tiesiog patogi aplinka dirbti, kurioje gali ir atsipalaiduoti. Darbo aplinka nekonkuruoja ir netrukdo asmeniniam gyvenimui“.

Atvirose darbo erdvėse bendradarbiavimas gimsta natūraliau

Kitas neseniai atsiradęs fenomenas – atviros darbo erdvės, kuriose dirba profesionalai, atstovaujantys arba įmones, arba tiesiog patys save. Pasak specialistų, tokios darbo erdvės yra puiki aplinka bendradarbiavimui skatinti.

„Buvau prodiuserinės įmonės personalo vadovė ir mums yra tekę dirbti atviroje kūrybinėje erdvėje. Buvo labai patogu – kai mums reikėdavo kokių nors IT sprendimų, kreipdavomės į čia pat dirbančius programuotojus, jei reikėdavo konsultacijos dėl kokios nors vaizdo ar garso medžiagos, šalia dirbo nesunkiai pasiekiami specialistai. Kartu dirbdamas esi kaip viena organizacija, nes kitos įmonės „uždengia“ funkcijas, kurių pats negali atlikti“, – patirtimi dalinasi KTU docentė L. Girdauskienė.

Jos teigimu, tokie biurai ne tik suveda į vieną erdvę žmones su skirtinga patirtimi ir skirtingomis žiniomis, bet ir sukuria aplinką neformaliems tokių žmonių susitikimams. Natūraliau atsiranda ir bendravimas bei bendradarbiavimas.

Efektyviau dirba „žmonės-raketos“

Pasak N. Eimanavičiaus, IT klasterio „Blaster“ įmonės ne konkuruoja tarpusavyje, o bendradarbiauja: „Kokia gali būti konkurencija, kai programuotojų nuolatos trūksta? Tenka dalintis darbu.“

Be to, bendradarbiavimas leidžia įkurti geresnes erdves už mažesnius kaštus. N. Eimanavičius teigia, kad sinergija tarp biure įsikūrusių įmonių duoda labai gerų rezultatų. Pavyzdžiui, dalis „Telesofto“ žaidimų padalinio žmonių šiandien dirba su jauna klasterio įmone „Sneaky Box“. Pasak N. Eimanavičiaus, specializacija leidžia paprasčiau pasidalinti darbais.

„Esu už idėją, jog geriau ir našiau dirba žmonės-raketos, kurie specializuojasi tam tikroje srityje, o ne tie, kurie paviršutiniškai žino daugybę technologijų, ir iš visų po truputį ką nors pritaiko“, – mano N. Eimanavičius.

Įdomus darbas – geriausia motyvacija

Tiesa, ne visiems įmonių vadovams idėja, kad jų darbuotojai sėdi bendroje erdvėje yra vienodai patraukli. Pasak L. Girdauskienės, darbuotojai, būdami tokioje erdvėje yra labai lengvai pasiekiami ir juos tampa lengva persivilioti. N. Eimanavičiaus nuomone, tai, vis dėlto, priklauso nuo vadovų požiūrio ir įmonės gebėjimo pasiūlyti geras sąlygas. Beje, abu specialistai sutaria, jog efektyviausias motyvuojantis veiksnys – įdomus darbas.

„Mane IT sritis traukė nuo mokyklos. „Karjerą pradėjau“ KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje – kiekvieną savaitgalį važiuodavau 100 kilometrų į pamokas, man buvo įdomu viskas, kas susiję su kompiuteriu. Du kartus laimėjau programuotojų konkursą ir to užteko, kad galėčiau lengvatinėmis sąlygomis įstoti į KTU. Galima sakyti, kad ne aš universitetą, o jis mane pasirinko“, – pasakoja N. Eimanavičius.

KTU baigęs ir magistro studijas, įmonės „Telesoftas“ vieno iš skyrių vadovas teigia, jog naudoja visas universitete įgytas žinias. Ypač platus universitetinis išsilavinimas pravertė perėjus nuo paprasto programuotojo darbo iki vadovaujančių pareigų.

