L. Gerikas: gimimu įgyta pilietybė – pagalba nacionaliniam saugumui
Artėjant 2024 m. ir numatytam referendumui, nori nenori tenka grįžti prie Lietuvos ir kitos pilietybės klausimo. Nors tema jau čiupinėta ir nagrinėta įvairiais aspektais, bet pastarojo meto įvykiai leidžia į ją pažvelgti naujai – pilietybė gali būti pagalbos instrumentas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tikrai neverta iš naujo kalbėti apie diasporos vaidmenį kovojant už Lietuvos nepriklausomybę ir apie tai, kad politikus spausti gali tik jų rinkėjai ar kad politiko valiuta yra rinkėjo balsas. Esmė – kuo daugiau Lietuvos piliečių turės galią paveikti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politikus, tuo stipresni mes būsime.
Kalbėti neverta, bet prisiminti TAI būtina. Ypač turint tokius kaimynus Rytuose.
Pastarųjų dienų įvykiai leido pamatyti tas gimimu įgytos pilietybės instituto naudas, apie kurias iki šiol nepagalvojome, nors daugelis yra girdėję gandų apie lietuvius, kurie iki paskutinės akimirkos slepia savo antrąją pilietybę, nes apie ją sužinoję valdininkai puls aklai vykdyti teisės aktų reikalavimus ir lietuviškąją atims. O juk aiškus žinojimas, kiek mūsų piliečių turi ir kitų valstybių pilietybę, stipriai palengvintų grėsmių identifikaciją. Negalima tvirtinti, kad tai būtų sidabrinė kulka, bet pilietis, nebijantis savo valstybės ir jos tarnų, jau yra Tėvynės pusėje. Žinoma, tai labiau nuomonės klausimas, bet norėtųsi atkreipti dėmesį į Airijos požiūrį: gimus vaikui mišrioje šeimoje, džiaugiamasi, kad gimė dar vienas airis.
Ir pabaigoje labai norisi priminti seniai žinomas tiesas. Apie galimą dieną X.
Atėjus dienai X, diasporai reikės užsiimti politiniu lobizmu, lėšų telkimu ir kitais Tėvynei svarbiais darbais. Diaspora tai padarys. Viską, ko reikia Tėvynei, kaip jau darė. Vis dėlto norėtųsi didesnio politikų, valdininkų ir apskritai lietuvių supratingumo. Supratimo čia ir dabar, o ne tada, kai Tėvynė bus pavojuje. Politikų – kalbančių savo rinkėjams. Valdininkų – aklai vykdančių teisės aktų reikalavimus (kartais pridedant ir savo iniciatyvos). Lietuvių – nes laisvė nėra duotybė, už ją reikėjo, reikia ir reikės kovoti. O diaspora buvo, yra ir bus Tėvynės skydas šioje kovoje.
