Laisvoji prekyba su JAV – naudinga Lietuvai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su už prekybą atsakinga Europos Komisare Cecilia Malmstrom. Susitikime aptartos ES ir JAV derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo bei ES santykiai su Eurazijos ekonomine sąjunga.

Šalies vadovės teigimu, transatlantinius ryšius sustiprinsiantis ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas – svarbus Lietuvai ir visai Europai. Lietuva būtų viena iš daugiausiai naudos dėl šio susitarimo gausiančių ES valstybių – prognozuojama, kad dėl laisvosios prekybos su JAV Lietuvos BVP padidėtų 1,6 proc., o eksportas išaugtų 17 procentų.

„Europos Sąjunga ir JAV turi istorinę galimybę sukurti didžiausią laisvosios prekybos zoną pasaulyje, kuri pasitarnautų daugiau nei 800 milijonų žmonių. Lietuvai šis susitarimas atvertų duris į JAV žemės ūkio ir maisto produktų rinkas, o JAV suskystintos gamtinės dujos galėtų lengviau pasiekti Klaipėdos LNG. Vangiai ES ekonomikai tai galimybė paskatinti prekybą ir sukurti daugiau darbo vietų visos Europos žmonėms“, – sakė Prezidentė.

Užsienio prekyba – svarbi Lietuvos ekonomikai. Beveik 80 proc. Lietuvos BVP sudaro eksportas, todėl Transatlantinis prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas, kuris panaikintų prekybos barjerus tarp ES ir JAV, ypač naudingas mūsų šaliai.

Europos Sąjungos ir JAV derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo siekiama užbaigti iki šių metų galo. Lietuva yra viena didžiausių laisvosios prekybos tarp ES ir JAV rėmėjų – transatlantinį susitarimą remia 78 proc. Lietuvos žmonių.

Prezidentė su Europos Komisijos nare taip pat kalbėjosi apie galimą ES bendradarbiavimą su Eurazijos ekonomine sąjunga. Šalies vadovė pabrėžė, kad Eurazijos ekonominė sąjunga yra geopolitinis, o ne ekonominis projektas, skirtas įtvirtinti Rusijos ekonominei ir politinei įtakai regione. Kol Rusija taiko ekonominį embargą ES ir Rytų partnerystės šalims, tęsia agresiją Ukrainoje ir pažeidinėja tarptautinius prekybos susitarimus, tol konstruktyvus bendradarbiavimas su šia šalimi ir jos sukurta ekonomine sąjunga nėra įmanomas.

Europos Sąjunga yra pradėjusi 4 bylas prieš Rusiją Pasaulio prekybos organizacijoje dėl šios šalies taikomų muitų, mokesčių ir kitų prekybos ribojimų.

Susitikime taip pat aptarta, kaip įgyvendinama ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis. Prezidentė pabrėžė, jog būtina tęsti išankstinį šios sutarties taikymą, kuris padeda Ukrainos ekonomikai atsigauti ir mažina jos ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Laisvosios prekybos sutartis su Ukraina taip pat atveria ES ir Lietuvos įmonėms daugiau galimybių investuoti šioje, 45 milijonų vartotojų rinką turinčioje šalyje.