Laisvės nuo mokesčių diena – šiemet ateina pavėluotai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Socialinei apsaugai finansuoti šiemet dirbsime penkiomis, krašto gynybos reikmėms – dviem dienomis ilgiau nei pernai.
Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti.
„Minėdami Laisvės nuo mokesčių dieną kviečiame žmones susipažinti su valstybės mokesčių struktūra, biudžeto panaudojimo tikslais bei išlaidų proporcijomis. Tai leidžia visiems mums priimti geriau informuotus sprendimus apie savo ir valstybės finansus, spręsti, kurios išlaidos yra prioritetinės, kurių galima atsisakyti. Šiais rinkimų metais į tokį gyventojų švietimą investuoti itin svarbu”, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
2024 m. planuojamos valdžios sektoriaus išlaidos viršys 30 mlrd. eurų ir bus 7 proc. didesnės nei planuojama surinkti mokesčių. 3 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį biudžeto deficitą tikimasi padengti skolinantis. LLRI ekspertas Ernestas Einoris pabrėžia, kad mokesčių mokėtojams tai visų pirma reiškia augančią mokesčių naštą.
„Valstybei skolintis lygiai taip pat, kaip ir žmogui, kainuoja. Finansų ministerija prognozuoja, kad jau 2026 m. palūkanoms už valstybės skolą mokėti skirsime virš 700 mln. eurų arba 0,9 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto. Visa tai padengiame iš savo kišenės – šių metų kovą valstybės skola vienam užimtam asmeniui pasiekė net 20 tūkst. eurų”, – teigė E. Einoris.
Didžioji dalis biudžeto išlaidų yra skiriama socialinei apsaugai (virš 10 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai ir švietimui – po 4 mlrd. eurų, pastaruoju metu sparčiai augo valstybės išlaidos krašto gynybai – šiemet jos viršys 2 mlrd. eurų. Itin reikšmingą dalį visų valdžios išlaidų sudaro lėšos, reikalingos institucijų administravimui.
„Daliai jų išlaidos per pastaruosius dvejus metus augo penktadaliu. Štai, pavyzdžiui, Sodros administravimo įstaigų finansavimui šiais metais numatyta skirti daugiau nei 114 mln. eurų, Seimo kanceliarijos finansavimui – 47 mln. eurų, privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimą užtikrinančių institucijų veiklos išlaidoms – 37 mln. eurų”, – kalbėjo E. Einoris.
„Ši Laisvės nuo mokesčių diena – ypatinga. Mokesčiai praktiškai nepasikeitė, tačiau išaugo valstybės išlaidos, todėl Laisvės nuo mokesčių diena nutolo ir dabar jau atsiremia į vasaros pradžią”, – situaciją aiškina E. Leontjeva.
Jai keisti būtina mažinti išlaidas valdžios institucijų administravimui, arba bent jų augimą apriboti kelių procentų per metus ribose. Tai padėtų užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų panaudojamos prioritetinėms sritims, pavyzdžiui, gynybai.
Pasak E. Einorio, administracinių išlaidų lubos sukurtų spaudimą viešajam sektoriui palaipsniui atsisakyti nereikalingų funkcijų, sumažinti vis augantį mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamų viešojo sektoriaus pareigybių skaičių, atsisakyti perteklinių socialinių garantijų valstybės tarnautojams, taip siekiant su turimais resursais sukurti kuo daugiau vertės viešojo sektoriaus klientui – visiems mokesčių mokėtojams.
Laisvės nuo mokesčių diena nurodo, kiek dienų mokesčių mokėtojai dirba tam, kad finansuotų viešąsias išlaidas – švietimą, sveikatos apsaugą, krašto gynybą ir kitas. Tai yra santykinis biudžeto išlaidų rodiklis, parodantis, kokia žmogaus sukuriamų gėrybių dalis yra perskirstoma per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Pagrindinis jos siekis yra priminti, kad valdžia savų pinigų neturi – visas viešąsias išlaidas apmoka dirbantys, vertę kuriantys ir mokesčius mokantys piliečiai.
Kasmet ši simbolinė diena yra skaičiuojama ir skelbiama daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir t.t. JAV ji dažniausiai švenčiama balandžio viduryje, o Jungtinėje Karalystėje – gegužės pradžioje. LLRI simbolinę Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 m., remdamasis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.