Share Button


rugsėjo 22, 2020

Vaikus su autizmo spektro sutrikimu auginančios šeimos yra patyrusios, kaip kartais sunku būna išeiti į viešumą ar dalyvauti veiklose su […]

rugsėjo 14, 2020

Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro kūno kultūros mokytoja Dovilė Zareckaitė ir anglų k. mokytoja Asta Raudeliūnė 2019 m. gruodžio […]

rugsėjo 2, 2020

Trečiadienį Diana Nausėdienė lankėsi Nacionaliniame vėžio institute, kur vyko iškilmingas naujųjų mokslo metų pradžios renginys, skirtas instituto pradininkui, Vilniaus universiteto […]

rugpjūčio 31, 2020

Prasidedant mokslo metams Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia rekomendacijas, kaip saugiai valdyti mokinių srautus organizuojant maitinimą pradinio, pagrindinio ir vidurinio […]

rugpjūčio 29, 2020

Mokytojai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai, jei to pageidaus, jau artimiausiomis dienomis galės išsitirti dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Jiems bus […]

rugpjūčio 14, 2020

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio, miškininkystės bei regionų plėtrai aktualias informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas, […]

rugpjūčio 5, 2020

Paprastai egzaminų rezultatų palyginimai sulaukia kritikos, nes juk skiriasi turinys. Bet kaip tuomet matyti tendencijas, pokyčius? Šių metų rezultatai, manau, […]

liepos 8, 2020

Simboliška istorijos egzamino data – liepos 7 d., iškart po Karaliaus Mindaugo karūnavimo minėjimo. Toliau dalinamės abiturientų ir mokytojų įspūdžiais. […]

liepos 3, 2020

Doc. dr. Lina Murinienė 1990 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 2000 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Akmenės […]

birželio 23, 2020

Trečiųjų mokslo metų finišą kirtusi internetinė mokymosi ir turinio platforma „Kūrybingumo mokykla“ pildo ištikimų sekėjų bazę, sveikina gausius konkursų dalyvius […]

birželio 22, 2020

„Mano supratimu, gera lietuvių kalbos mokytoja suteikia vaikui pasitenkinimą, džiaugsmą, kad jis kalba gimtąja kalba. Kad jis ta gimtąja kalba […]

birželio 19, 2020

Atėjo vasara ir tai reiškia, kad  visi vaikai sulaukė taip išsvajotų ir tikrai ilgų atostogų. Tačiau ne paslaptis ir tai, […]

birželio 17, 2020

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) studentė Vaiva Četyrkovskytė birželio mėnesį sėkmingai apsigynė bakalauro baigiamąjį darbą. […]

birželio 15, 2020

2020 m. birželio 13 d. Birštone vyko  VDU Katalikų teologijos fakulteto pirmosios absolventų laidos (kartu su 1994 m. VDU Teologijos-filosofijos […]

birželio 15, 2020

Paskelbti aukštųjų mokyklų vertinimo rezultai U-Multirank reitingavimo sistemoje. U-Multirank – unikali, Europos Komisijos iniciatyva įdiegta  aukštųjų mokyklų palyginimo sistema, kurioje […]

gegužės 25, 2020

Vadybos magistrantūra – tai puiki galimybė įvairių sričių specialistams gilinti savo žinias ir supratimą apie organizacijos strateginį valdymą ir strateginius […]

gegužės 18, 2020

Statybos sektorius yra vienas iš didžiausių pramonės sektorių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jis sukuria iki 10 procentų […]

gegužės 11, 2020

Šiandien pasaulis įeina į 4-tosios pramonės revoliucijos etapą, kuriam būdingi robotizacijos, plataus informacinių technologijų panaudojimo, nuoseklių komunikacijų, dirbtinio intelekto aspektai. […]

gegužės 5, 2020

Karantino metu vykstantį nuotolinį ugdymą Vilniaus miesto savivaldybė išnaudoja naujo švietimui skirto projekto startui – sukūrė virtualių pamoką platformą Virtualipamoka.lt. […]

gegužės 4, 2020

Lietuvos švietimo taryba pateikė siūlymus Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl COVID-19 padarinių, paveikusių švietimą ir mokslą, suvaldymo ir mažinimo. […]