Kūrybos džiaugsmas – ignalinietės parodą šiltai sutiko kaimynai
Dailininkės Nijolės Trinkūnienės parodos visada suspindi ypatingomis spalvomis ir nuotaikomis. Gera jomis pasidžiaugti. Šįkart 46–oji surengta Švenčionėlių bibliotekoje – labai jaukiose, šviesiose erdvėse. Paroda ,,Kūryba – mano džiaugsmas” atidaryta penktadienio vakarą. Susirinko gražus būrelis kultūrai neabejingų žmonių, dauguma jų – Nijolės pažįstami. Smagu buvo susitikti, pabendrauti.
Švelniomis muzikos natomis renginį pradėjo Švenčionių rajono meno mokyklos Švenčionėlių skyriaus jaunosios kanklininkės Gabriela, Vilma ir Kornelija (mok. Milda Matijošiūtė). Parodą ir jos autorę susirinkusiems šiltai pristatė svetingoji bibliotekos vadovė Vida Vilutienė, pasidžiaugusi lankytojus ir darbuotojus maloniai nuteikiančiais paveikslais.
Nijolė papasakojo apie savo vaikystę Triburčių kaime, maudynes Dysnos upėje, pirmuosius piešinius, savo kelią nuo fizinio lavinimo ir geografijos specialybės iki dailės mokytojos. Dailė visada ją lydėjo, buvo ir liko didžioji gyvenimo meilė. O pabaigtos Dailės akademijos persikvalifikavimo studijos suteikė vertingų žinių, daugiau pasitikėjimo, drąsos pasirinkimuose…
Nijolė nuo mažens piešimui rinkosi ryškias, sodrias spalvas. Ir pati yra ryški. Dailininkė tapo ir akrilu, bet labiausiai mėgsta aliejinius dažus. Su aliejine tapyba kažkada ją supažindino švenčioniškis kūrėjas Algimantas Kadzevičius. Pamokęs dar įdavė dovanų ir mažą rinkinuką dažų. Sunkūs buvo pirmieji bandymai, ,,susivėlęs” išėjo paveiksliukas. Tuomet dar trūko reikiamų žinių, įgūdžių, kurie atėjo per bandymus ir eksperimentus. Dievo duotą talentą irgi reikia auginti.
,,Esu pelėda, mėgstu rytais pamiegoti, daugiausia tapau vakarais. Žinoma, geriausia tapyti gamtoje. Ateina toks laikas, kai tiesiog negali nekurti. Man pavasario žydėjimas – kažkas tokio. Ir Joninių pievos nuostabios. Bet vėliau, vasaros brandoje, tarsi krislas liūdesėlio širdin įkrenta. Rodos, vasara, bet lyg ir ne ta… Begaliniai vertinu ir rudenio auksinį spindesį. Žiemos labai gražios, gera stebėti snigimą, pūgą. Bet šį metų laiką tapau mažiausiai…”,– pasakojo dailininkė, Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos vadovė, mokytoja ekspertė ir Lietuvos Metų mokytoja. Kasmet apie 90 vaikų Ignalinoje lanko Dailės studiją. Ne vienas jos mokinių yra žinomas meno pasaulyje.
Ignalinos kraštas gali didžiuotis turėdamas profesionalę dailininkę, kuri vis pradžiugina parodomis, dalyvauja Lietuvos ir užsienio pleneruose, daug dėmesio skiria liaudies kūrybos puoselėjimui, jos perdavimui jaunajai kartai. Nuostabūs ne tik jos paveikslai, bet ir margučiai, karpiniai, dirbiniai iš vilnos. O keramikos grožybės puošia ir pačios, ir draugių namus. Prieš šv.Velykas puikieji Nijolės margučiai iškeliavę į kelias parodas. Juos bus galima pamatyti Ignalinos ir Švenčionių bibliotekose, taip pat Trakų Vokės dvaro sodyboje, kur vyks Respublikinė tautodailininkų paroda. Joje bus ir 40 vašku išrašytų bei natūraliai dažytų mūsų krašto meistrės margučių.
Na, o šios parodos paveikslai, kaip visada – spinduliuojantys šviesą ir gyvenimo džiaugsmą. Tarp žydinčių įvairių gėlių puokščių eksponuojama plenere įamžinta Širvintų rajone esanti Barboros Radvilaitės koplytėlė, Medikonių kaimelio vaizdelis, mielas Venecijos prisiminimas iš kelionės su šeima, pavasarinis žibučių laukas Padysnio dvare, Ignalinos Paplovinio ežeras, kaimo keliukas…
Renginio dalyviai dėkojo Nijolei už jos spalvingus darbus, žadinančius šiltus jausmus, už nuoširdumą, paprastumą, linkėjo sveikatos, įkvėpimo, kūrybingos vasaros ir nesibaigiančio kūrybinio džiaugsmo.
Nijolė per metus nutapo 50 ir daugiau paveikslų. Dauguma jų ištirpsta kaip sniegas – išdovanojami artimiesiems, draugams, iškeliauja pas kūrybos gerbėjus. Ir gerai, juk jie – kaip vaikai, išlydimi į gyvenimą. Parodos menininkei – malonus atsivėrimas, gražių emocijų pasisėmimas, bendravimo, susitikimų, pažinčių džiaugsmas, naujas impulsas kurti, judėti pirmyn.
Na, parodą Ignalinoje – didelę ir brandžią – dailininkė planuoja šį rudenį. Ji atspindės visą kūrybinį kelią ir bus skirta asmeniniam jubiliejui.
